Šaltiniai
Į 53–61 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.
Šaltinis A (Iš JAV bankų viceprezidento kalbos)
Kai Ruzveltas prisiekė, bankai buvo bankroto išvakarėse. [...] Jie buvo uždaryti. Pinigai išnyko iš apyvartos. JAV finansiniai centrai Niujorke ir Čikagoje – paralyžiuoti. Birža uždaryta. Iš vakarinių valstijų ateina fermerių streikų banga. Bedarbių skaičius siekia 13,5 mln. Karo veteranai nenori laukti daugiau nė minutės: jie reikalauja pinigų arba kraujo. Tai buvo momentas, kai nacija [...] stovėjo prie bedugnės. Reikėjo ką nors daryti! [...] Ruzvelto asmenybės patrauklumas, jo ramybė ir linksmumas padarė tai, ko nebūtų padarę jokie dekretai. Bankus pavyko išgelbėti, biržą atidaryti. Pinigai iš lėto sugrįžo į apyvartą. Veteranai sutiko truputį luktelėti po to, kai Ruzveltas ir jo vyriausybės nariai atsisakė nuo 25 proc. algos. [...] Prezidentas pareikalavo diktatoriškų įgaliojimų, ir kongresas, vienas labiausiai užsispyrusių parlamentų pasaulyje, suteikė juos be debatų. Pirmas uždavinys – duoti bedarbiams darbo. Vien entuziazmo banga nuo kovo iki liepos davė darbo 2 mln. žmonių. [...] Dabar fabrikantai verčiami priimti naujus darbininkus. Mus, bankininkus, verčia teikti naujus kreditus. Labai daug kas nenorėjo, kaip, pavyzdžiui, Fordas, tiems įstatymams paklusti, bet teko – viešosios nuomonės jėga, kuri yra Ruzvelto pusėje, per daug stipri. [...] Nacija neturi skursti. Turi grįžti ankstesnis kainų ir uždarbio santykis. Ar pavyks įveikti kapitalą? Turbūt taip, nes už Ruzvelto stovi amerikiečių nacija. Tai kultas, kurį galima lyginti su Musolinio Italijoje ar Hitlerio Vokietijoje. Bet jų tikslai skirtingi.
Šaltinis B (Iš vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija“)
1929 m. spalio mėn. JAV prasidėjo ekonominė krizė, išplitusi beveik visame pasaulyje. F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ [...]. Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams. Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų santaupas [...]. Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę. [...] Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. Pramonės gamyba krizės metu sumažėjo beveik perpus. Bedarbių skaičius siekė 5–7 mln. [...] Vokietijoje atsirado naujos jėgos, [...] galinčios nugalėti sunkumus, [...] poreikis. Šiam vaidmeniui, daugelio manymu, tiko Hitleris, žadantis išspręsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dešrelių, sustiprinti ir išaukštinti Vokietiją. [...] 1933 m. sausio 30 d., po eilinės vyriausybės krizės, prezidentas P. Hindeburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. [...] Prie vokiečių nedarbo likvidavimo prisidėjo spartus ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose.
Šaltinis C (Bedarbių skaičius Vokietijoje ir JAV (tūkst. žmonių))
Klausimai
53. Remdamiesi šaltiniais, išskirkite du svarbiausius pasaulinės ekonominės krizės požymius. Remdamiesi žiniomis, nurodykite pagrindinę krizės priežastį.
Požymiai ........... ............... Priežastis ............... (2 taškai) Atsakymas
54. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite politinę-ekonominę doktriną, kurios ribotumas atsiskleidė per krizę. Atsakymą paaiškinkite.
Doktrina ............ Paaiškinimas ............ (2 taškai) Atsakymas
55. Įvardykite šaltinyje B minimo „naujojo kurso“ programos dvi priemones. Kiekvieną iš jų apibūdinkite.
Priemonė ............ Apibūdinimas ...............
Priemonė ............ Apibūdinimas ............... (2 taškai) Atsakymas
56. Remdamiesi statistika (šaltinis C), nurodykite bedarbių skaičiaus kitimo tendencijų Vokietijoje ir JAV panašumą bei skirtumą. Paaiškinkite, kodėl Vokietijoje ir JAV šios tendencijos skyrėsi.
Panašumas .......... Skirtumas .......... Paaiškinimas ........... (3 taškai) Atsakymas
57. Remdamiesi šaltiniais A ir B, įvertinkite JAV visuomenės ir verslo atstovų vaidmenį įveikiant krizę.
Visuomenės ............. Verslo atstovų ............ (2 taškai) Atsakymas
58. Remdamiesi šaltiniu B, paaiškinkite, kaip buvo įveikta krizė Vokietijoje. Kuo krizės įveikimo būdas Vokietijoje skyrėsi nuo krizės įveikimo būdo JAV?
Vokietijoje ............ Skirtumas ............. (2 taškai) Atsakymas
59. Remdamiesi šaltiniais A ir B, nurodykite, kuo buvo panaši ir kuo skyrėsi Ruzvelto ir Hitlerio ekonominė politika.
Panašumas ........... Skirtumas ............ (2 taškai) Atsakymas
60. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kuo skyrėsi ekonominės krizės politiniai padariniai JAV ir Vokietijoje. Kaip šie padariniai paveikė tolesnę šių šalių raidą?
Skirtumas: JAV ............. Vokietijoje .............
Poveikis raidai: JAV ........... Vokietijos ............ (2 taškai) Atsakymas
61. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite šių dienų ekonominių sunkumų ir pateiktuose šaltiniuose atspindėtos krizės panašumą ir skirtumą.
Panašumas .......... Skirtumas .......... (2 taškai) Atsakymas
2012 m. valstybinis egz.
