Nuostatos
8. Istorija – socialinio ugdymo dalis
8.1.1. Tikslas
Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.
Ugdydama istorinį mąstymą, istorija padeda mokiniams orientuotis gyvenime. Ji atskleidžia dabarties problemų istorinį nulemtumą ir moko sprendžiant problemas remtis istorine žmonijos patirtimi. Padėdama suprasti praeitį ir dabartį, istorija kartu moko prognozuoti socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių procesų raidą, padeda projektuoti ateitį.
Per istorijos pamokas mokiniai turėtų pažinti konkrečią praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėseną, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį, pagrindinius istorijos įvykius, reiškinius ir procesus. Mokiniai turėtų įgyti istorijos, kaip sudėtingos ir sąryšingos visumos, sampratą, susidaryti pozityvų santykį su praeities ir dabarties pasauliu. Istorija turėtų padėti ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, stiprinti vertybines nuostatas ir kūrybiškumą.
Istorijos pažinimas turėtų padėti mokiniams tapti atsakingais ir iniciatyviais piliečiais, gebančiais įvairiapusiškai vertinti žmonių gyvenimo pokyčius praeityje ir šiandien, aktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, priimti apgalvotus sprendimus.
8.1.2. Uždaviniai
Siekdami istorijos dalyko tikslo, mokiniai:
- įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
- sieja istorijos faktus į prasminę visumą, nustato istorijos reiškinių priežastis ir pasekmes;
- įžvelgia skirtingas istorijos įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų priežastis;
- renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertina;
- įvairiais būdais perteikia savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoja;
- domisi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos praeitimi, ugdosi pagarbą praeities kartų kultūriniam palikimui;
- suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorijos raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.
8.1.3. Struktūra
Programoje ugdymo turinys pateiktas koncentrais: 5-6, 7-8, 9-10 klasės. Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys:
- istorinės raidos supratimas apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, kurių reikia norint suprasti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę raidą praeityje;
- orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, kurių reikia svarbiausiems pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpiams, jų bruožams nustatyti, išdėstyti juos chronologine seka, palyginti tarpusavyje; gebėti priskirti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykius, reiškinius ir procesus istorijos laikotarpiams; susieti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykius ir reiškinius; suvokti istorinio vyksmo geografinį kontekstą ir įvertinti geopolitinių veiksnių įtaką istorijos raidai;
- istorijos tyrimas ir interpretavimas apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, reikalingas istorijos įvykiams ir reiškiniams analizuoti; rinkti informaciją iš istorijos šaltinių, nustatyti jų atsiradimo laiką, svarstyti jų kontekstą, spręsti jų autorystės ir patikimumo klausimus; remiantis dokumentine medžiaga, konstruoti istorinį aiškinimą; remiantis įvairiais kriterijais, kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas;
- istorijos supratimo raiška apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, reikalingas įvairiais būdais perteikti savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuoti.
Istorijos ugdomosios veiklos srityse apibrėžtos mokinių nuostatos, gebėjimai ir žinios ugdomos atskiruose koncentruose nagrinėjant Lietuvos, Europos ir pasaulio praeitį:
5-6 klasėse mokiniai susipažįsta su reikšmingiausiais savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos epizodais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Rekomenduojama 5 klasėje savo gyvenamosios vietovės istorijai nagrinėti skirti apie 10 proc. numatytų valandų skaičiaus. 6 klasėje Lietuvos kaimyninių šalių istorijai nagrinėti taip pat skirti apie 10 proc. numatytų valandų skaičiaus.
7-8 klasėse mokiniai susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės. Šiame koncentre pasaulio istorijos nagrinėjimas baigiamas Trisdešimtmečio karo pabaiga (Vestfalijos ir Pirėnų taikų sutartimis), o Lietuvos – karais su Rusija bei Švedija ir Vazų dinastijos valdymo pabaiga.
9-10 klasėse mokiniai nagrinėja Lietuvos ir pasaulio istoriją nuo XVII a. antrosios pusės iki šių dienų.
Rekomenduojama, kad 7-10 klasėse, integruotai mokant Lietuvos ir pasaulio istorijos, Lietuvos istorijai nagrinėti nuo Lietuvos valstybės susikūrimo būtų skirta apie 40 proc. numatytų valandų skaičiaus.
Šiame skyrelyje aprašoma, kaip auga esminiai mokinių ebėjimai istorijos ugdomosiose veiklos srityse pereinant iš vieno koncentro į kitą. Tai gali padėti mokytojui numatyti mokinių gebėjimų raidos nuoseklumą ir tęstinumą, planuoti mokymosi pažangą.
| Veiklos sritis | 5–6 klasės | 7–8 klasės | 9–10 klasės |
| 1. Istorijos raidos supratimas | Remdamiesi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodais, bendrais bruožais aiškina istorinę visuomenės kaitą. Išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. | Remdamiesi pasaulio ir Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, bendrais bruožais aiškina istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Paaiškina reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. | Remdamiesi pasaulio, Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, paaiškina ir, vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, vertina istorinę visuomenės kaitą. Paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, sieja juos su dabartimi. |
| 2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje | Išdėsto istorijos laikotarpius chronologine seka. Žemėlapyje parodo per istorijos pamokas nagrinėtų svarbiausių Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. | Chronologiškai sieja pasaulio ir Lietuvos įvykius bei reiškinius, priskiria juos tam tikriems istorijos laikotarpiams.Žemėlapyje lokalizuoja svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. | Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, palygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. Žemėlapyje lokalizuoja įvykius, reiškinius ir aiškina jų eigą. |
| 3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas | Naudoja istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskiria akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. | Naudoja istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoja ir daro apibendrinimus. Atskleidžia aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. | Kritiškai vertina istorijos šaltinius, daro apibendrinimus ir išvadas. Nustato pasaulio, Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis bei pasekmes to meto visuomenei ir tolesnei istorinei kaitai. |
| 4. Istorinio supratimo raiška | Įvairiais būdais išreiškia savo istorijos įvykių supratimą ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Išreiškia savo istorijos supratimą, dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi teorinėmis žiniomis. |
5-6 kl.
8.3. Mokinių pasiekimai, ugdymo gairės, turinio apimtis ir vertinimas. 5-6 klasės
5–6 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos pradinio ugdymo pakopoje. Mokiniai su praeitimi pirmiausia susipažįsta nagrinėdami ryškiausius savo gyvenamosios vietovės istorijos epizodus. Tolydžio mokinių istorinio pažinimo sritis plečiama. Nagrinėjami svarbiausi Lietuvos istorijos, kaimyninių šalių ir visos Europos istorijos epizodai. Svarbu, kad mokiniai susidarytų vaizdinius apie istorinę savo šalies ir Europos praeitį, kad išmoktų skirti istorijos laikotarpius, kad suvoktų chronologinę jų seką ir mokėtų žemėlapyje parodyti svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų įvykių vietas. Mokiniai turėtų būti mokomi rinkti jų amžiui suvokiamą istorijos medžiagą, ja naudotis ir ja remiantis daryti išvadas.
Skyrelyje aprašomi 5–6 klasių mokinių pasiekimai – nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, ką turi būti įgiję mokiniai, baigiantys šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti, kokie bus laukiami mokinių pasiekimai. Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, o jose – rekomendacijos, kaip būtų galima planuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų ugdymo(si) rezultatų.
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 5-6 klasės
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 1. Istorinės raidos supratimas | |||
| Suvokti, kad, norint suprasti dabartinį mūsų gyvenimą, būtina pažinti praeitį. Domėtis savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių tautų bei Europos praeitimi ir dabartimi. Jausti pagarbą savo gyvenamosios vietovės, savo, kaimynių tautų ir Europos praeičiai. Suvokti demokratijos, humaniškumo, pilietiškumo ir tautiškumo reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime. |
1.1. Paaiškinti, kodėl svarbu žinoti apie praeityje vykusius įvykius. | 1.1.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių praeities įvykių ryšį su dabartimi. | Mokytojas pateikia pavyzdžių, rodančių praeities ir dabartinio gyvenimo ryšį, paaiškina, kodėl svarbu pažinti praeitį. |
| 1.2. Paaiškinti, kaip istorikai tiria praeitį. | 1.2.1. Pateikti keletą istorijos šaltinių, suteikiančių žinių apie žmonių gyvenimą praeityje. | Mokiniai, dirbdami grupėse, aiškinasi, kaip istorikai, remdamiesi istorijos šaltiniais (pvz., praeityje žmonių naudotais buities daiktais, įvairiais pasakojimais, legendomis, mitais ir kt.), tiria praeitį. Mokytojo padedami ir remdamiesi istorijos šaltiniais, mokiniai kuria pasakojimus apie žmonių gyvenimą praeityje. | |
| 1.3. Nustatyti savo šeimos, giminės, savo gyvenamosios vietovės ir Lietuvos praeities įvykių ryšį. |
1.3.1. Nurodyti keletą faktų iš savo šeimos ir giminės istorijos. |
Iš mokytojo pateikto šeimos genealoginio medžio pavyzdžio mokiniai mokosi sudaryti šeimos arba giminės genealoginį medį. Mokiniai renka įvairią informaciją apie savo šeimos ir giminės praeitį, mokytojo padedami, ją apibendrina. Mokiniai aptaria problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdami savo šeimos, giminės, mokyklos, savo gyvenamosios vietovės praeitį. | |
| 1.4. Nustatyti savo gyvenamosios vietovės, rajono, regiono ir Lietuvos istorijos įvykių ryšį. | 1.4.1. Nurodyti keletą savo gyvenamosios vietovės, rajono ir regiono istorijos ir kultūros objektų. 1.4.2. Nurodyti keletą svarbiausių faktų iš savo gyvenamosios vietovės, rajono ir regiono istorijos. |
Per istorijos pamokas ir išvykas (pvz., į muziejus, archeologinių tyrimų ekspedicijų vietas ir kt.) mokiniai susipažįsta su savo gyvenamosios vietovės, rajono, regiono istorijos ir kultūros objektais, aiškinasi jų svarbą Lietuvos istorijoje. Mokiniai supažindinami su svarbiausiais savo gyvenamosios vietovės, rajono ir regiono istorijos įvykiais. Mokosi užfiksuoti vietos papročius, tradicijas, tautosaką, žmonių pasakojimus ir atsiminimus apie šias vietoves ir žmones, surinkta medžiaga pildo mokyklos istorijos ir kraštotyros muziejus. Mokosi naudotis muziejuose ir kituose kultūros objektuose sukaupta informacija. |
|
| 1.5. Susieti istorinių asmenybių veiklą su konkrečiais istorijos laikotarpiais ir ją įvertinti. | 1.5.1. Pasirinktinai pateikti keletą svarbiausių savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos ir Europos istorijos asmenybių ir jų veiklos faktų. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga ir kitais informacijos šaltiniais (pvz., enciklopedijomis, žinynais, internetu ir kt.), nagrinėja savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos ir Europos svarbiausių istorinių asmenybių veiklą, mokosi nustatyti svarbiausius jų veiklos epizodus. | |
| 1.6. Išrinkti keletą svarbiausių Lietuvos kaimyninių šalių ir Estijos istorijos įvykių ir kultūros pasiekimų. | 1.6.1. Pateikti keletą faktų iš dabartinių Lietuvos kaimyninių šalių istorijos. 1.6.2. Apibūdinti dabartinių Lietuvos kaimyninių šalių ir Estijos kasdienio gyvenimo savitumus. 1.6.3. Nurodyti keletą dabartinių Lietuvos kaimyninių šalių kultūros pasiekimų. |
Mokiniai nagrinėja dabartinių Lietuvos kaimyninių valstybių (Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos) ir Estijos ryškiausius istorijos epizodus, verslus, kasdienio gyvenimo bruožus, kultūros pasiekimus, svarbiausias valstybės šventes ir valstybės simbolius. Remdamiesi mokomąja medžiaga, mokytojo padedami, aiškinasi, kokie praeities ir dabarties ryšiai sieja Lietuvą ir kaimynines valstybes. | |
| 1.7. Paaiškinti, kodėl dalis lietuvių gyvena kaimyninėse šalyse, kaip jie stengiasi puoselėti gimtąją kalbą ir tautiškumą. | 1.7.1. Pateikti keletą faktų, rodančių, kaip lietuviai gyvena kaimyninėse šalyse. | Mokiniai, mokytojo padedami, ieško informacijos apie lietuvių gyvenimą kaimyninėse šalyse, aiškinasi, kodėl dalis lietuvių gyvena už savo Tėvynės ribų, nagrinėja ryškiausius praeities ir dabarties lietuvių gyvenimo kaimyninėse šalyse epizodus. | |
| 1.8. Paaiškinti senovės graikų ir romėnų laimėjimų reikšmę šiandienai. | 1.8.1. Nurodyti keletą reikšmingų senovės graikų ir romėnų laimėjimų. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, nagrinėja graikų ir romėnų civilizacijų pasiekimus (pvz., demokratinį valdymą, teisę, lotynų kalbą ir kultūrą). Mokiniai ieško šių civilizacijų pasiekimų pavyzdžių gyvenamojoje aplinkoje. Diskutuoja apie šių pasiekimų reikšmę šiandienai. | |
| 1.9. Atskleisti krikščionybės įtaką žmonių gyvenimo kaitai, paaiškinti, kuo krikščionybė skiriasi nuo kitų žinomų religijų. | 1.9.1. Nurodyti svarbiausius krikščionybės bruožus. 1.9.2. Pateikti vieną ar du pavyzdžius, rodančius, kokią įtaką žmonių gyvenimui darė krikščionybė. |
Mokiniai aiškinasi krikščionybės atsiradimo aplinkybes, naudodamiesi žemėlapiais, nustato jos plitimo svarbiausias kryptis ir nagrinėja pavyzdžius, kuriuose atsispindi krikščionybės poveikis žmonių gyvenimui. Remdamiesi mokomąja medžiaga, mokytojo padedami, mokiniai nagrinėja krikščionybės skirtumus – lygina su kitomis jiems žinomomis religijomis. |
|
| 1.10. Atskleisti viduramžių Europos kasdienio žmonių gyvenimo ir kultūros savitumus. | 1.10.1. Pateikti keletą faktų, iliustruojančių viduramžių Europos žmonių kasdienį gyvenimą ir kultūrą. | Mokytojo padedami, mokiniai nagrinėja viduramžių Europos mokslo ir meno savitumus (pvz., žymiausius statinius Europoje ir Lietuvoje, garsiausius dailės kūrinius ir kt.). Rengia inscenizacijas apie viduramžių kasdienio žmonių gyvenimo epizodus. | |
