Šaltiniai
Į 47–54 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
Šaltinis A (Iš 1918 m. Lietuvos Tarybos ir Laikinosios vyriausybės atsišaukimo)
Didysis karas, kuris per ketverius metus žudė Lietuvą, baigiasi. [...] Iki paskutinės valandos nebuvo leidžiama Lietuvos Valstybės Tarybai su savo krašto žmonėmis susisiekti ir šalį tvarkyti. Per ketverius metus spaudė mus didžiausi karo vargai. Netekdavom pieno savo kūdikiams. Stigdavome duonos, svetimus bešerdami. Lietuvos vyriausybė rūpinsis, kad nei vienas grūdas, nei vienas kiaušinis be jos žinios nebūtų imamas iš krašto. [...] Valdžios tikslas greičiausiai sušaukti Steigiamąjį Seimą visuotiniu, lygiu, slaptu ir tiesiu balsavimu. Jisai nustatys santykius Lietuvos su kaimynais. [...] Lietuvos Vyriausybė paruoš visa, kas bus reikalinga Steigiamajam Seimui žemės reformai padaryti. [...] Yra žmonių, tykojančių užgrobti Lietuvos žemę, išplėšti Lietuvai jos širdį – Vilnių. [...] Kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji, be kalbos ir tikybos skirtumo, ir išrinkite Parapijos Komitetą iš penkių arba septynių žmonių. Išrinktasai Komitetas turi tuojau paimti į savo rankas tvarkyti apylinkės gyvenimą. Tasai Komitetas tuojau turi pasikviesti stiprius ištikimus vyrus ir sudaryti iš jų miliciją. [...] Būkite pasirengę, Valstybės Tarybai pašaukus, eiti ten, kur reikės, mūsų brangios tėvų žemės – Lietuvos gintų!
Šaltinis B (Iš 2003 m. išleistos istorinės knygos)
Raudonoji armija, revoliucijos eksporto idėjos apsėsta, patraukė į vakarus. Slinkdama įkandin besitraukiančios vokiečių kariuomenės, ji įsiveržė į Lietuvą ir 1919 m. pradžioje užėmė vos ne 2/3 jos teritorijos. [...] Lietuvos vyriausybė, vadovaujama M. Sleževičiaus, jau gruodžio 29 d. išleido atsišaukimą, kviečiantį Lietuvos žmones stoti savanoriais į kariuomenę ir ginti tėvynę. [...] Gegužės 3 d. Lietuvos kariuomenė išvadavo Ukmergę, [...] rugpjūčio 25 d. užėmė Zarasus – paskutinį bolševikų atramos punktą Lietuvoje ir kartu su Latvijos kariuomene priėjo Dauguvą. [...] Bermontininkai įniko negailestingai plėšti okupuotą kraštą, išimdavo net langų rėmus, traukdavo iš šulinių rentinius, atimdavo iš gyventojų ir nosines. [...] Lenkijos kariuomenė 1920 m. spalio 8–9 d. netikėtai, klasta užgrobė Vilnių. [...] Lapkričio 19–21 prie Giedraičių ir Širvintų lenkų daliniai buvo sumušti ir Lietuvos kariuomenei atsivėrė kelias į Vilnių. [...] Per Nepriklausomybės kovas žuvo arba mirė nuo žaizdų, ligų daugiau kaip 4 tūkst. karių.
Šaltinis C (Iš 1967 m. išleistos istorinės knygos)
Lietuvos darbo žmonės, pakilę į kovą už Tarybų valdžią, sukūrė savas karines pajėgas – lietuvių raudonarmiečių dalinius, kurie kartu su Tarybų Rusijos ir Tarybų Latvijos kariuomene didvyriškai gynė laisvę. [...] Interventai užėmė Lukiškes, Vingio parko rajoną, Žvėryną. [...] Didvyriški Vilniaus gynėjai balandžio 21 d. 16 val. buvo priversti iš miesto pasitraukti [...]. 1919 m. gegužės 3 d., neatlaikiusi interventų spaudimo, tarybinė kariuomenė pasitraukė iš Ukmergės.
Šaltinis D (Ginkluotos kovos Lietuvoje 1918–1920 m.)
Klausimai
47. Remdamiesi šaltiniu A, apibūdinkite ūkinę ir politinę padėtį Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metu.
Ūkinė ....................... Politinė ........................... (2 taškai) Atsakymas
48. Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite tris priemones, kuriomis siekta atkurti Lietuvos valstybingumą. Paaiškinkite, kaip kiekviena iš jų turėjo padėti formuoti valstybės institucijas.
Priemonė .................................. Paaiškinimas ..............................
Priemonė .................................. Paaiškinimas ..............................
Priemonė .................................. Paaiškinimas .............................. (3 taškai) Atsakymas
49. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, įvardykite du būdus, kuriais buvo kurta Lietuvos kariuomenė. Nurodykite tris karines jėgas, su kuriomis jai teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę.
Būdai ....................................... Karinės jėgos .............................. (2 taškai) Atsakymas
50. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite, kurios valstybės kariuomenė užėmė Vilnių 1919 m. balandžio 21 d. Įvardykite tris valstybes, tais metais kovojusias dėl Lietuvos sostinės.
Valstybė .................................. Valstybės .................................... (2 taškai) Atsakymas
51. Remdamiesi žemėlapiu (šaltinis D), paaiškinkite 1, 2 ir 3 sutartinių ženklų reikšmes.
1 .................... 2 ...................... 3 ........................ (3 taškai) Atsakymas
52. Kaip šaltinių B ir C autoriai aprašo kovas dėl Ukmergės? Paaiškinkite kiekvieno autoriaus požiūrį į šias kovas.
B .................... C .................... Paaiškinimas ........................ (2 taškai) Atsakymas
53. Palyginę šaltinius B ir C, nurodykite du terminus, kuriais apibūdinamos ginkluotos kovos Lietuvoje. Paaiškinkite, kodėl tas pats reiškinys autorių vertinamas skirtingai.
B .................... C .................... Paaiškinimas ........................ (2 taškai) Atsakymas
54. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite ginkluotų kovų sėkmes ir nesėkmes. Remdamiesi argumentais, įvertinkite, kaip kovų rezultatai paveikė tolesnę Lietuvos valstybingumo raidą.
Sėkmės ........................... Nesėkmės ...........................
Įvertinimas .................................................................... (4 taškai) Atsakymas
2014 m. valstybinis egz. (pakart. s.)
