Šaltiniai
Į klausimus atsakykite, remdamiesi šaltiniais ir žiniomis.
A šaltinis (Iš knygos „Lietuvos istorija“)
1918–1940 m. emigracijos iš Lietuvos mastas buvo vienas didžiausių Europoje. Jį didino ir aktyvi įvairių emigracijos agentūrų veikla – neretai jos viliodavo klientus nerealiais pažadais. [...] Emigracijos iš Lietuvos motyvai buvo pirmiausia ekonominiai. 1920–1940 m. emigravo apie 102 500 gyventojų, absoliuti dauguma – lietuviai, jauni darbingi vyrai, nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai. Tačiau gana intensyviai iš Lietuvos emigravo ir žydai, jie sudarė 34 proc. visų emigrantų. 30 proc. emigrantų iš Lietuvos tuo laikotarpiu išvyko į JAV, 24,4 proc. – į Braziliją, 16,3 proc. – į Argentiną, beveik 8 proc. – į Kanadą, 4,3 proc. – į Urugvajų. Mažesnių lietuvių kolonijų būta beveik visose pasaulio valstybėse, į nuošaliausias vietas vyko lietuviai kunigai misionieriai. [...] Užsienio šalyse įsikūrę lietuviai atliko nemažą vaidmenį krašto ekonomikoje. Tiesa, didžiausios naudos teikdavo piniginės perlaidos giminaičiams – šios įplaukos sudarydavo apie 10 proc. metinio valstybės biudžeto, sustiprino Lietuvos finansinę sistemą, pagyvino pramonę ir prekybą.
B šaltinis (Iš knygos „Tarpukario Lietuva“)
Ypač skaudžios Lietuvai buvo karo ir okupacijų pasekmės. 1940 m. Lietuvą okupavusi Sovietų Sąjunga pradėjo vykdyti masines gyventojų represijas, jos ypač sustiprėjo po Antrojo pasaulinio karo: 1941–1949 m. išžudyta ir ištremta iš Lietuvos apie 500 tūkst. žmonių. Vokiečių okupacinė valdžia (1941–1944 m.) vykdė žydų genocidą, buvo sunaikinta apie 350 tūkst. Lietuvos gyventojų, į Vokietiją darbams išvežta apie 70 tūkst. Baigiantis karui, apie 60 tūkst. gyventojų pasitraukė į Vakarus (Vokietiją, JAV ir kt.), todėl gyventojų skaičius Lietuvoje labai sumažėjo.
C šaltinis (Iš knygos „Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“)
Postalininiu laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius nuolat didėjo: 1950 m. buvo 2 mln. 573 tūkst., 1959 m. – 2 mln. 711 tūkst., 1979 m. – 3 mln. 398 tūkst., 1989 m. – 3 mln. 690 tūkst. 1959–1989 m. lietuvių Lietuvoje padaugėjo 773 tūkst., t. y. 36 proc. [...] Darbo jėgos trūkumas ir sovietinė industrinė politika lėmė nuolatinę ir gausią rusakalbių imigraciją į Baltijos šalis. Maždaug 1965 m. bendras rusų migrantų skaičius [Baltijos šalyse] viršijo 1 mln. žmonių. Nepaisant griežto politinio režimo, Lietuvoje išliko palanki demografinė padėtis. Per visus sovietų okupacijos metus lietuviai sudarė apie 80 proc. Lietuvos gyventojų; šis rodiklis buvo daug geresnis negu Latvijoje ir Estijoje (1989 m. latviai Latvijoje sudarė 52 proc. visų respublikos gyventojų, o Estijoje estų buvo 61,5 proc.).
D šaltinis (Lietuvos gyventojų skaičiaus kaita, 1950–2013 m.)
Klausimai
45. Nurodykite du tikslus, kurių siekė emigrantai, išvykdami iš Lietuvos 1918–1940 m. (A šaltinis).
1. ........................ 2. ........................ (2 taškai) Atsakymas
46. Nurodykite tris priežastis, kurios lėmė Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitą 1941–1949 m. (B šaltinis).
1. ........................ 2. ........................ 3. ........................ (3 taškai) Atsakymas
47. Remdamiesi A ir B šaltiniais bei žiniomis, nurodykite tris tarpukario ir karo metais vykusios emigracijos skirtumus.
1. ........................ 2. ........................ 3. ........................ (3 taškai) Atsakymas
48. Remdamiesi A šaltiniu bei žiniomis, nurodykite, kokios buvo tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais vykusios emigracijos pasekmės Lietuvos ekonomikai.
Tarpukariu ........................ Antrojo pasaulinio karo metais ........................ (2 taškai) Atsakymas
49. Nurodykite du 1950–1989 m. vykusios Lietuvos gyventojų tautinės sudėties kaitos aspektus (C šaltinis).
1. ........................ 2. ........................ (2 taškai) Atsakymas
50. Remdamiesi D šaltiniu bei žiniomis, nurodykite, kokios trys priežastys lėmė Lietuvos gyventojų skaičiaus kaitą po 1991 m.
1. ........................ 2. ........................ 3. ........................ (3 taškai) Atsakymas
51. Išskirkite XX–XXI a. dviejų laikotarpių chronologines ribas, kai emigracija iš Lietuvos beveik nevyko ir kai iš Lietuvos emigravo daugiausia žmonių. Apibūdinkite kiekvieno laikotarpio politines aplinkybes, kurios lėmė tokią situaciją.
Emigracija beveik nevyko .............. – .............. m. Politinės aplinkybės ......................... Atsakymas
Emigravo daugiausia žmonių .............. – .............. m. Politinės aplinkybės ......................... Atsakymas (4 taškai)
2022 m. valstybinis egz.