| 1.11. Parodyti svarbiausius Lietuvos istorijos pokyčius iki valstybės susikūrimo ir po to, kai ji susikūrė. | 1.11.1. Pateikti keletą faktų apie baltų verslus ir tikėjimą, Lietuvos valstybės susikūrimą, rodančių, kaip lietuviai kovojo su kryžiuočiais ir Maskvos valstybe, pateikti krikšto, santykių su kaimynais faktų. | Remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja būdingiausius baltų verslus ir tikėjimo bruožus, aiškinasi, kaip susikūrė Lietuvos valstybė. Mokosi, kokį poveikį Lietuvos krikštas turėjo to meto Lietuvos gyvenimui. Mokiniai nagrinėja ryškiausius kovų su riterių ordinais ir Maskvos valstybe epizodus. |
|
| 1.12. Atskleisti kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus LDK. | 1.12.1. Pateikti kasdienio žmonių gyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pavyzdžių. | Remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, ir, kiek leidžia galimybės, istorijos kompiuterinėmis mokomosiomis programomis ir edukaciniais žaidimais, mokiniai nagrinėja kasdienį žmonių gyvenimą LDK (pvz., kunigaikščio dvare, mieste ir kaime). | |
| 1.13. Paaiškinti, kokios priežastys lėmė viduramžių pabaigą ir naujųjų laikų pradžią Europoje. | 1.13.1. Nurodyti keletą veiksnių, lėmusių pokyčius Europoje. | Mokiniai supažindinami su žymiausiais Renesanso epochos pasiekimais. Remdamiesi mokytojo pateiktais istorijos šaltiniais (pvz., kelionių dienoraščių ištraukomis, laivų atvaizdais, jų aprašymais ir kt.), nagrinėja europiečių geografines keliones. Aptaria Renesanso, Bažnyčios pertvarkos ir geografinių atradimų poveikį žmonių gyvenimo kaitai Europoje. | |
| 1.14. Paaiškinti, kodėl LDK susivienijo su Lenkijos karalyste. | 1.14.1. Nurodyti keletą svarbiausių LDK siekių, paskatinusių jungtis į bendrą valstybę su Lenkija. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, sudaro sąrašą priežasčių, paskatinusių LDK ir Lenkijos karalystę susivienyti, ir aptaria, kokia buvo LDK padėtis naujoje valstybėje. | |
| 1.15. Įvertinti LDK kultūros ir švietimo pasiekimus. | 1.15.1. Pateikti keletą faktų apie švietimą ir kultūrą LDK. | Mokiniai, mokytojo padedami, nagrinėja svarbius lietuvių raštijos ir spaudos raidos epizodus (pvz., knygų spausdinimo pradžią, pirmosios lietuviškos knygos radimąsi), aiškinasi, ko ir kaip buvo mokomasi to meto mokyklose, universitete. | |
| 1.16. Paaiškinti, kaip naujaisiais laikais Europoje žmonės bandė įtvirtinti laisvę ir demokratiją. | 1.16.1. Nurodyti keletą įvykių iš Prancūzijos revoliucijos ir tautinių valstybių kūrimosi laikotarpio. | Mokytojo padedami, mokiniai aiškinasi, kokią įtaką laisvei ir demokratijai plisti naujaisiais laikais turėjo Švietimo epochos idėjos ir per Prancūzijos revoliuciją priimti dokumentai. Remdamiesi mokytojo pateikta medžiaga, sužino, kaip kūrėsi tautinės valstybės Europoje. | |
| 1.17. Atskleisti Švietimo epochos idėjų poveikį Lenkijos ir Lietuvos valstybės gyvenimui. | 1.17.1. Pateikti keletą faktų apie Švietimo epochos idėjų raišką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. | Remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokiniai aiškinasi, kokias idėjas skleidė švietėjai, nagrinėja Švietimo epochos idėjų raiškos pavyzdžius (pvz., pirmojo laikraščio išleidimas, mokyklų tinklo plėtra ir kt.) Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. | |
| 1.18. Atskleisti kasdienio žmonių gyvenimo savitumus Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. | 1.18.1. Pateikti pavyzdžių apie kasdienį žmonių gyvenimą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, apie tautinės ir religinės tolerancijos apraiškas. | Mokiniai rengia įvairių Lenkijos ir Lietuvos valstybės visuomenės grupių (pvz., bajorų, miestiečių, valstiečių) kasdienio gyvenimo epizodų inscenizacijas. Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, diskutuoja apie tautinės ir religinės tolerancijos apraiškas LDK ir šiandienėje Lietuvoje. | |
| 1.19. Paaiškinti pokyčius, kurie įvyko padalijus Lenkijos ir Lietuvos valstybę ir ją prijungus prie Rusijos imperijos. | 1.19.1. Nurodyti priežastis, kodėl Lietuva pateko į Rusijos imperijos sudėtį. 1.19.2. Nurodyti keletą faktų apie pasipriešinimą Rusijos imperijos politikai ir apie lietuvių tautinį atgimimą. 1.19.3. Pateikti pavyzdžių iš kasdienio žmonių gyvenimo Lietuvoje XIX a. |
Mokytojo padedami, mokiniai sudaro Lenkijos ir Lietuvos valstybės žlugimo priežasčių sąrašą. Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, nagrinėja ryškiausius sukilimų prieš caro valdžią epizodus, aptaria knygnešių veiklą, blaivybės sąjūdžio siekius ir tautinio atgimimo pradžią. Dirbdami grupėse, aiškinasi, ko ir kaip buvo mokomasi slaptose mokyklose. Mokiniai rengia bajorų ir valstiečių kasdienio gyvenimo epizodų inscenizacijas. |
|
| 1.20. Susieti mokslo pasiekimus ir technikos išradimus su Europos žmonių gyvenimo pokyčiais naujaisiais laikais. | 1.20.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip mokslo pasiekimai ir technikos išradimai keitė Europos žmonių gyvenimą XVIII–XIX a. | Mokiniai susipažįsta su svarbiausiais mokslo pasiekimais ir technikos išradimais, kaip antai garo mašina, garvežys, garlaivis ir kt. Nagrinėja epizodus apie mokslo pasiekimų ir technikos išradimų sąlygotus pokyčius visuomenėje ir kasdieniame žmogaus gyvenime (pvz., apie kelionių laiko sutrumpėjimą, maisto raciono, aprangos kaitą ir kt.). | |
| 1.21. Paaiškinti, kokią žalą žmonijai padarė pasauliniai karai. | 1.21.1. Pateikti keletą faktų, atskleidžiančių antihumanišką pasaulinių karų pobūdį. | Mokiniai, mokytojo padedami, aiškinasi Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų padarinius europiečių gyvenimui. Remdamiesi mokytojo pateiktais istorijos šaltiniais, mokiniai diskutuoja apie antihumanišką pasaulinių karų pobūdį (pvz., apie masines civilių gyventojų žudynes, karo nusikaltimus ir kt.) ir poveikį europiečių gyvenimui. | |
| 1.22. Paaiškinti, kaip buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. | 1.22.1. Nurodyti keletą sunkumų, su kuriais buvo susidurta siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. | Remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja Lietuvos valstybės atkūrimo XX a. pradžioje aplinkybes ir ryškiausius Lietuvos Respublikos kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius tarpukario metais. | |
| 1.23. Paaiškinti reikšmingiausius kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius tarpukario Lietuvoje. | 1.23.1. Pateikti keletą faktų iš kasdienio žmonių gyvenimo tarpukario Lietuvoje. | ||
| 1.24. Paaiškinti, kuo skyrėsi žmonių gyvenimas tarpukario demokratinėse ir nedemokratinėse Europos valstybėse. | 1.24.1. Nurodyti keletą tarpukario Europos demokratinių ir nedemokratinių valstybių požymių. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, nagrinėja žmonių gyvenimo epizodus tarpukario demokratinėse ir nedemokratinėse Europos valstybėse. Mokytojo padedami, nustato žmonių gyvenimo skirtumus tarpukario demokratinėse ir nedemokratinėse valstybėse. | |
| 1.25. Paaiškinti, kaip buvo prarasta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. | 1.25.1. Nurodyti keletą faktų apie Antrąjį pasaulinį karą ir Lietuvos nepriklausomybės praradimą. | Mokiniai aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės praradimo aplinkybes. Remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, nagrinėja nacių ir sovietinių okupacijų Lietuvoje epizodus: gyventojų naikinimą, masines žydų žudynes, trėmimus ir pasipriešinimą okupantams. | |
| 1.26. Paaiškinti nacių ir sovietų okupacijų pražūtingumą Lietuvos gyventojams. | 1.26.1. Nurodyti būdingiausius nacių okupacijos bruožus ir pavyzdžiais iliustruoti, kaip vyko sovietizacija Lietuvoje ir kaip buvo jai priešinamasi. | ||
| 1.27. Nurodyti, kuo skiriasi kasdienis žmonių gyvenimas tarpukario ir sovietinėje Lietuvoje. | 1.27.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių būdingiausius kasdienio žmonių gyvenimo bruožus sovietinėje Lietuvoje. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateiktais istorijos šaltiniais, ir, kiek leidžia galimybės, kompiuterinėmis mokomosiomis istorijos programomis bei edukaciniais žaidimais, nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo epizodus sovietinėje Lietuvoje. | |
| 1.28. Paaiškinti, kodėl po Antrojo pasaulinio karo Europa susipriešino. | 1.28.1. Nurodyti keletą faktų apie Europos susipriešinimą po Antrojo pasaulinio karo. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateiktais istorijos šaltiniais, aiškinasi Europos susipriešinimo priežastis. Mokytojo padedami, mokiniai lygina žmonių gyvenimo skirtumus komunistinėse ir demokratinėse valstybėse po Antrojo pasaulinio karo. |
|
| 1.29. Nurodyti žmonių gyvenimo komunistinėse ir demokratinėse valstybėse po Antrojo pasaulinio karo skirtumus. | 1.29.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių, kaip žmonės gyveno komunistinėse ir demokratinėse valstybėse po Antrojo pasaulinio karo. | ||
| 1.30. Paaiškinti, kaip buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė XX a. pabaigoje. | 1.30.1.–1.31.1. Pateikti keletą faktų, rodančių, kaip buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, ir keletą faktų apie žmonių gyvenimo pokyčius po to, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. | Mokiniai, remdamiesi savo šeimos gyvenimo pavyzdžiais, aiškinasi, kaip buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė (Sąjūdžio mitingai, Baltijos kelias, Sausio 13-oji ir kt.), ir, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga ir pačių rastais informacijos šaltiniais, nagrinėja, kaip pakito žmonių gyvenimas atkūrus valstybę. | |
| 1.31. Paaiškinti, kaip pasikeitė žmonių gyvenimas Lietuvai tapus nepriklausoma. | |||
| 1.32. Įvertinti keletą svarbiausių šiandienės Europos gyventojų pasiekimų ir problemų. | 1.32.1. Nurodyti svarbiausius Europos integracijos bruožus. 1.32.2. Nurodyti keletą šiandienio gyvenimo problemų, su kuriomis susiduria Europos gyventojai. |
Mokiniai ieško informacijos apie naujausiųjų laikų Europos istoriją, aptaria, kaip buvo vienijama Europa, mokosi paaiškinti Europos Sąjungos atsiradimo aplinkybes. Mokiniai diskutuoja apie svarbiausias dabartines Europos gyventojų problemas. Nagrinėja XX a. – XXI a. pradžios mokslo ir technikos laimėjimus ir, dirbdami grupėse, aiškinasi kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius (pvz., interneto ir mobiliųjų komunikacinių priemonių atsiradimą ir kt.). | |
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje | |||
| Suvokti orientavimosi laike reikšmę pažįstant praeitį. Suvokti geografinės aplinkos pažinimo svarbą aiškinant istorijos įvykius. |
2.1. Paaiškinti, kaip skaičiuojamas laikas istorijoje. | 2.1.1. Pateikti keletą pavyzdžių, rodančių, kaip skaičiuojamas laikas istorijoje. | Mokiniai supažindinami, kaip skaičiuojamas laikas istorijoje (pvz., metai, dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis, laikotarpis, pr. Kr., po Kr.). |
| 2.2. Išdėstyti istorijos laikotarpius chronologine seka. | 2.2.1. Nurodyti per istorijos pamokas nagrinėtus istorijos laikotarpius. | Dirbdami su mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokiniai nustato būdingiausius atskirų istorijos laikotarpių bruožus, mokosi juos išdėstyti chronologine seka. | |
| 2.3. Susieti nagrinėtus istorijos įvykius su tam tikrais istorijos laikotarpiais. | 2.3.1. Pasirinktinai pateikti keletą svarbiausių įvykių iš atskirų istorijos laikotarpių. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokosi priskirti istorijos įvykius konkretiems istorijos laikotarpiams. | |
| 2.4. Žemėlapyje parodyti Lietuvą tam tikrais istorijos laikotarpiais. | 2.4.1. Pateikti keletą pavyzdžių, iliustruojančių, kaip keitėsi Lietuvos valstybės teritorija tam tikrais istorijos laikotarpiais. | Mokytojas aiškina žemėlapio legendos ženklų reikšmę. Dirbdami su žemėlapiais, mokiniai mokosi apibūdinti nagrinėjamų valstybių geografinę padėtį, nustatyti istorinių įvykių vietą, paaiškinti, kaip gamtinė aplinka veikė žmonių gyvenimą praeityje. | |
| 2.5. Žemėlapyje parodyti per istorijos pamokas nagrinėtų svarbiausių Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. | 2.5.1. Nurodyti keletą svarbiausių Lietuvos ir Europos praeities įvykių, vykusių įvairiais istorijos laikotarpiais. | ||
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas | |||
| Suvokti, kad žmonijos praeitis gali būti aiškinama skirtingai. Suvokti istorijos šaltinių reikšmę pažįstant praeitį. Suvokti istorinio Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos tautų palikimo reikšmę. Siekti pažinti praeitį, mokytis ir tobulėti. |
3.1. Nurodyti akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. | 3.1.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių nagrinėtų istorijos įvykių priežastis ir pasekmes. | Dirbdami su mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, mokiniai mokomi nustatyti nagrinėjamų istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. |
| 3.2. Rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo prie monių ir ją panaudoti. | 3.2.1. Apibūdinti istorijos šaltinius, pateikiamus mokomojoje medžiagoje. | Mokiniai mokomi rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokomųjų priemonių ir panaudoti ją mokantis istorijos. | |
| 3.3. Naudojantis istorijos šaltiniais, atsakyti į klausimus apie praeitį. | 3.3.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip dirba praeitį tiriantys istorikai. | Mokiniai nagrinėja istorijos šaltinius ir, remdamiesi juose pateikta informacija, atkuria praeities įvykius. Mokiniai mokomi rinkti kraštotyrinę medžiagą. Pateikiama užduočių, kurios reikalauja iš mokinių ją panaudoti mokantis savo gyvenamosios vietovės istorijos. | |
| 3.4. Kelti mokymosi uždavinius ir stengtis, kad jie būtų įvykdyti. | 3.4.1. Paaiškinti, kaip reikia mokytis istorijos. | Mokytojo padedami, mokiniai mokosi kelti mokymosi uždavinius, planuoti mokymosi veiklą, pasirinkti mokymosi šaltinius ir būdus. | |
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 4. Istorinio supratimo raiška | |||
| Siekti kuo įdomiau perteikti informaciją apie praeitį. | 4.1. Įvairiais būdais (naudojantis ir informacinėmis technologijomis) pateikti savo supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos epizodus. | 4.1.1. Pasirinktinai pateikti keletą svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos įvykių. | Mokytojas sudaro mokiniams sąlygas, remiantis istorijos faktais, pateikti savąjį istorijos supratimą. Naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokiniai mokosi žodžiu, raštu ir vaizdu perteikti informaciją apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos epizodus. |
| 4.2. Tinkamai vartoti istorijos sąvokas. | 4.2.1. Nurodyti reikalingas nagrinėjamų istorijos laikotarpių istorijos sąvokas. | Mokytojas paaiškina nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas, moko mokinius jas paaiškinti ir prasmingai vartoti savo kalboje. | |
Į turinio apimtį įeina istorijos ugdymo tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosiose veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, apibrėžiantys šio koncentro turinio apimtį.
