Šaltiniai
Į 58–60 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A ir B.
Šaltinis A (Iš Alfonso Eidinto knygos „Antanas Smetona ir jo laikai“).
Neideali buvo Smetonos Lietuva, neturtinga, su nepopuliariais tarptautiniais santykiais, nesuformavusi ir neapjungusi savo etnografinės teritorijos ir istorinės sostinės bei uostamiesčio Klaipėdos, tačiau ir tokia, ne be trūkumų, ji tapo daugumos slaptu idealu visus sovietinės valdžios metus, ypač 1945–1990 metais, kai su nostalgija, netgi idealizmu buvo prisimenama, kad buvo nepriklausoma Lietuva, lygiateisė su kitomis valstybėmis, tarptautinių santykių objektas, nors ir su amžinomis Klaipėdos ir Vilniaus priklausomybės problemomis, su savo „kabinetiniu diktatoriumi“, nelankiusiu net kaimyninių Baltijos šalių vadovų, – A. Smetona. [...] Pozityvusis šio periodo įnašas tautinio sąmoningumo formavimuisi yra valstybingumas ir savimi pasitikėjimas, kaip tauta, pajėgiančia save valdyti. Nepriklausomybės faktas, patirtas kiekvieno, išugdo jaunojoje kartoje tą valstybinį sąmoningumą ir pasiryžimą kovoti, kuris vėliau, bolševikams ir naciams okupavus kraštą, spontaniškai prasiveržia jaunimo rezistencine veikla. [...] A. Smetonos valdymo metais galutinai sumodeliuojamos ar pačios susiklosto valstybės politinės struktūros, valstybinės šventės, jų regalijos ir tradicijos. Pasikeičia ir visa kultūrinė padėtis. Iki ketvirtojo dešimtmečio kultūra gyveno „Aušros“ idealais – etninio apsigyvenimo, tautinio išlikimo siekiais, o nuo 1930 m. juos pakeičia sąmoningo valstybinio gyvenimo iškelti siekiai: ugdyti valingą ir protingą asmenybę, diferencijuoti kultūrą. Ryškiausios kultūrinės apraiškos yra originali filosofija, operatyvi žurnalistika ir brandi literatūra, sutvirtėjęs mokslas lietuvių kalba, sava architektūra, dailė, sportas, t. y. susiformuoja visas savitas Lietuvos valstybinis gyvenimas.
Šaltinis B (Iš Liudo Truskos straipsnio „Aksominė“ Antano Smetonos diktatūra Lietuvoje“).
Per visus A. Smetonos valdymo metus šalyje galiojo karo padėtis, kuriai esant buvo suspenduotos [sustabdytos] Konstitucijoje deklaruotos spaudos, žodžio, susirinkimų, organizacijų kūrimo bei veikimo ir kitos demokratinės piliečių teisės. Lietuvoje veikė karo cenzūra, karo teismai. [...] Be įrašo „karo cenzūros leista“ negalėjo pasirodyti joks spaudinys. [...] A. Smetonos valdžia, varžydama politines piliečių laisves, vykdė palyginti liberalią kultūrinę politiką. [...] Lietuvos rašytojai ir menininkai, mokslo ir kultūros darbuotojai iš esmės negalėjo skųstis kūrybinės laisvės stoka; nebuvo iš jų reikalaujama tarnauti nei partijai, nei Vadui. [...] Nors tyrinėtojai A. Smetonos diktatūrą vertina kaip nuosaikią („aksominę“), tačiau politiniai ir moraliniai autoritarinio režimo padariniai buvo apgailėtini, netgi katastrofiški. Režimas sulėtino ar net visai sustabdė pilietinės visuomenės brendimą Lietuvoje. Ir iš ministrų, generolų, ir iš tautininkų partijos narių, ir iš visuomenės buvo reikalaujama ne mąstymo, savarankiškumo, iniciatyvos, o tikėjimo ir besąlyginio klusnumo. [...] Diktatūra ugdo ne asmenybes, o prisitaikėlius ir cinikus. Per keturiolika A. Smetonos valdymo metų neužėmė aukštesnės vietos nė vienas iškilus politikas, valstybininkas, generolas. Vadą supo giminės, jaunystės metų bičiuliai, pataikūnai karjeristai.
Klausimai
58. Remdamiesi šaltiniais, paaiškinkite A. Smetonos valdymo ypatumus.
(Paaiškinti – detaliai nurodyti esmines įvykio, reiškinio, proceso priežastis, ypatumus arba pasekmes.)
..................... (3 taškai) Atsakymas
59. Remdamiesi šaltiniais, palyginkite A. Eidinto ir L. Truskos požiūrį į A. Smetonos valdymą.
(Palyginti – sugretinti įvykius, reiškinius procesus, vertinimus, nurodyti jų panašumus ir skirtumus.)
..................... (2 taškai) Atsakymas
60. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, įvertinkite A. Smetonos valdymo reikšmę Lietuvos visuomenei.
(Vertinti – pateikti argumentuotą nuomonę apie įvykio, reiškinio arba proceso reikšmę, nurodant jų stipriąsias ir silpnąsias puses, bei padaryti apibendrinančią išvadą.)