8.3.2.1. Žmogus ir istorija. Mokiniai aiškinasi, kas yra istorija, kodėl svarbu ją pažinti. Nagrinėja, kaip istorikai tiria praeitį.
8.3.2.2. Gyvenamoji vietovė praeityje ir dabar. Aiškinasi savo šeimos, giminės istoriją. Plačiau negu pradinėse klasėse susipažįsta su savo kaimo, miestelio arba miesto istorinėmis ir kitomis atmintinomis vietovėmis ir su jomis susijusiais įvykiais. Susipažįsta su svarbiausiais savo rajono, regiono istorijos ir kultūros objektais. Pasirinktinai nagrinėja kelių žymiausių savo gyvenamosios vietovės, rajono ir regiono žmonių veiklą.
8.3.2.3. Lietuvos istorijos epizodai. Aiškinasi gamtinių sąlygų reikšmę mūsų protėvių gyvenimui. Mokydamiesi apie baltus, nagrinėja jų verslus, tikėjimą ir kasdienio gyvenimo epizodus. Nagrinėja, kaip susikūrė Lietuvos valstybė, kokie buvo santykiai su kaimynais, analizuoja kovų su vokiečių riterių ordinais ir Maskvos valstybe epizodus. Aiškinasi Lietuvos krikšto aplinkybes ir nagrinėja jo nulemtas permainas krašto gyvenime. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo LDK epizodus. Susipažįsta su LDK ir Lenkijos karalystės susijungimu ir nagrinėja bendro gyvenimo epizodus. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo epizodus Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, tautinės ir religinės tolerancijos apraiškas. Susipažįsta su lietuvių raštijos ir spaudos raidos epizodais ir to meto mokyklomis. Aiškinasi Švietimo epochos idėjų poveikį Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Aiškinasi, kodėl buvo padalyta Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Nagrinėja, kokia buvo Lietuvos gyventojų padėtis Rusijos imperijoje, nagrinėja sukilimų, knygnešių, blaivybės sąjūdžio, slaptųjų mokyklų veiklos, tautinio atgimimo ir kasdienio gyvenimo epizodus. Aiškinasi, kaip XX a. pradžioje buvo atkurta Lietuvos valstybė. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo epizodus Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų. Nagrinėja nacių ir sovietinės okupacijos epizodus Lietuvoje (gyventojų naikinimas ir pasipriešinimas okupantams). Susipažįsta su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu XX a. pabaigoje ir įsijungimu į Europos tautų bendriją. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo sovietinėje ir nepriklausomoje Lietuvoje epizodus. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių visuomenės, meno, mokslo ir kultūros atstovų veiklą Lietuvos istorijoje.
8.3.2.4. Lietuvos kaimynai. Susipažįsta su dabartinių Lietuvos kaimyninių valstybių (Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos) ir Estijos gyvenimo ryškiausiais istorijos epizodais, kultūros pasiekimais, svarbiausiomis valstybės šventėmis ir valstybės simboliais. Nagrinėja kaimyninių šalių ryšius su Lietuva. Susipažįsta su lietuvių gyvenimu kaimyninėse šalyse.
8.3.2.5. Europos istorijos epizodai. Nagrinėja graikų, romėnų ir krikščionybės įnašą kuriantis Europos civilizacijai. Susipažįsta su viduramžių Europos kasdienio žmonių gyvenimo ir kultūros savitumais. Aiškinasi krikščionių bažnyčios vaidmenį žmonių gyvenime. Nagrinėja, kaip Renesanso idėjos, geografiniai atradimai ir Bažnyčios pertvarka keitė žmonių gyvenimą Europoje. Nagrinėja, kaip mokslo pasiekimai ir technikos išradimai keitė Europos žmonių gyvenimą naujaisiais laikais. Aiškinasi, kokią įtaką Švietimo epochos idėjos padarė Europos žmonių gyvenimo kaitai. Nagrinėdami Prancūzijos revoliucijos ir Europos tautinių valstybių kūrimosi epizodus, ieško laisvės, demokratijos ir tautiškumo apraiškų. Susipažįsta su pasaulinių karų padariniais. Aiškinasi žmonių gyvenimo skirtumus demokratinėse ir nedemokratinėse valstybėse XX a. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo epizodus Europoje tarp dviejų pasaulinių karų. Nagrinėja Europos susipriešinimą po Antrojo pasaulinio karo. Aiškinasi siekius suvienyti Europą, Europos Sąjungos atsiradimą. Susipažįsta su reikšmingiausiais XX a. antrosios pusės mokslo ir technikos laimėjimais, aiškinasi, kaip jie pakeitė kasdienį žmonių gyvenimą. Aiškinasi svarbiausias XXI a. pradžios Europos gyventojų problemas. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių visuomenės, meno, mokslo ir kultūros atstovų veiklą Europos istorijoje.
8.3.3.1. Skyrelyje pateikiami mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. Jie padeda mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pateikiami aprašyti patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Lygių požymiai – ne kiekybiniai, o kokybiniai, jais siekia ne tik vertinti mokinių pasiekimus lygiais (vertinti balais), bet ir tikimasi, kad šie kriterijai padės mokytojams įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir planuoti, kaip juos ugdyti siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis – 9–10 balų.
8.3.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. 5-6 klasės
| Lygiai/Pasiekimų sritys | Patenkinamas | Pagrindinis | Aukštesnysis |
| 1. Žinios ir supratimas | Žinios apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodus paviršutiniškos. Supranta tik kai kurias svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi. | Yra įgiję daugumą žinių apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeitį. Supranta daugumą svarbiausių istorijos sąvokų, kurių mokėsi. | Žinios apie svarbiausius savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodus išsamios. Supranta visas svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi. |
| 2. Problemų sprendimas | Nenuosekliai, darydami klaidų, aiškina istorinę žmonių gyvenimo kaitą. Mokytojo padedami, išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. | Bendrais bruožais paaiškina istorinę žmonių gyvenimo kaitą. Išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. | Tiksliai aiškina istorinę žmonių gyvenimo kaitą, savo aiškinimą iliustruoja pavyzdžiais. Išskiria ir aiškina kai kurias svarbiausias dabarties problemas, susieja jas su praeities įvykiais. |
| 3. Praktiniai ir veiklos gebėjimai | Mokytojo padedami, chronologine seka išdėsto istorijos laikotarpius. Žemėlapyje parodo tik keletą svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietų. Norėdami įgyti žinių apie praeitį, mokiniai naudojasi tik autoriniu vadovėlio tekstu. Mokytojo padedami, išskiria tik keletą akivaizdžių istorinių įvykių priežasčių ar pasekmių. | Istorijos laikotarpius išdėsto chronologine seka. Žemėlapyje parodo svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. Naudoja vadovėlio autorių tekstą ir vadovėlyje pateiktus istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskiria akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. | Istorijos laikotarpius išdėsto chronologine seka ir pagrindžia ją. Žemėlapyje parodo ir apibūdina svarbiausių per istorijos pamokas nagrinėtų Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. Naudoja vadovėlyje esančius ir pačių rastus papildomus istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskiria nagrinėtų istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. |
| 4. Komunikavimas | Rodydami, kaip supranta istorijos įvykius, daro klaidų, netinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Įvairiais būdais rodo, kaip supranta istorijos įvykius ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Įvairiais būdais rodo, kaip supranta istorijos įvykius, ir tinkamai vartoja istorijos sąvokas. |
| 5. Mokymasis mokytis | Taiko mokytojo pasiūlytus mokymosi būdus, bet mokosi neplaningai. | Mokytojo padedami, pasirenka tinkamus mokymosi būdus, bando planuoti ir vertinti savo mokymąsi. | Savarankiškai pasirenka kai kuriuos mokymosi būdus, planuoja ir vertina savo mokymąsi. |
8.3.3.3. Išsiugdytos nuostatos
Mokiniai suvokia istorijos mokymosi svarbą. Domisi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos ir Europos praeitimi. Suvokia praeityje gyvenusių žmonių veiklos reikšmingumą siekiant įtvirtinti demokratijos vertybes visuomenės gyvenime. Supranta, kad istorija gali būti aiškinama skirtingai, stengiasi kitiems kuo įdomiau perteikti žinias apie praeitį.
7-8 kl.
8.4. Mokinių pasiekimai, ugdymo gairės, turinio apimtis ir vertinimas. 7–8 klasės
7–8 klasėse toliau formuojamos mokinių nuostatos, ugdomi gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos 5–6 klasėse. Mokiniai mokomi atskirus istorijos įvykius ir reiškinius jungti į visumą, susidaryti nuoseklų pasaulio ir Lietuvos raidos vaizdą nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės. Mokiniai mokomi pažinti istorijos laikotarpius, suvokti chronologines jų ribas, žemėlapyje lokalizuoti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykius ir reiškinius, nustatyti gamtinių sąlygų įtaką pasaulio ir Lietuvos raidai.
Šiame koncentre mokiniams padedama suvokti istoriko darbo pradmenis. Jie mokosi savarankiškai rinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių (dokumentų, žiniasklaidos, meno kūrinių, vietos istorinių paminklų, muziejų ekspozicijų, tiesiogiai stebėdami dabartį ir kt.). Mokoma kritiškai vertinti istorijos šaltinius. Ugdomi gebėjimai suprasti skirtingas tų pačių faktų interpretacijas ir jų priežastis. Mokiniai mokomi aiškintis istorijos įvykius ir reiškinius, kelti klausimus, pateikti argumentų, įrodymų ir daryti išvadas. Plėtojami gebėjimai perteikti istorinių įvykių ir reiškinių supratimą, tinkamai vartoti istorijos sąvokas ir logiškai pagrįsti savąjį istorijos supratimą.
Skyrelyje aprašomi 7−8 klasių mokinių pasiekimai − nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, ką turi įgyti mokiniai, baigę šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti laukiamus mokinių pasiekimus. Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, kuriose nurodytos rekomendacijos, kaip būtų galima planuoti ir organizuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų istorijos dalyko ugdymo rezultatų.
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 7-8 klasės
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 1. Istorinės raidos supratimas | |||
| Suvokti, kad dabarties pasaulis turi būti vertinamas remiantis istorine patirtimi. Vengti šališkumo aiškinant pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykius. Suvokti ir globoti savo gyvenamosios vietovės, savo krašto ir kitų tautų palikimą kaip unikalų visos Europos paveldą. Vertinti demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo sklaidą praeityje ir šiandienos visuomenės gyvenime. |
1.1. Įvardyti problemas, su kuriomis susiduria istorikai, atkurdami praeitį. | 1.1.1. Pateikti keletą istorijos šaltinių, padedančių suvokti, kaip žmonės gyveno senovėje, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais. | Mokytojas supažindina mokinius su įvairiais istorijos šaltiniais, liudijančiais, kaip žmonės gyveno praeityje. Mokiniai, remdamiesi jais, mokosi atkurti praeities žmonių gyvenimą. Dirbdami grupėmis, parengia pasirinktų žmonių gyvenimo epizodų senovėje, viduramžiais, ankstyvaisiais naujaisiais laikais pristatymus ir juos pristato klasėje. |
| 1.2. Nagrinėti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos istorinių asmenybių veiklą įvairiais istorijos laikotarpiais. | 1.2.1. Apibūdinti svarbiausias pasaulio ir Lietuvos istorines asmenybes ir jų veik lą. | Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateiktais istorijos šaltiniais ir kriterijais, nagrinėja svarbiausių pasaulio ir Lietuvos istorijos asmenybių gyvenimą ir veiklą, mokosi ją vertinti. | |
|
1.3. Paaiškinti skirtingas teorijas apie žmogaus kilmę. |
1.3.1. Nurodyti teorijas, aiškinančias žmogaus kilmę. | Mokiniai, remdamiesi Biblijos ištraukomis, įvairių religijų mitais, legendomis ir mokslo žiniomis apie evoliucinę žmogaus kilmės teoriją, aiškinasi žmogaus kilmę. Diskutuoja apie skirtingų žmogaus kilmės teorijų panašumus ir skirtumus. |
|
| 1.4. Paaiškinti svarbiausius priešistorės žmonių gyvenimo bruožus Lietuvoje ir pasaulyje. | 1.4.1. Apibūdinti priešistorės žmonių užsiėmimus Lietuvoje ir pasaulyje. 1.4.2. Nurodyti svarbiausius priešistorės žmonių atradimus ir laimėjimus. |
Mokiniai, dirbdami su mokomąja medžiaga, nagrinėja gamtos reikšmę priešistorės žmonių gyvenimui, verslus, jų raidą Lietuvoje ir pasaulyje. Mokiniai mokomi išskirti iš mokomosios medžiagos svarbiausius priešistorės žmogaus atradimus ir laimėjimus, nusako jų poveikį žmonių gyvenimo kaitai. |
|
| 1.5. Nustatyti priešistorės ir šių laikų žmonių pasaulėžiūros skirtumus. | 1.5.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių priešistorės žmogaus pasaulėžiūrą. | Mokiniai, remdamiesi senovės tautų religijų mitais, legendomis, tyrinėtojų darbų ištraukomis, nagrinėja pasirinktus priešistorės žmogaus pasaulėžiūros elementus (pvz., religijos atsiradimą, mitinį mąstymą, erdvės ir laiko suvokimą ar kt.). | |
| 1.6. Palyginti priešistorės ir šių laikų žmonių kasdienį gyvenimą. | 1.6.1. Pateikti keletą pavyzdžių, iliustruojančių, kaip žmogus gyveno priešistorės laikais Lietuvoje ir pasaulyje. | Mokiniai, dirbdami su mokomąja medžiaga, susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio priešistorės laikų kasdienio gyvenimo atspindžiais. Dirbdami grupėse, išskiria mūsų ir priešistorės žmonių kasdienio gyvenimo skirtumus. | |
| 1.7. Paaiškinti gamtinių sąlygų reikšmę senovės Rytų civilizacijų susikūrimui ir vystymuisi. | 1.7.1. Apibūdinti gamtines senovės Rytų civilizacijų sąlygas. | Naudodamiesi žemėlapiais ir kita mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja gamtinių sąlygų reikšmę (pvz., geografinę padėtį, kraštovaizdį, klimatą ir kt.) senovės Rytų civilizacijų susikūrimui. | |
| 1.8. Paaiškinti, kodėl keitėsi žmonių gyvenimas senovės Rytų civilizacijose. | 1.8.1. Apibūdinti visuomenės struktūrą, valstybės valdymą ir ūkinį gyvenimą senovės Rytų civilizacijose. | Nagrinėdami mokomąją medžiagą, mokiniai aiškinasi senovės Rytų civilizacijų visuomenės struktūrą, valstybių valdymo bruožus (pvz., valdovo vaidmenį valstybėje), ūkinę žmogaus veiklą (pvz., žemdirbystę, gyvulininkystę, amatus, prekybą). Mokiniai nagrinėja pasirinktos senovės Rytų civilizacijos valstybės raidą, valstybės valdymą, santykius su kitomis šalimis. | |
| 1.9. Nustatyti senovės Rytų civilizacijų žmogaus pasaulėžiūros bruožus. | 1.9.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių senovės Rytų civilizacijų žmogaus pasaulėžiūrą. | Mokiniai, dirbdami su mokomąja medžiaga, susipažįsta su pasirinktos(ų) senovės Rytų civilizacijos(ų) žmogaus pasaulėžiūros elementais (religija, laiko samprata, požiūriu į erdvę ar kt.). | |
| 1.10. Įvertinti senovės Rytų civilizacijų įtaką kitoms civilizacijoms. | 1.10.1. Nurodyti reikšmingiausius senovės Rytų civilizacijų laimėjimus. | Nagrinėja reikšmingiausius senovės Rytų civilizacijų pasiekimus (pvz., raštą, pirmąsias mokyklas, teisę, mokslą, architektūrą ir kt.), jų perdavimą kitoms civilizacijoms. Naudodamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, ieško senovės Rytų civilizacijų pasiekimų apraiškų šiandieniame pasaulyje. |
|
| 1.11. Atskleisti kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus senovės Rytų civilizacijose. | 1.11.1. Apibūdinti kasdienį žmonių gyvenimą senovės Rytų civilizacijose. | Naudodamiesi mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo bruožus senovės Rytų civilizacijose. | |
|
1.12. Paaiškinti gamtinių sąlygų reikšmę antikos civilizacijų raidai. |
1.12.1. Apibūdinti Viduržemio jūros kraštų gamtines sąlygas. | Naudodamiesi žemėlapiais ir kita mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja gamtinių sąlygų reikšmę antikos civilizacijoms. | |
| 1.13. Išskirti įvairias socialines grupes senovės Graikijoje ir Romoje, palyginti jų padėtį visuomenėje. | 1.13.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių visuomenės struktūrą senovės Graikijoje ir Romoje. | Remdamiesi antikos istorikų darbų ištraukomis, iliustracijomis, dabartinių istorikų darbų ištraukomis, mokiniai nagrinėja įvairų socialinių grupių (pvz., kilmingųjų, svetimšalių, vergų ir kt.) gyvenimą senovės Graikijoje ir Romoje. Diskutuoja apie įvairių socialinių grupių gyvenimo skirtumus senovės Graikijoje ir Romoje. | |
| 1.14. Analizuoti Atėnų demokratijos ir Romos respublikos bei imperijos bruožus. | 1.14.1. Nurodyti Atėnų demokratijos ir Romos respublikos bei imperijos raidos bruožus. | Mokytojo padedami, aiškinasi, kaip kūrėsi demokratija ir kaip formavosi pilietybė senovės Graikijoje ir Romoje, aiškinasi jų reikšmę to meto žmonių gyvenime. Aiškinasi, kokie senovės demokratinio valdymo principai yra išlikę šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Remdamiesi istorikų darbų ir istorijos šaltinių ištraukomis, nagrinėja antikos civilizacijų pasiekimus teisės srityje (pvz., sąvoką pilietis, žmogaus teises ir laisves). Nagrinėja svarbiausius Graikijos ir Romos politinės istorijos įvykius. | |
| 1.15. Išskirti svarbiausius antikos civilizacijų politinės istorijos bruožus. | 1.15.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių antikos civilizacijų politinę raidą. | ||
| 1.16. Susieti antikos civilizacijos ūkį su gamtine aplinka. | 1.16.1. Pateikti keletą pavyzdžių, atskleidžiančių antikos ūkio ir prekybos bruožus. | Mokiniai, remdamiesi mitais, legendomis, antikos autorių kūriniais, susipažįsta su senovės graikų bei romėnų religija ir jų pasaulėžiūros bruožais. Nagrinėja senovės graikų ir romėnų ūkinę veiklą ir kasdienio gyvenimo bruožus. Nagrinėdami išlikusius antikos kultūros paminklus, istorikų ir menotyrininkų darbų ištraukas, aiškinasi, kokie buvo graikų ir romėnų kultūros pasiekimai (pvz., filosofija, olimpinės žaidynės, drama, teatras, architektūra ir kt.), aiškinasi, kaip tie pasiekimai buvo perduoti kitoms civilizacijoms ir kokia yra jų reikšmė šiandieniame pasaulyje. |
|
| 1.17. Palyginti antikos ir senovės Rytų civilizacijų žmogaus pasaulėžiūrą. | 1.17.1. Nurodyti reikšmingiausius antikos žmogaus pasaulėžiūros bruožus. | ||
| 1.18. Įvertinti antikos civilizacijų pasiekimų įtaką šiandieniam gyvenimui. | 1.18.1. Nurodyti reikšmingiausius senovės graikų ir romėnų pasiekimus. | ||
| 1.19. Palyginti senovės Rytų ir antikos civilizacijų kasdienį žmonių gyvenimą. | 1.19.1. Apibūdinti kasdienį žmonių gyvenimą antikos civilizacijose. | ||
| 1.20. Nustatyti, kokią įtaką krikščionybė darė antikos žmonių gyvenimui. | 1.20.1. Apibūdinti svarbiausias krikščionybės idėjas ir jos plitimą. | Naudodamiesi Biblijos, krikščionių autorių, istorikų darbų ištraukomis, antikos istorijos šaltiniais, nagrinėja krikščionybės atsiradimo aplinkybes ir plitimą. Dirbdami grupėse, mokiniai, lygindami krikščionybę su kitomis jiems žinomomis religijomis, nusako jų skirtumus ir panašumus. | |
| 1.21. Paaiškinti, kaip susiformavo baltų gentys. | 1.21.1. Apibūdinti baltų genčių susiformavimo aplinkybes. | Mokiniai, dirbdami su žemėlapiais, schemomis, istorikų darbų ištraukomis ir iliustracijomis, nagrinėja baltų genčių susiformavimo aplinkybes, aiškinasi, kuo baltų gentys vertėsi, koks buvo jų tikėjimas ir kasdienis gyvenimas. Nagrinėdami istorijos šaltinius, mokiniai nustato, kaip mezgėsi baltų kraštų ir antikos civilizacijų ryšiai. Mokiniai ruošia prekybos Gintaro keliu pristatymus. |
|
| 1.22. Išskirti ikikrikščioniškosios Lietuvos visuomenės ir kultūros bruožus. | 1.22.1.–1.23.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių baltų verslus, papročius, tikėjimą ir ryšius su antikos civilizacijomis. | ||
|
1.23. Atskleisti baltų ryšius su antikos civilizacijomis. |
|||
| 1.24. Paaiškinti gamtinių sąlygų reikšmę viduramžių Europos civilizacijai. | 1.24.1. Apibūdinti Europos kraštovaizdžio bruožus viduramžiais. | Naudodamiesi žemėlapiais ir kita mokomąja medžiaga, mokiniai nagrinėja gamtinių sąlygų reikšmę viduramžių Europos civilizacijai. Mokiniai lygina žmogaus poveikį gamtai senovėje ir viduramžiais. |
|
| 1.25. Išskirti pagrindines viduramžių visuomenės grupes. | 1.25.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių viduramžių visuomenės struktūrą. | Mokiniai, dirbdami su schemomis, istorikų darbų ištraukomis ir iliustracijomis, nagrinėja viduramžių visuomenės struktūrą. Aiškinasi kelių pasirinktų Europos valstybių politinės raidos bruožus (pvz., susiskaldymą, parlamentų atsiradimą, centralizaciją). | |
| 1.26. Nustatyti būdingiausius viduramžių valstybės ir valdžios bruožus. | 1.26.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių būdingiausius viduramžių valstybės ir valdžios bruožus. | ||
| 1.27. Įvertinti krikščionių bažnyčios vaidmenį viduramžių Europos civilizacijai. | 1.27.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių krikščionių bažnyčios vaidmenį viduramžių Europoje. | Mokiniai susipažįsta su viduramžių krikščionių bažnyčios organizacija ir jos vaidmeniu plėtojant kultūrą. | |
| 1.28. Paaiškinti islamo poveikį Europos visuomenei ir kultūrai viduramžiais. | 1.28.1. Apibūdinti islamo atsiradimo ir plitimo priežastis ir poveikį Europai. | Nagrinėja islamo atsiradimo ir susiformavimo priežastis. Naudodamiesi žemėlapiais, ištraukomis iš istorijos šaltinių, iliustracijomis, aiškinasi pagrindines islamo tikėjimo tiesas ir nagrinėja pagrindines jo plitimo kryptis, poveikį Europos visuomenei ir kultūrai viduramžiais. | |
| 1.29. Palyginti antikos ir viduramžių žmogaus pasaulėžiūros bruožus. | 1.29.1. Apibūdinti viduramžių žmogaus pasaulėžiūros bruožus. | Remdamiesi istorikų darbais ir istorijos šaltinių ištraukomis, iliustracijomis, nagrinėja viduramžių žmogaus pasaulėžiūros bruožus. | |
| 1.30. Nustatyti viduramžių Europos švietimo, mokslo, technikos ir meno bruožus. | 1.30.1. Pateikti viduramžių Europos švietimo, mokslo, technikos ir meno pavyzdžių. | Mokiniai, dirbdami su istorikų darbų ištraukomis, iliustracijomis, susipažįsta su viduramžių kultūra (pvz., filosofija, iškilių intelektualų veikla, universitetų atsiradimu, menu). Nagrinėja viduramžių ūkį (pvz., natūrinį ūkį, amatus, prekybą ir kt.). Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir, kiek leidžia galimybės, istorijos kompiuterinėmis mokomosiomis programomis ir edukaciniais žaidimais, aiškinasi riterių, dvasininkų, miestiečių, valstiečių kasdienio gyvenimo ypatumus vidur amžių Europoje. |
|
|
1.31. Paaiškinti viduramžių ūkio ypatumus. |
1.31.1. Nurodyti svarbiausius viduramžių ūkio raidos bruožus. | ||
| 1.32. Palyginti įvairių visuomenės sluoksnių kasdienį gyvenimą viduramžių Europoje. | 1.32.1. Apibūdinti atskirų visuomenės sluoksnių kasdienį gyvenimą viduramžių Europoje. | ||
| 1.33. Paaiškinti, kaip keitėsi Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki Liublino unijos. | 1.33.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos politinio gyvenimo pasikeitimus. | Mokiniai, remdamiesi istorijos šaltinių ir istorikų darbų ištraukomis, aiškinasi, kaip susikūrė Lietuvos valstybė, nagrinėja LDK raidą, santykius su kaimyniniais kraštais. Mokiniai aiškinasi krikščionybės plitimo Lietuvoje problemas, krikšto reikšmę LDK. Mokiniai renka informaciją apie savo krašto istorijos įvykius LDK gyvavimo laikais – lankosi muziejuose, dalyvauja išvykose. | |
| 1.34. Įvertinti Lietuvos valstybės santykius su kaimynais ir jos teritorinę plėtrą. | 1.34.1. Apibūdinti Lietuvos valstybės santykius su kaimynais ir jos teritorinę plėtrą. | ||
| 1.35. Paaiškinti, kaip krikščionybė plito Lietuvoje ir krikšto reikšmę Lietuvos valstybei. | 1.35.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių bandymus krikštyti Lietuvą ir pokyčius įvedus krikštą Lietuvoje. | ||