..................... (5 taškai) Atsakymas
Antano Smetonos valdymo (1926-1940 m.) privalumai ir trūkumai
| Eil. Nr. |
Teigiamos valdymo pusės (privalumai) | Neigiamos valdymo pusės (trūkumai) |
| 1 | Įsipareigojimas savo valstybei ir besąlygiškas valstybingumo saugojimas. Pasididžiavimo savo valstybe diegimas. | Demokratijos ir parlamentarizmo veiklos sustabdymas. |
| 2 | Lietuvybės ir lietuvių kalbos puoselėjimas. | Konstitucijoje deklaruotų žmogaus teisių ir laisvių suvaržymas(spaudos, žodžio, organizacijų kūrimų ir kt.) |
| 3 | Stabilus ūkinės veiklos kilimas (Juozo Tūbelio ūkinė veikla). Gebėjimas krašto ūkį tvarkytis savo jėgomis. Subalansuotas valstybės biudžetas. Buvo nešvaistomos valstybės lėšos. Lito stabilumas išsiskyrė visoje Europoje. | Sulėtintas (ar net visai sustabdytas) pilietinės visuomenės formavimasis. Iš žmonių buvo atimta teisė dalyvauti visavertiškai valstybės valdyme. |
| 4 | Kultūrinės veiklos suklestėjimas (menas, sportas). Buvo vykdoma liberali kultūrinė politika. Nuo 1924 m. pradėta rengti dainų šventės. 1938 m. suorganizuota pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. | Smetona buvo žemes reformos priešininkas, o pramonės raidai ir darbo vietų kūrimui buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Užtat kariuomenės finansavimas buvo akivaizdžiai per didelis (nuo 1935 m. ketvirtadalis biudžeto). Tai buvo kur kas daugiau negu kultūrai, švietimui, mokslui ir sveikatos apsaugai kartu sudėjus. |
| 5 | Akivaizdi pažanga švietimo politikoje. 1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas, įsteigta konservatorija, nuo 1924 m. veikė Dotnuvos žemės ūkio akademija, 1936 m. įkurta Veterinarijos akademija, įsteigtas Dailės institutas, veikė Aukštesnieji karininkų kursai, įvestas privalomas pradinis mokymas. Be to, Klaipėdoje veikė du institutai – Pedagoginis ir Prekybos. Švietimo sistema formavo naują lietuvių kartą, ugdė jaunimo charakterį, diegė kilnius įpročius, skatino mylėti savo kraštą. | Vergiško nuolankumo (servilizmo) įsigalėjimas. Iš visuomenės buvo reikalaujama ne mąstymo, iniciatyvos, savarankiškumo, tačiau paklusnumo ir tikėjimo Vado autoritetu. Vadą supo giminės, jaunystės metų bičiuliai ir pataikūnai karjeristai. |
| 6 | Subalansuota tautinių mažumų politika. Tautinės mažumos naudojosi plačia kultūrine autonomija. | Gėdingas pasitraukimas iš Lietuvos 1940 m. Visuomenei buvo būtina paaiškinti tokio sprendimo motyvą (įvardyti agresiją ir pareikšti protestą). |
| 7 | Stabili valstybinių institucijų veikla. Minimali korupcija. Gebėjimas greitai ir efektyviai spręsti iškilusias problemas. | Susidorojimas su kitaminčiais. Veikė koncentracijos stovykla Varniuose, priverčiamojo darbo stovykla Dimitrave. |
| 8 | Valdžios žmonių moralinis padorumas. Tai labai akivaizdžiai matoma lyginant su šiandieninėmis Lietuvos realijomis. | Neįsiklausymas į paprasto ir intelektualinio elito nuomonę. |
| 9 | Savo pozicijos turėjimas valstybės valdymo klausimais ir nepasidavimas išorinėms įtakoms (Nacių teismai dėl jų ardomosios veiklos Klaipėdos krašte). | Savo vaidmens sureikšminimas ir įtikėjimas savo misija, kurios nesugebėta išpildyti lemtingais tautai ir valstybei metais. |
| 10 | Stoka aktyvesnės užsienio politikos. Prezidentas beveik neišvydavo iš šalies. Nesugebėta rezultatyviai bendradarbiauti net su Latvija ir Estija. | |
|
Negatyviausias šio valdymo rezultatas buvo demokratinės raidos sustabdymas su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Taip pat Prezidento pasitraukimas iš Lietuvos 1940 m. galutinai sukompromitavo režimą visuomenės akyse. Nebuvo išnaudota istorinė galimybė prasmingu žodžiu kreiptis į tautą ir paaiškinti susidariusią situaciją. Toks kreipimasis būtų ne tik leidęs švelniau vertinti autoritarinį režimą, bet ir užkirtęs kelią įvairiausioms propagandistų interpretacinėms manipuliacijoms. Iš kitos pusės turime aiškiai įvardyti to meto pasiekimus. Imponuoja Prezidento tautinė politika, lietuvybės puoselėjimas, besąlyginis atstovavimas nepriklausomybės ir valstybingumo idėjai. Palankiai nuteikia to meto visuomenėje vyravęs moralinis padorumas ir idealizmas. Tai akivaizdžiai liudija ūkiniai ir kultūriniai pasiekimai. Būtent tuo metu išaugo pasitikėjimas savo valstybe ir Nepriklausomybės idėja tapo neatskiriama kiekvieno susipratusio žmogaus vertybe. Be to, turime suprasti, kad sieti asmenybę su visai tautai brangiomis idėjomis yra pavojinga. Taip pat reikia įvertinti ir to laikmečio vyravusias tendencijas. Lietuva nebuvo išimtis, o tik bendros tendencijos dalis. Taigi su visais A. Smetonos valdymo trūkumais ir privalumais šis laikotarpis tapo neatsiejama kiekvieno iš mūsų dalimi ir net savastimi. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti kertiniai tautos savivokos pamatai, kurių vertė ypač išryškėjo sovietiniais metais. Emocinė lietuvybės pajauta ir nepriklausomybės vertės bei prasmės suvokimas į mūsų širdis ateina iš A. Smetonos valdymo. |
||
2014 m. bandomasis egz.