| 1.36. Išskirti LDK visuomenės bruožus, jos ūkinio gyvenimo, teisinės minties, švietimo, mokslo, technikos, meno raidos ypatumus. | 1.36.1. Pateikti faktų apie LDK visuomenę, teisinę mintį, ūkinį gyvenimą ir švietimo, mokslo, technikos, meno raidą. | Remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, schemomis, istorijos šaltiniais ir iliustracijomis, nagrinėja LDK visuomenės bruožus, LDK Statutų specifiką ir reikšmę, ūkinį gyvenimą, švietimo, mokslo, technikos ir meno raidą. | |
| 1.37. Palyginti įvairių LDK visuomenės sluoksnių kasdienį gyvenimą. | 1.37.1. Apibūdinti įvairių LDK visuomenės sluoksnių kasdienį gyvenimą. | Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir, kiek leidžia galimybės, kompiuterinėmis mokomosiomis istorijos programomis ir edukaciniais žaidimais, nagrinėja LDK bajorų, miestiečių, valstiečių kasdienio gyvenimo bruožus. | |
| 1.38. Susieti Renesansą, pasiekimus moksle, geografinius atradimus, reformaciją ir kontrreformaciją su naujųjų laikų pradžia. | 1.38.1. Nurodyti svarbiausius įvykius ir reiškinius, lėmusius naujųjų laikų pradžią Europoje. | Mokiniai, naudodamiesi pateikta mokomąja medžiaga, aiškinasi Rytų Romos imperijos žlugimo reikšmę, Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos atsiradimo priežastis, įtaką naujos visuomenės formavimuisi ir Europos kultūrai. Naudodamiesi žemėlapiais, istorikų darbų ištraukomis ir istorijos šaltiniais, aiškinasi naujųjų laikų pokyčius, knygų spausdinimo pradžią, technikos laimėjimus ir geografinius atradimus. Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja pasirinktą senąją Amerikos civilizaciją (pvz., majų, inkų, actekų). Mokiniai, naudodamiesi istorijos šaltiniais, dirbdami grupėse, nustato Renesanso epochos idėjų poveikį istorinei kaitai, išskiria geografinių atradimų teigiamus ir neigiamus padarinius Europos valstybėms ir Naujajam pasauliui. | |
| 1.39. Paaiškinti Liublino unijos reikšmę LDK raidai. | 1.39.1. Apibūdinti Liublino unijos priežastis ir esmę. | Mokiniai, naudodamiesi schemomis ir istorijos šaltiniais, nagrinėja, kokios buvo bajorų pozicijos pasisakant už ir prieš Liublino uniją. Aiškinasi, kokių pokyčių įvyko LDK ir Lenkijos karalystei sudarius uniją. | |
| 1.40. Paaiškinti svarbiausius ūkio pokyčius naujaisiais laikais. | 1.40.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių naujų prekybos ir pramonės centrų iškilimą, tarptautinės prekybos reikšmę Europoje ir LDK. | Remdamiesi istorikų darbų ir istorijos šaltinių ištraukomis, mokiniai aiškinasi, kokių pokyčių naujaisiais laikais įvyko ūkiniame žmonių gyvenime Europoje ir LDK (pvz., kainų revoliucija, tarptautinė prekyba, vergovės problema ir kt.). | |
| 1.41. Palyginti baroko kultūros bruožus Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje. | 1.41.1. Apibūdinti baroko kultūros bruožus Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje. | Remdamiesi iliustracijomis, istorikų darbų ištraukomis, ikonografine medžiaga, meno paminklų reprodukcijomis, palygina baroko kultūros bruožus Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje (pvz., žymiausias bažnyčias, išlikusias didikų rezidencijas ir kt.). | |
| 1.42. Palyginti religinę ir tautinę toleranciją Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje. | 1.42.1. Pateikti religinės bei tautinės tolerancijos ir netolerancijos pasireiškimo pavyzdžių Europoje ir Abiejų Tautų Res- publikoje, aptarti kasdienio žmonių gyvenimo bruožus. | Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis ir įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja religinės ir tautinės tolerancijos bei netolerancijos priežastis, jų pasireiškimą, kasdienio gyvenimo bruožus Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Mokiniai, remdamiesi mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, pateikia skirtingų Europos ir Abiejų Tautų Respublikos įvairių socialinių grupių kasdienio gyvenimo epizodų pavyzdžių. |
|
| 1.43. Išskirti absoliutinio valdymo teigiamas ir neigiamas puses. | 1.43.1. Pateikti Europos valstybių valdymo ypatumų naujųjų laikų pradžioje pavyzdžių. | Remdamiesi istorikų darbų ištraukomis ir istorijos šaltiniais, nagrinėja absoliutizmo formavimąsi ir jo įtaką naujųjų laikų Europos valstybėms. Mokytojo padedami, mokiniai aiškinasi teigiamus ir neigiamus absoliutinio valdymo bruožus. |
|
| 1.44. Nustatyti religinių ir dinastinių karų poveikį naujųjų laikų Europos valstybėms. | 1.44.1. Pateikti pavyzdžių apie religinius ir dinastinius karus Europoje naujųjų laikų pradžioje. | Remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, istorijos šaltiniais, iliustracijomis ir kt., nagrinėja religinių ir dinastinių karų poveikį Europos valstybėms (pvz., bado ir maro problemą, ūkio nuosmukį, gyventojų nuostolius ir kt.). | |
| Mokinių pasiekimai | Ugdymo gairės | ||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje | |||
| Suvokti orientavimosi laike reikšmę aiškinant praeities įvykius ir reiškinius. Suvokti geografinės aplinkos pažinimo svarbą aiškinant istorijos įvykius ir reiškinius. |
2.1. Nustatyti nagrinėjamų istorijos laikotarpių panašumus ir skirtumus. | 2.1.1. Nurodyti pagrindinius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio, Lietuvos istorijos laikotarpius ir jų bruožus. | Mokytojo padedami, mokiniai susipažįsta su pagrindiniais pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpiais. Mokiniai, dirbdami su mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, pateikia pavyzdžių, atspindinčių nagrinėtų laikotarpių specifiką, nusako pagrindinius jų skirtumus. |
| 2.2. Priskirti konkretiems istorijos laikotarpiams svarbiausius pasaulio, Lietuvos istorijos įvykius ir reiškinius. | 2.2.1. Nurodyti, kada vyko svarbiausi pasaulio, Lietuvos istorijos įvykiai ir reiškiniai. | Remdamasis laiko juosta, istorijos įvykių ir reiškinių chronologinėmis lentelėmis, mokytojas supažindina mokinius su istorijos periodizacija, padeda praeities įvykius priskirti konkretiems istorijos laikotarpiams. | |
| 2.3. Susieti nagrinėjamų laikotarpių istorijos įvykius į prasminę visumą, suvokti chronologinį jų nuoseklumą. | 2.3.1. Nurodyti per istorijos pamokas nagrinėtų istorijos įvykių ir reiškinių tarpusavio ryšius, paaiškinti jų chronologinę seką. | Mokytojas, supažindindamas mokinius su nustatyta periodizacija, moko pildyti chronologines, sinchronines ir temines lenteles, schemas ir kitas sąlyginio vaizdumo priemones, sieti istorijos įvykius su konkrečiu istorijos laikotarpiu. | |
| 2.4. Nustatyti ir žemėlapyje parodyti pagrindinių šalių ir jose buvusių įvykių bei reiškinių vietą, atskleisti ir lokalizuoti svarbiausius teritorinius pokyčius. | 2.4.1. Išvardyti per istorijos pamokas nagrinėtas pagrindines valstybes, jose vykusius įvykius ir reiškinius. | Dirbdami su žemėlapiais ir kita vaizdine medžiaga, mokiniai mokosi nustatyti istorijos įvykių vietą ir raidą. | |
| 2.5. Analizuoti geografinės aplinkos įtaką istorinių įvykių eigai. | 2.5.1. Nurodyti įvairias geografinę aplinką sudarančias sudedamąsias dalis, jų ryšį su istorijos įvykiais ir reiškiniais. | Analizuodami mokomąją medžiagą, žemėlapius, mokiniai mokosi įžvelgti nagrinėjamų įvykių priklausomumą nuo geografinės aplinkos, bando įvertinti jos įtaką įvairiais istorijos laikotarpiais. | |
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas | |||
| Suvokti, kad žmonijos praeitis gali būti aiškinama ir vertinama skirtingai. Suvokti nagrinėjamų šaltinių interpretacijų galimybes. Saugoti istorinį Lietuvos ir pasaulio palikimą. Suvokti kraštotyrinės medžiagos svarbą Lietuvos istorijai pažinti. |
3.1. Vadovaujantis istorijos įvykių ir reiškinių nagrinėjimo schema, atskleisti jų priežastis, eigą ir pasekmes. | 3.1.1. Nurodyti per istorijos pamokas nagrinėtų istorijos įvykių ir reiškinių atsiradimo priežastis, eigą ir pasekmes. | Nagrinėdami istorijos įvykius, reiškinius, stebėdami šiuolaikinį politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, mokiniai įžvelgia vykstančių pokyčių esmę, bando nustatyti jų tarpusavio ryšius, priežastis ir pasekmes. |
| 3.2. Nagrinėti mokomąją medžiagą, vadovaujantis pateiktais kriterijais, ją lyginti, grupuoti ir apibendrinti. | 3.2.1. Remiantis mokytojo pateikta mokomąja medžiaga, paaiškinti jos nagrinėjimo būdus. | Mokytojas moko mokinius apibendrinti ir, vadovaujantis pateiktais kriterijais, vertinti įvykius, reiškinius, asmenybių veik lą, išryškinti jų reikšmę šalių ir tautų istorijoje. | |
| 3.3. Atsirinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, internetinių tinklalapių ir ją panaudoti mokantis istorijos. | 3.3.1. Apibūdinti istorijos šaltinius, iš kurių sužinome apie nagrinėjamus istorijos laikotarpius. | Mokiniai mokosi ieškoti ir atsirinkti informaciją apie istorijos įvykius ir reiškinius iš įvairių istorijos šaltinių. | |
| 3.4. Lyginti skirtinguose istorijos šaltiniuose pateikiamą informaciją. | 3.4.1. Nurodyti pagrindinius istoriko darbo principus ir mokėti juos paaiškinti. | Mokytojas pateikia mokiniams keletą alternatyvių istorijos šaltinių (mokomojoje medžiagoje, kompiuterinėse mokymo priemonėse, internetiniuose tinklalapiuose ir kt.) apie tuos pačius įvykius, reiškinius. Mokiniai savarankiškai lygina kelis istorijos šaltinius. | |
| 3.5. Surasti ir panaudoti kraštotyrinę medžiagą mokantis Lietuvos istorijos. | 3.5.1. Nurodyti pagrindinius savo gyvenamosios vietovės istorijos šaltinius, padedančius geriau pažinti Lietuvos praeitį. | Mokiniai mokomi rinkti ir grupuoti kraštotyrinę medžiagą, pasinaudoti informacija, sukaupta kraštotyros muziejuose. Pateikiamos užduotys, kurios reikalauja iš mokinių ją panaudoti mokantis Lietuvos istorijos. | |
| Sąmoningai mokytis ir tobulėti. | 3.6. Kelti mokymosi uždavinius ir jų kryptingai siekti mokantis istorijos. | 3.6.1. Išsiaiškinti, kaip reikia mokytis istorijos: kaip planuoti mokymosi veiklą, kuriuos mokymosi būdus naudoti, iš kokių šaltinių mokytis, kaip vertinti mokymosi rezultatus. | Ugdymo procese mokiniai, mokytojo padedami, kelia mokymosi uždavinius, planuoja mokymosi veiklą, pasirenka mokymosi šaltinius ir mokymosi būdus. Mokiniai mokomi įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, o kas blogai. |
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 4. Istorinio supratimo raiška | |||
| Siekti įvairiais būdais ir kuo tiksliau perteikti informaciją apie praeitį. | 4.1. Perteikti įvairiais būdais (raštu, žodžiu, naudojantis informacinėmis technologijomis) supratimą apie istorijos įvykius ir reiškinius. | 4.1.1. Nurodyti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių įvykius ir reiškinius. | Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis, bando pateikti savąjį istorijos supratimą. Mokomi suprasti nagrinėjamus įvykius, reiškinius ir savo nuomonę grįsti konkrečiais faktais. |
| 4.2. Tinkamai vartoti nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas. | 4.2.1. Nurodyti svarbiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas. | Mokytojas paaiškina sudėtingas nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas, moko mokinius savarankiškai susirasti ir užfiksuoti šių sąvokų paaiškinimą, jas naudoti perteikiant savo istorinį supratimą. | |
| 4.3. Tinkamai parinkti istorinę informaciją istorijos įvykiams ir reiškiniams apibūdinti. | 4.3.1. Remiantis istorijos šaltiniais, apibūdinti praeities įvykius ir reiškinius. | Mokytojo padedami, mokosi skirti pagrindinę ir antraeilę istorinę medžiagą. Mokiniai bando iš mokomosios medžiagos išskirti jos esmę ir ją naudoti praeities įvykiams atkurti. Mokytojas sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuoti. | |
Į turinio apimtį įeina istorijos ugdymo tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, kurie apibrėžia šio koncentro turinio apimtį.
Šio koncentro medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (išskirta kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.
8.4.2.1. Žmogus istorijoje. Mokiniai susipažįsta su įvairiais nagrinėjamų laikotarpių istorijos šaltiniais. Mokiniai susipažįsta su rašytiniais ir vaizdiniais nagrinėjamų laikotarpių istorijos šaltiniais.
8.4.2.2. Priešistorės žmogus. Nagrinėja teorijas apie žmogaus kilmę. Aiškinasi gamtos įtaką priešistorės žmonių gyvenimui. Susipažįsta su priešistorės žmonių gyvenimu pasaulyje ir Lietuvoje: su verslais, išradimais, pasaulėžiūra ir kasdienio gyvenimo atspindžiais. Susipažįsta su teorijomis apie žmogaus kilmę. Nagrinėja kai kuriuos priešistorės kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus.
8.4.2.3. Senovės Rytų civilizacijos. Nagrinėja gamtinių sąlygų reikšmę senovės Rytų civilizacijų susikūrimui ir vystymuisi. Aiškinasi senovės Rytų civilizacijų visuomenės struktūrą. Susipažįsta su vienos arba dviejų senovės Rytų civilizacijų valstybių raida: susidarymu, valdymu ir santykiais su kaimynais. Nagrinėja senovės Rytų civilizacijų miestą kaip gamybos ir prekybos centrą. Aiškinasi pasirinktos senovės Rytų civilizacijos religijos bruožus. Susipažįsta su reikšmingiausiais senovės Rytų civilizacijų pasiekimais ir nagrinėja jų poveikį kitoms civilizacijoms. Nagrinėja senovės Rytų civilizacijų kasdienio žmonių gyvenimo bruožus.
Nagrinėja gamtinių sąlygų įtaką senovės Rytų civilizacijoms. Aiškinasi senovės Rytų civilizacijų visuomenių sudėtį ir ūkinio gyvenimo bruožus. Susipažįsta su pasirinktos senovės Rytų valstybės valdymu. Nagrinėja pasirinktos senovės Rytų civilizacijos religijos bruožus. Mokosi išskirti reikšmingiausius senovės Rytų civilizacijų pasiekimus ir kasdienio žmonių gyvenimo bruožus.
8.4.2.4. Antikos civilizacijos. Aiškinasi Viduržemio jūros kraštų gamtinių sąlygų įtaką antikos civilizacijų susikūrimui ir raidai. Nagrinėja graikų ir romėnų visuomenių struktūrą. Mokydamiesi apie antikos miestus-valstybes, lygina Atėnų ir Spartos politinį gyvenimą, nagrinėja Romos respublikos ir imperijos ypatumus. Nagrinėja demokratijos senovės Graikijoje ir Romoje ypatumus. Susipažįsta su antikos civilizacijų ūkio ir prekybos bruožais. Mokosi išskirti senovės graikų ir romėnų religijų bruožus. Nagrinėja krikščionybės atsiradimą ir plitimą. Susipažįsta su graikų ir romėnų kultūros laimėjimais (filosofija, olimpinėmis žaidynėmis, drama, teatru, architektūra, teise), nagrinėja, kaip jie buvo perduoti kitoms civilizacijoms. Aiškinasi senovės graikų ir romėnų kasdienio gyvenimo bruožus. Nagrinėja baltų susiformavimą, jų verslus, papročius, tikėjimą ir ryšius su antikos civilizacijomis. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
Susipažįsta su Viduržemio jūros gamtinių sąlygų įtaka antikos civilizacijų susikūrimui. Aiškinasi žmogaus padėtį senovės graikų ir romėnų visuomenėse, senovės Atėnų ir Spartos, Romos respublikos ir imperijos politinio gyvenimo ypatumus. Nagrinėja, kaip atsirado demokratija. Susipažįsta su antikos civilizacijų ūkio bruožais. Mokosi skirti senovės graikų ir romėnų religijų bruožus. Nagrinėja, kaip atsirado krikščionybė. Susipažįsta su graikų ir romėnų kultūros laimėjimais (filosofija, olimpinėmis žaidynėmis, teatru, architektūra, teise). Susipažįsta su senovės graikų ir romėnų kasdienio gyvenimo bruožais. Aiškinasi, kaip susiformavo baltų gentys, kokie buvo jų ryšiai su antikos civilizacijomis.
8.4.2.5. Viduramžiai. Aiškinasi gamtinės aplinkos reikšmę viduramžių žmonių gyvenimui Europoje. Susipažįsta su viduramžių visuomenės struktūra. Nagrinėja viduramžių valstybės ir valdžios bruožus. Nagrinėja kelių Europos valstybių politinę raidą (nuo susiskaldymo iki centralizacijos). Susipažįsta su viduramžių krikščionių bažnyčios organizacija ir jos vaidmeniu visuomenės gyvenime. Nagrinėja, kaip atsirado ir formavosi islamo pasaulis. Aiškinasi, kokie buvo arabų ir Europos ryšiai ir kokį poveikį jie darė abiem pusėms. Susipažįsta su vienos iš to meto neeuropinės civilizacijos (Azijos ar Amerikos) gyvenimu. Aiškinasi viduramžių ūkio bruožus. Nagrinėja bažnytinės ir pasaulietinės valdžios kovą, eretikų persekiojimus, religinius karus ir religinės tolerancijos apraiškas Europoje, Lietuvoje. Mokydamiesi apie ikikrikščioniškąją Lietuvos visuomenę ir jos kultūrą, lygina su kitomis ikikrikščioniškosios Europos visuomenėmis ir jų kultūromis. Aiškinasi, kaip susikūrė Lietuvos valstybė, nagrinėja krikščionybės kelią į Lietuvą ir Lietuvos krikštą. Mokydamiesi apie LDK raidą, analizuoja jos visuomenės struktūrą, ūkinį gyvenimą, kultūrą, teritorijos plėtrą, santykius su kaimyniniais kraštais. Susipažįsta su pasaulio ir Lietuvos viduramžių kultūra (filosofija, universitetų atsiradimu, menu). Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą. Susipažįsta su įvairių visuomenės grupių kasdieniu gyvenimu viduramžiais.
Susipažįsta su viduramžių Europos gamtinėmis sąlygomis. Mokosi įžvelgti ir apibūdinti viduramžių visuomenės ir valstybės bruožus. Aiškinasi, kaip atsirado ir plito islamas. Susipažįsta su viduramžių krikščionių bažnyčios vaidmeniu visuomenės gyvenime. Nagrinėja ikikrikščioniškąją ir krikščioniškąją Lietuvos visuomenę, Lietuvos valstybės susikūrimą ir krikštą. Nagrinėja LDK visuomenę, ūkinio gyvenimo ir kultūros bruožus. Susipažįsta su pasaulio ir Lietuvos viduramžių kultūra (filosofija, universitetų atsiradimu, menu). Susipažįsta su kelių pasirinktų visuomenės grupių kasdieniu gyvenimu viduramžiais.
8.4.2.6. Ankstyvieji naujieji laikai. Nagrinėja Rytų Romos imperijos žlugimo pasekmes Viduržemio jūros pakrantės valstybėms ir Osmanų imperijos ekspansijos grėsmę. Nagrinėja europiečių geografinių atradimų priežastis ir poveikį Europai ir Naujajam pasauliui. Aiškinasi Renesanso humanistinės pasaulėžiūros esmę ir įvertina jos sklaidos poveikį Europos valstybėms. Aiškinasi reformacijos ir kontrreformacijos priežastis ir pasekmes. Nagrinėja naujos visuomenės formavimosi Europoje ypatumus. Nagrinėja Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos poveikį LDK visuomenei. Aiškinasi Lietuvos Statutų ir Vilniaus universiteto įsteigimo reikšmę LDK visuomenės gyvenime. Nagrinėja svarbiausius ūkio vystymosi Vakarų Europoje aspektus – naujų prekybos ir pramonės centrų, pasaulinės prekybos atsiradimą. Nagrinėja Liublino unijos priežastis ir aptaria LDK atskirumo idėją po Liublino unijos. Nagrinėja baroko kultūros bruožus Vakarų Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Nagrinėja religinės ir tautinės tolerancijos apraiškas, netolerancijos proveržius Abiejų Tautų Respublikoje. Aiškinasi kasdienio žmonių gyvenimo Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje bruožus. Nagrinėja Europos valstybių valdymo ypatumus, įvertina teigiamas ir neigiamas absoliutizmo puses. Aiškinasi dinastinių ir religinių karų Europoje kilimo priežastis ir pasekmes. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
Aiškinasi europiečių geografinių atradimų reikšmę, Renesanso, reformacijos, kontrreformacijos atsiradimo priežastis Europoje ir Lietuvoje. Aiškinasi Liublino unijos priežastis ir LDK savarankiškumą bendroje valstybėje. Susipažįsta su ryškiausiais Vakarų Europos ir Abiejų Tautų Respublikos baroko kultūros pavyzdžiais. Aiškinasi kasdienio žmonių gyvenimo Europoje ir Abiejų Tautų Respublikoje ypatumus. Nagrinėja absoliutizmo vaidmenį to meto Europos valstybėse. Aiškinasi dinastinių ir religinių karų pasekmes Europos valstybėms.
8.4.3.1. Skyrelyje pateikiami mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. Jie padeda mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pateikiami aprašyti patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Lygių požymiai – ne kiekybiniai, o kokybiniai, jais siekiama ne tik vertinti mokinių pasiekimus lygiais (vertinti balais), bet ir tikimasi, kad šie kriterijai padės mokytojams įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir planuoti, kaip juos ugdyti siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4-5, pagrindinis – 6-8, aukštesnysis – 9-10 balų.
|
Lygiai/ Pasiekimų sritys |
Patenkinamas | Pagrindinis | Aukštesnysis |
| 1. Žinios ir supratimas | Žinios apie nagrinėtus Lietuvos, Europos praeities įvykius ir reiškinius fragmentiškos. Supranta tik kai kurias svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi. |
Turi įgiję daugumą žinių apie nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius. Supranta daugumą svarbiausių istorijos sąvokų, kurių mokėsi. | Žinios apie nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius išsamios. Supranta visas svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi, ir jas tinkamai vartoja apibūdindami istorijos įvykius ir reiškinius. |
| 2. Problemų sprendimas | Mokytojo padedami, išskiria keletą pačių svarbiausių istorinės visuomenės kaitos bruožų. Remdamiesi savo žiniomis, paaiškina kai kurias reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. | Aiškina istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. | Aiškina istorinės visuomenės kaitos bruožus ir nusako jos kaitos priežastis. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas, nusako jų atsiradimo priežastis. |
| 3. Praktiniai ir veiklos gebėjimai | Pasaulio, Lietuvos įvykius ir reiškinius netiksliai, fragmentiškai dėlioja į chronologinę seką. Sunkiai skiria istorinius įvykius ir reiškinius. Žemėlapyje lokalizuoja tik kai kuriuos svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Naudoja istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoja ir daro netikslius apibendrinimus. Atskleidžia tik kai kurias aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ar tik išorines priežastis. | Pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykius ir reiškinius sieja į chronologinę seką, geba priskirti juos tam tikriems istorijos laikotarpiams. Žemėlapyje lokalizuoja svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Naudoja istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoja ir daro apibendrinimus. Atskleidžia aptariamų įvykių, reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. | Pasaulio, Lietuvos įvykius ir reiškinius sieja į chronologinę seką, nurodo jų ryšius. Žemėlapyje lokalizuoja svarbiausius įvykius, paaiškina jų priežastis ir rezultatus. Naudoja savarankiškai rastus istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoja ir daro apibendrinimus. Vertina jų amžiui prieinamus ir savarankiškai rastus istorijos šaltinius ir pagal juos atkuria praeities įvykius. Atskleidžia aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų įtaką istoriniam procesui. |
| 4. Komunikavimas | Perteikia nagrinėjamus įvykius ir reiškinius, bet ne visada pajėgia pagrįsti savo supratimą, netinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. | Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir argumentus, tinkamai vartoja istorijos sąvokas. |
| 5. Mokymasis mokytis | Taiko mokytojo pasiūlytus mokymosi būdus. Paaiškina, kaip reikia planuoti mokymąsi, kaip vertinti mokymosi rezultatus. | Pasirenka mokymosi būdus, atsižvelgdami į mokymosi tikslą, į užduoties pobūdį. Planuoja savo mokymąsi ir vertina jį. Tardamiesi su mokytoju, iškelia naujus mokymosi uždavinius. | Pasirenka sėkmingiausius mokymosi būdus, atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį, planuoja ir vertina savo mokymosi procesą. Remdamiesi grįžtamuoju ryšiu, tardamiesi su mokytoju, iškelia mokymosi tikslus ir numato, kaip jų siekti. |
8.4.3.3. Išsiugdytos nuostatos
Mokiniai supranta istorijos svarbą aiškinant šiandienos gyvenimo problemas. Siekia išsamiau išsiaiškinti juos dominančius istorijos klausimus. Suvokia, kad šiandienėje visuomenėje tokios svarbios vertybės, kaip demokratija ir humaniškumas, yra reikšmingas praeities kartų palikimas. Vertina savo tautos tradicijas, kultūrinį palikimą ir kitų tautų indėlį į žmonijos istoriją. Stengiasi kritiškai vertinti istorijos šaltinių informaciją ir siekia įvairiais būdais perteikti savo supratimą apie praeitį.
9-10 kl.
8.5. Mokinių pasiekimai, ugdymo gairės, turinio apimtis ir vertinimas. 9-10 klasės
9-10 klasės yra paskutinis pagrindinės mokyklos koncentras. Šiose klasėse, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus ir į tai, kad baigiama pagrindinė mokykla, yra keliami didesni reikalavimai mokinių pasiekimams. Šiame koncentre toliau formuojamos mokinių nuostatos, ugdomi gebėjimai, įgyjama naujų žinių, plėtojamos jau turimos žinios.
Mokiniai, vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, mokomi vertinti istorinę visuomenės kaitą nuo XVII a. antrosios pusės iki XXI a. pradžios, lyginti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius, nustatyti Lietuvos vietą Europos ir pasaulio istorijoje skirtingais istorijos laikotarpiais, aiškinti žemėlapyje lokalizuotų įvykių ir reiškinių eigą.
Mokiniai toliau mokomi tirti istorijos šaltinius, juos kritiškai analizuoti, vertinti ir daryti savo apibendrinimus. Ugdomi mokinių gebėjimai paaiškinti skirtingas tų pačių įvykių, reiškinių ir procesų interpretacijas. Jie mokomi įvairiais būdais rodyti istorijos įvykių, reiškinių ir procesų supratimą, tinkamai vartoti istorijos sąvokas, formuluoti probleminius istorijos klausimus, diskusijose argumentuoti savo nuomonę ir savarankiškai daryti išvadas.
Skyrelyje aprašomi 9-10 klasių mokinių pasiekimai – nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, ką turi įgyti mokiniai, baigę šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti laukiamus mokinių pasiekimus. Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, kuriose nurodytos rekomendacijos, kaip būtų galima planuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų istorijos ugdymo rezultatų.
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės. 9-10 klasės
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 1. Istorinės raidos supratimas | |||
| Suvokti, kad istorijos pažinimas yra svarbus norint suprasti dabartį ir numatyti visuomenės kaitos perspektyvas. Vengti stereotipų vertinant Lietuvos, Europos ir pasaulio istorinę praeitį. Siekti saugoti ir puoselėti savo tautos, valstybės tradicijas ir kultūros paveldą. Vertinti kitų tautų, religijų ir kultūrų palikimą ir prisidėti prie jo išsaugojimo. Puoselėti savo ir visuomenės gyvenime praeityje susiformavusias, o šiandienos gyvenime tokias svarbias vertybes, kaip demokratija, humaniškumas, tolerancija ir kt. |
1.1. Nustatyti istorijos ryšius su dabartimi. | 1.1.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių istorijos ryšius su dabartimi. | Mokiniai, remdamiesi turimomis istorijos žiniomis ir įvairiais istorijos šaltiniais, mokosi paaiškinti, kodėl šiandienio pasaulio ir dabarties problemų ištakos glūdi praeities įvykiuose ir reiškiniuose. |
| 1.2. Įvertinti istorinių asmenybių vaidmenį XVII a. antrosios pusės – XXI a. pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijoje. | 1.2.1. Apibūdinti žymiausių XVII a. antrosios pusės – XXI a. pradžios pasaulio ir Lietuvos istorijos asmenybių veiklą. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi XVII a. antrojoje pusėje – XXI a. gyvenusių istorinių asmenybių poveikį to meto istoriniams įvykiams ir reiškiniams. | |
| 1.3. Kaip pavyzdį pateikiant Anglijos ir Prancūzijos valstybes, palyginti parlamentarizmo ir absoliutizmo raidą. | 1.3.1. Pateikti parlamentarizmo ir absoliutizmo raidos Vakarų Europoje pavyzdžių. 1.3.2. Apibūdinti Anglijos revoliucijos poveikį parlamentarizmo formavimuisi. |
Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai, kaip pavyzdį pasirinkę Europos valstybes (pvz., Angliją ir Prancūziją), nagrinėja parlamentarizmo ir absoliutizmo formavimosi priežastis ir požymius. Dirbdami grupėse, vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina parlamentarizmą ir absoliutizmą. Mokiniai diskutuoja apie Anglijos revoliucijos įtaką parlamentarizmo ir modernios visuomenės formavimuisi. |
|
| 1.4. Analizuoti Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis. | 1.4.1. Nurodyti svarbiausius Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymą (pvz., karaliaus valdžią, bajorų demokratiją ir kt.), santykius su kaimyninėmis valstybėmis (pvz., santykius su Švedija, Maskvos valstybe ir kt.). Aiškinasi, kokių pokyčių įvyko Abiejų Tautų Respublikos ūkiniame (pvz., Valakų reforma) ir kultūriniame (pvz., barokas) gyvenime. | |
| 1.5. Išskirti Abiejų Tautų Respublikos kultūrinio gyvenimo bruožus. | 1.5.1. Pateikti Abiejų Tautų Respublikos santykių su kaimyninėmis valstybėmis pavyzdžių. 1.5.2. Pateikti pavyzdžių iš Abiejų Tautų Respublikos kultūrinio gyvenimo. |
||
| 1.6. Analizuoti Abiejų Tautų Respublikos ūkio bruožus. | 1.6.1. Pateikti keletą pavyzdžių, iliustruojančių Abiejų Tautų Respublikos ūkį. | ||
| 1.7. Rasti Švietimo epochos idėjų atspindžių JAV nepriklausomybės kare ir Prancūzijos revoliucijos idėjose. | 1.7.1. Apibūdinti svarbiausias Švietimo epochos idėjas. 1.7.2. Nurodyti JAV nepriklausomybės karo ir Prancūzijos revoliucijos poveikį modernių valstybių kūrimuisi. |
Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja žymiausių švietėjų iškeltas idėjas ir poveikį to meto visuomenei. Aiškinasi JAV nepriklausomybės karo ir Prancūzijos revoliucijos priežastis, svarbiausius jų eigos momentus. Ieško žmogaus teisių plėtros ir pilietinės visuomenės formavimosi prielaidų JAV nepriklausomybės deklaracijoje, Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje. | |
| 1.8. Nustatyti Švietimo epochos idėjų sklaidos ir poveikio Lietuvos visuomenei ryšį. | 1.8.1. Pateikti Švietimo epochos idėjų sklaidos ir poveikio Lietuvos visuomenei pavyzdžių. | Dirbdami grupėse, nagrinėja Švietimo epochos idėjų sklaidą ir poveikį Lietuvos visuomenei (pvz., Edukacinės komisijos įsteigimo tikslus ir jos veiklą, 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir kt.). Lygina pirmąsias rašytines konstitucijas (1787 m. JAV konstituciją, 1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstituciją ir 1791 m. Prancūzijos konstituciją). Lygina Švietimo epochos idėjų poveikį Lietuvos ir Europos visuomenei. | |
| 1.9. Susieti Abiejų Tautų Respublikoje vykdytų reformų nesėkmes su kaimyninių šalių įtaka. | 1.9.1. Pateikti pavyzdžių, kaip buvo bandoma reformuoti Abiejų Tautų Respubliką. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai išvardija priežastis, kurios lėmė reformų nesėkmę Abiejų Tautų Respublikoje (pvz., užsienio valstybių įtaka, silpna karaliaus valdžia ir kt.). | |
| 1.10. Nustatyti Abiejų Tautų Respublikos padalijimų priežastis. | 1.10.1. Pateikti Abiejų Tautų Respublikos kaimyninių valstybių kišimosi į Abiejų Tautų Respubliką faktų. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai įvardija priežastis, kurios lėmė reformų nesėkmę Abiejų Tautų Respublikoje (pvz., užsienio valstybių įtaka, silpna karaliaus valdžia ir kt.). | |
| 1.11. Atskleisti Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai. | 1.11.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių Napoleono karų pobūdį ir jų sukeltus pokyčius Europoje. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi Napoleono iškilimo aplinkybes, pagrindinius vidaus ir užsienio politikos bruožus. Daro išvadas apie Napoleono epochos poveikį Europos politinei ir socialinei raidai. Naudodamiesi žemėlapiais ir istorijos šaltiniais, nustato, kokios permainos vyko Europoje po Vienos kongreso. | |
| 1.12. Įvertinti Rusijos imperijos vykdytos politikos pasekmes Lietuvai. | 1.12.1. Apibūdinti Rusijos imperijos politiką Lietuvoje. 1.12.2. Pateikti pavyzdžių apie skirtingų Lietuvos visuomenės sluoksnių padėtį Rusijos imperijos valdymo metais. |
Mokiniai nagrinėja Rusijos imperijos valdymo ypatumus Lietuvoje, svarbiausius rusifikacijos būdus. Diskutuoja apie rusifikacijos padarinius lietuvių tautai. | |
| 1.13. Nustatyti pramonės perversmo priežastis. | 1.13.1. Nurodyti svarbiausias priežastis, lėmusius pramonės perversmą. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi, kodėl pramonės perversmas pirmiausia prasidėjo Didžiojoje Britanijoje. Nagrinėja svarbiausių technikos išradimų poveikį pramonės perversmo plėtrai. Mokiniai aiškinasi kapitalistinio ūkio raidos bruožus (pvz., išradimų, naujų technologijų ir energijos šaltinių pritaikymą žemės ūkyje ir pramonėje, masinės gamybos atsiradimą, kapitalo investicijų ir pramonės augimą, gamybos koncentraciją ir monopolizaciją, vidaus ir tarptautinės rinkos plėtrą ir kt.). Nagrinėja industrializacijos nevienalaikiškumo priežastis įvairiuose pasaulio regionuose. Mokiniai aiškinasi kapitalizmo plėtros Lietuvoje priežastis. Lygina kapitalizmo raidą Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse. |
|
| 1.14. Nustatyti būdingiausius kapitalizmo raidos bruožus pasaulyje ir Lietuvoje. | 1.14.1. Apibūdinti kapitalizmo formavimąsi pasaulyje ir Lietuvoje. | ||
| 1.15. Paaiškinti, kodėl pramonės perversmas keitė visuomenės struktūrą ir žmonių gyvenamąją aplinką. | 1.15.1. Pateikti pavyzdžių apie pramonės perversmo poveikį visuomenei, ūkiui ir gamtinei aplinkai. | Remdamiesi statistikos duomenimis, schemomis ir kitais istorijos šaltiniais, nagrinėja pramonės perversmo poveikį visuomenės struktūrai, šeimai, moterų padėčiai. Mokiniai mokomi susieti baudžiavos panaikinimą ir visuomenės struktūros pokyčius Lietuvoje XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje. Mokiniai aiškinasi Lietuvos gyventojų emigracijos priežastis, kryptis. Dirbdami grupėse, mokosi nustatyti Lietuvos gyventojų migracijos teigiamus ir neigiamus padarinius. Mokiniai nusako urbanizacijos ir kraštovaizdžio kaitos ryšį XIX a. |
|
| 1.16. Nustatyti XIX a. revoliucijų ir tautinių sąjūdžių atsiradimo priežastis ir jų įtaką tautinių valstybių kūrimuisi. | 1.16.1. Pateikti pavyzdžių, iliustruojančių tautinių valstybių kūrimąsi. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja XIX a. vykusių revoliucijų ir tautinių sąjūdžių atsiradimo priežastis, jų įtaką tautinių valstybių ir modernios visuomenės kūrimuisi. | |
| 1.17. Nurodyti pagrindinių politinių, socialinių ideologijų skirtumus ir panašumus. | 1.17.1. Nurodyti pagrindinių politinių, socialinių ideologijų bruožus. | Vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina pagrindines politines, socialines ideologijas (konservatizmą, liberalizmą, socializmą). | |
| 1.18. Atskleisti lietuvių tautinio atgimimo siekius ir jų reikšmę moderniosios lietuvių tautos formavimuisi. | 1.18.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kaip kito tautinė ir valstybinė lietuvių savimonė XIX a. – XX a. pradžioje. | Mokiniai aiškinasi lietuvių tautinio atgimimo priežastis ir siekius. Nagrinėja Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų indėlį į lietuvių tautinį atgimimą. | |
| 1.19. Paaiškinti, kokią įtaką Europos imperializmas ir kolonijinė ekspansija turėjo pasaulio raidai. | 1.19.1. Pateikti Europos kolonijinės ekspansijos pasaulyje pavyzdžių. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai aiškinasi imperializmo ištakas. Remdamiesi istorikų darbų ir istorijos šaltinių ištraukomis, žemėlapiais, nagrinėja Europos ir JAV kolonijinę ekspansiją pasaulyje, nurodo teigiamus ir neigiamus imperializmo padarinius. |
|
| 1.20. Paaiškinti, kodėl keitėsi JAV ir kurios nors pasirinktos Europos valstybės politinė sistema XIX a. – XX a. pradžioje. | 1.20.1. Pateikti JAV ir kurios nors pasirinktos Europos valstybės politinės sistemos kaitos bruožus XIX a. – XX a. pradžioje pavyzdžių. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja JAV, kurios nors pasirinktos Vakarų Europos valstybės ir vienos Vidurio ar Rytų Europos valstybės politinės sistemos kaitos bruožus XIX a. – XX a. pradžioje. | |
| 1.21. Atskleisti veiksnius, keitusius žmogaus pasaulėžiūrą ir kultūrą XIX a. – XX a. pradžioje. | 1.21.1. Pateikti žmogaus pasaulėžiūros pokyčių XIX a. – XX a. pradžioje pavyzdžių. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja, kokių pokyčių įvyko XIX a. žmogaus pasaulėžiūroje. Mokiniai ieško informacijos apie mokslo ir technikos pokyčius XIX a. – XX a. pradžioje. Pasirinktinai, vadovaudamiesi mokytojo pateiktais kriterijais, lygina svarbiausias XIX a. – XX a. pradžios meno kryptis. Aiškinasi, kodėl XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pradėjo formuotis masinė kultūra. Mokiniai nusako veiksnius, dariusius įtaką mokslo ir kultūros raidos savitumams Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo ypatumus Europoje ir Lietuvoje XIX a. – XX a. pradžioje. |
|
| 1.22. Paaiškinti masinės kultūros atsiradimo priežastis. | 1.22.1. Pateikti pavyzdžių, atskleidžiančių kultūros permainas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. | ||
| 1.23. Palyginti pokyčius kasdieniame žmonių gyvenime Europoje ir Lietuvoje. | 1.23.1. Apibūdinti kasdienį žmonių gyvenimą Europoje ir Lietuvoje. | ||
| 1.24. Nustatyti Pirmojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir būdingiausius jo bruožus. | 1.24.1–1.25.1. Nurodyti Pirmojo pasaulinio karo priežastis, svarbiausius jo eigos momentus ir padarinius. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais ir žemėlapiais, mokiniai nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis ir svarbiausius jo eigos momentus. Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai. Remdamiesi žemėlapiais, nustato teritorinius pokyčius Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Mokiniai nagrinėja svarbiausius įvykius (pvz., 1917 m. lemtingus pokyčius Rusijoje, JAV įstojimą į karą, V. Vilsono 14 punktų taikos programą, Paryžiaus taikos konferenciją), lėmusius Pirmojo pasaulinio karo baigtį. |
|
| 1.25. Paaiškinti Pirmojo pasaulinio karo padarinių ir pokyčių pokario Europoje ir Lietuvoje ryšį. | |||
| 1.26. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. | 1.26.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes. | Mokiniai nagrinėja Lietuvos valstybės atkūrimo aplinkybes (pvz., teritorines problemas, kovas dėl nepriklausomybės ir kt.). | |
| 1.27. Paaiškinti, kodėl tarpukario laikotarpiu daugelis Europos valstybių pasuko nuo demokratijos totalitarizmo link. | 1.27.1. Pateikti demokratijų žlugimo tarpukario laikotarpiu pavyzdžių. | Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja gyvenimą Europoje tarpukario laikotarpiu (pvz., Didžiąją ekonominę krizę, demokratijos sklaidos problemas, komunistinių idėjų plėtrą, pasaulėžiūros pokyčius ir kt.). | |
| 1.28. Įvertinti Tautų Sąjungos veiklą siekiant išsaugoti taiką. | 1.28.1. Pateikti Tautų Sąjungos veiklos pavyzdžių. | Mokiniai nagrinėja Tautų Sąjungos veiklą, nesėkmių priežastis mėginant išsaugoti taiką pasaulyje. | |
| 1.29. Palyginti žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse. | 1.29.1. Pateikti faktų, atskleidžiančių žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse. | Nagrinėja tarpukario laikotarpio demokratinės Vakarų Europos (pvz., Prancūzijos ar Anglijos) ir pasirinktos Vidurio ar Rytų Europos (pvz., Čekoslovakijos) valstybės valdymą. Diskutuoja apie demokratijų žlugimo priežastis, lygina įvairių socialinių grupių, tautinių mažumų padėtį demokratinėse ir totalitarinėse visuomenėse. Nagrinėja pagrindinius fašizmo, nacionalsocializmo ir komunizmo bruožus. | |
| 1.30. Nustatyti visuomeninių pokyčių įtaką tarpukario laikotarpio kultūrai. | 1.30.1. Pateikti tarpukario laikotarpio kultūros pasikeitimų pavyzdžių. | Mokiniai, remdamiesi pavyzdžiais iš rašytojų, mokslininkų, menininkų gyvenimo, nagrinėja tarpukario laikotarpio kultūros bruožus. | |
| 1.31. Paaiškinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčių priežastis Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu. | 1.31.1. Apibūdinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarpukario laikotarpiu. | Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nusako svarbiausius kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų. | |
| 1.32. Lyginti parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje. | 1.32.1. Pateikti parlamentarizmo raidos Lietuvoje pavyzdžių. 1.32.2. Apibūdinti autoritarinio valdymo įsigalėjimo priežastis. |
Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, lygina parlamentarizmą ir autoritarizmą Lietuvoje, aiškinasi 1926 m. valstybės perversmo priežastis ir poveikį to meto visuomenei. | |
| 1.33. Įvertinti Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus. | 1.33.1. Nusakyti Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario laikotarpiu. | Mokiniai nagrinėja Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimus tarpukario laikotarpiu. Aiškinasi šių laimėjimų priežastis ir bando juos įvertinti bendrame Europos kontekste. | |
| 1.34. Nustatyti Antrojo pasaulinio karo kilimo priežastis ir būdingiausius jo bruožus. | 1.34.1. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis ir pagrindinius jo lūžio momentus. | Remdamiesi žemėlapiais, istorikų darbų ištraukomis, dokumentų ištraukomis ir kt. istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja Antrojo pasaulinio karo kilimo priežastis, jo lūžio momentus ir padarinius. | |
| 1.35. Įvertinti per Antrąjį pasaulinį karą pasaulyje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui. | 1.35.1. Pateikti pavyzdžių apie Europos valstybių ir tautų likimus Antrojo pasaulinio karo metais. 1.35.2. Apibūdinti per Antrąjį pasaulinį karą pasaulyje įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir holokaustą. |
Dirbdami su žemėlapiais, mokiniai nagrinėja esminius teritorinius pokyčius po Antrojo pasaulinio karo Europoje. Remdamiesi pavyzdžiais, aiškinasi, kokie nusikaltimai žmogiškumui (pvz., komunistų ir nacistų įvykdyti nusikaltimai, holokaustas) buvo įvykdyti pasaulyje. | |
| 1.36. Atskleisti Lietuvos nepriklausomybės praradimo priežastis ir pagrindinius sovietizacijos bruožus. | 1.36.1. Apibūdinti prievartinį Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos. | Remdamiesi turimomis žiniomis, dokumentų ištraukomis, žemėlapiais ir kitais istorijos šaltiniais, mokiniai nagrinėja Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis, įvertina Lietuvos ir kaimyninių valstybių valdžios veiksmus kilus agresijai, nagrinėja pagrindinius sovietizacijos bruožus. | |
| 1.37. Palyginti sovietų ir nacių okupacijas Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. | 1.37.1. Nurodyti pagrindinius Lietuvos aneksijos, sovietų ir nacių okupacijų bruožus, pateikti pavyzdžių, iliustruojančių antinacinę, antisovietinę rezistenciją ir kolaboravimą. | Mokiniai, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais, nagrinėja sovietų ir nacių okupacijų ypatumus Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais, aiškinasi lietuvių tautos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos ypatumus, kolaboravimą, mokosi vertinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą. Mokiniai aplanko su holokaustu susijusias atminimo vietas savo gimtinėje (pvz., kaime, miestelyje ar rajone). | |
| 1.38. Įvertinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą. | 1.38.1. Apibūdinti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje įvykdytus sovietų ir nacių nusikaltimus, holokaustą. | ||
| 1.39. Atskleisti šaltojo karo priežastis ir poveikį žmonių gyvenimui. | 1.39.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių Rytų ir Vakarų priešpriešą šaltojo karo metais. 1.39.2. Nurodyti svarbiausius šaltojo karo padarinius. |
Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, aiškinasi šaltojo karo kilimo priežastis, nagrinėja jo raiškos formas (pvz., lokaliniai konfliktai, krizės, ginklavimosi varžybos, ideologijų kova ir kt.) ir Jungtinių Tautų Organizacijos veiklą. | |
| 1.40. Įvertinti Jungtinių Tautų Organizacijos veiklą saugant taiką pasaulyje. | 1.40.1. Pateikti Jungtinių Tautų Organizacijos veiklos pavyzdžių saugant taiką pasaulyje. | ||
| 1.41. Pasirinktinai palyginti demokratinių ir totalitarinių valstybių politinę raidą šaltojo karo metais. | 1.41.1. Pateikti pavyzdžių apie pagrindinius pasirinktos demokratinės ir totalitarinės valstybės politinės raidos bruožus šaltojo karo metais. | Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja JAV pasirinktos demokratinės Vakarų Europos valstybės ir Vidurio ar Rytų Europos komunistiniam blokui priklausančios valstybės politinę raidą šaltojo karo metais. | |
| 1.42. Palyginti žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. | 1.42.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokia buvo žmogaus padėtis demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. | Mokiniai nagrinėja visuomenės raidos problemas demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse XX a. antrojoje pusėje. Mokiniai diskutuoja apie žmogaus padėtį (pvz., žmogaus teises, ekonominę gerovę ir kt.) demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse. | |
| 1.43. Nustatyti pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos Lietuvoje panašumus. | 1.43.1. Pateikti Lietuvos sovietizacijos antrosios sovietų okupacijos metais pavyzdžių. | Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja antrąją sovietų okupaciją (pvz., susidorojimą su vietos gyventojais, masinius trėmimus, kolūkių steigimą, kultūros ir švietimo sovietizavimą ir kt.), jos ypatumus. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, lygina pirmąją ir antrąją sovietų okupacijas Lietuvoje, nagrinėja lietuvių rezistencijos bruožus, prisitaikymo ir kolaboravimo priežastis bei pasekmes. Diskutuoja, kaip disidentinė veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. |
|
| 1.44. Įvertinti rezistencijos reikšmę lietuvių tautos išlikimui. | 1.44.1. Nurodyti pagrindinius lietuvių rezistencijos bruožus. | ||
| 1.45. Paaiškinti prisitaikymo ir kolaboravimo padarinius Lietuvai antrosios sovietų okupacijos metais. | 1.45.1. Pateikti prisitaikymo ir kolaboravimo Lietuvoje antrosios sovietų okupacijos metais pavyzdžių. | ||
| 1.46. Paaiškinti antrosios sovietų okupacijos poveikį visuomenei, ūkiui ir kultūrai. | 1.46.1. Apibūdinti svarbiausias permainas Lietuvos visuomenėje, ūkyje ir kultūroje antrosios sovietų okupacijos metais. | Remdamiesi dokumentų ištraukomis ir statistikos lentelėmis, atskleidžia sovietinės Lietuvos praradimus ir pasiekimus. Mokiniai, nagrinėdami istorikų darbų, dokumentų ištraukas, statistikos lenteles, žemėlapius, aiškinasi Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos priežastis, mastą, įsitvirtinimo svetur sunkumus. Nagrinėja lietuvių išeivijos veiklos ypatumus siekiant atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. |
|
| 1.47. Paaiškinti Lietuvos gyventojų priverstinės emigracijos pasekmes Lietuvai. | 1.47.1. Nurodyti priverstinės Lietuvos gyventojų emigracijos bruožus antrosios sovietų okupacijos metais. | ||
| 1.48. Įvertinti lietuvių išeivijos veiklą siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. | 1.48.1. Pateikti lietuvių išeivijos veiklos, siekiant atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, pavyzdžių. | ||
| 1.49. Išskirti pagrindinius dekolonizacijos bruožus, Afrikos ir Azijos gyventojų problemas. | 1.49.1. Pateikti kolonijinės sistemos suirimo XX a. antrojoje pusėje pavyzdžių. 1.49.2. Nurodyti svarbiausias Afrikos ir Azijos gyventojų problemas XX a. antrojoje pusėje. |
Remdamiesi istorikų darbų, dokumentų ištraukomis, statistikos lentelėmis, žemėlapiais, mokiniai nagrinėja kolonijinės sistemos suirimo priežastis, nustato svarbiausius dekolonizacijos momentus XX a. antrojoje pusėje, pokolonijinių Afrikos ir Azijos gyventojų problemas (pvz., pilietinius karus, demokratinių vertybių stoką, badą, taikių gyventojų žudynes). | |
| 1.50. Paaiškinti mokslo ir technikos išradimų poveikį ūkiui ir poindustrinės visuomenės formavimuisi. | 1.50.1. Pateikti mokslo ir technikos išradimų poveikio ūkiui, poindustrinės visuomenės formavimuisi pavyzdžių. | Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, vaizdine medžiaga, aiškinasi mokslinių atradimų ir technikos išradimų poveikį ūkiui ir poindustrinės visuomenės formavimuisi. | |
| 1.51. Įvertinti pasipriešinimo komunistiniam režimui poveikį griaunant komunizmo sistemą. | 1.51.1. Nurodyti ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius. | Mokiniai, remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, nagrinėja ryškiausius pasipriešinimo komunistiniam režimui įvykius (pvz., antisovietinius sukilimus Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje), SSRS ir komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius žmonijai. | |
| 1.52. Atskleisti SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir įvertinti šių įvykių padarinius žmonijai. | 1.52.1. Pateikti SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo ir šių įvykių padarinių žmonijai pavyzdžių. | ||
| 1.53. Nustatyti išorines ir vidines Lietuvos valstybės atkūrimo priežastis. | 1.53.1. Apibūdinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes. | Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, žemėlapiais, vaizdine medžiaga, nagrinėja nepriklausomos Lietuvos valstybingumo atkūrimo aplinkybes (pvz., Sąjūdžio susikūrimas, Baltijos kelias, Sausio 13-oji, SSRS blokada ir kt.), lygina rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas Lietuvoje ir kitose postkomunistinėse valstybėse. Aptaria pagrindinius parlamentinės demokratinės Lietuvos Respublikos bruožus, susipažįsta su pagrindiniais nepriklausomos Lietuvos ir posovietinių valstybių pasiekimais ir problemomis (pvz., globalizacija, migracija, aplinkosauga ir kt.). |
|
| 1.54. Palyginti Lietuvos pasiekimus ir problemas su buvusių komunistinio bloko šalių pasiekimais ir joms kilusiomis problemomis. | 1.54.1. Nurodyti pagrindinius laimėjimus ir problemas Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę. 1.54.2. Pateikti pagrindinių posovietinių valstybių pasiekimų ir problemų pavyzdžių. |
||
| 1.55. Paaiškinti, kodėl mokslo ir technikos naujovės keitė žmogaus gyvenamąją aplinką ir jo mąstyseną. | 1.55.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių mokslo ir technikos naujovių poveikį žmogaus gyvenamajai aplinkai ir mąstysenai. | Mokiniai ieško informacijos apie mokslo pasiekimus ir technikos naujoves XX a. antrojoje pusėje. Naudodamiesi istorijos šaltiniais, atskleidžia mokslo ir technikos pasiekimų poveikį žmogui. Nagrinėja žmogaus pasaulėvaizdžio pokyčius, moterų emancipacijos ir kultūros bruožus XX a. antrojoje pusėje (pvz., masinės kultūros plitimą, pasaulio globalizaciją, žmogaus ir gamtos santykį ir kt.). | |
| 1.56. Atskleisti svarbiausius XX a. antrosios pusės kultūros pokyčius. | 1.56.1. Pateikti kultūros pokyčių XX a. antrojoje pusėje pavyzdžių. | ||
| 1.57. Palyginti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. | 1.57.1. Apibūdinti kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius Europoje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. | Naudodamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, mokiniai apibūdina kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. | |
| 1.58. Atskleisti Europos vienijimosi siekius ir problemas. | 1.58.1. Apibūdinti pagrindinius Europos vienijimosi proceso bruožus. | Mokiniai, remdamiesi istorikų darbų ištraukomis, žemėlapiais, vaizdine medžiaga, nagrinėja Europos vienijimosi proceso bruožus ir kylančias problemas (pvz., Europos konstitucijos priėmimą). Mokiniai nurodo svarbiausias šiandienos Europos ir pasaulio gyventojų problemas (pvz., klimato kaita, globalizacija ir kt.), diskutuoja apie būdus jas spręsti. | |
| 1.59. Išskirti svarbiausias šiandienos Europos ir pasaulio gyventojų problemas. | 1.59.1. Pateikti svarbiausių šiandienos Europos ir pasaulio gyventojams kylančių problemų pavyzdžių. | ||
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje | |||
| Suvokti orientavimosi laike reikšmę aiškinant praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Suvokti geografinės aplinkos pažinimo svarbą vertinant istorinius įvykius, reiškinius ir procesus. |
2.1. Palyginti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius, įvertinti specifinius jų bruožus. | 2.1.1. Nurodyti pagrindinius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. | Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga, supažindinami su periodizacija ir jos ypatumais; pildydami įvairių tipų lenteles (pvz., temines, statistikos ir kt.), sudarydami diagramas, schemas, mokosi suvokti istorijos laikotarpių specifiką, bendrus ir pavienius jų bruožus. |
| 2.2. Išskirti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas, nustatyti jų ryšį su dabartimi. | 2.2.1. Nurodyti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. | Dirbdami su įvairiais informacijos šaltiniais, mokiniai mokosi nustatyti pagrindines nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. | |
| 2.3. Įžvelgti tiesioginį pagrindinių pasaulio, Lietuvos istorijos įvykių, reiškinių ir procesų ryšį. | 2.3.1. Pateikti pavyzdžių, rodančių, kokie buvo ir yra svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorinės raidos tarpusavio ryšiai. | Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga, mokosi suvokti pasaulio, Lietuvos istorijos įvykių ir reiškinių sinchroniškumą. | |
| 2.4. Nustatyti svarbiausių pasaulio, Lietuvos istorinių įvykių ir reiškinių ryšį. | 2.4.1. Nurodyti bendrus pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykių bruožus, nagrinėtus per istorijos pamokas. | Remdamiesi mokytojo pateikta medžiaga, nagrinėja pasaulio ir Lietuvos įvykių sekos ir sinchroniškumo pavyzdžius. | |
| 2.5. Susieti nagrinėjamų istorijos laikotarpių įvykius į prasminę visumą, suvokti jų chronologinį nuoseklumą ir sinchroniškumą. | 2.5.1. Nurodyti svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus pasaulio ir Lietuvos įvykius, reiškinius, procesus. | Dirbdami su mokomąja medžiaga, mokiniai nustato pagrindinius pasaulio ir Lietuvos įvykius, reiškinius ir procesus. Nagrinėdami istorijos įvykius, reiškinius ir procesus, mokiniai jungia juos į prasminę visumą, nurodo chronologinį jų nuoseklumą ir sinchroniškumą. |
|
| 2.6. Vadovaujantis pačių sukurta istorinių įvykių ir reiškinių nagrinėjimo schema, atskleisti jų svarbą istorijos raidai. | |||
| 2.7. Įvertinti istorijos įvykius, reiškinius ir procesus vadovaujantis pateiktais kriterijais. | |||
| 2.8. Nustatyti ir žemėlapyje parodyti vietą, kur vyko nagrinėjamų šalių įvykiai, reiškiniai, atskleisti ir įvertinti teritorinius pokyčius. | 2.8.1. Nurodyti svarbiausius geopolitinius veiksnius, lėmusius istorinių įvykių ir reiškinių eigą. | Mokiniai, remdamiesi mokomąja medžiaga (žemėlapiais ir kt.), mokytojo padedami, mokosi įžvelgti nagrinėjamų istorijos įvykių, reiškinių priklausomumą nuo geografinės aplinkos. | |
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas | |||
| Kritiškai vertinti istorijos šaltinius. Turėti savo argumentuotą požiūrį į istorijos šaltiniuose perteikiamus istorijos įvykius ir reiškinius. Remiantis kraštotyrine medžiaga, vertinti Lietuvos istorijos įvykius. Sąmoningai nuolatos mokytis ir tobulėti. Siekti įvairiais aspektais ir būdais perteikti informaciją apie praeitį. Įsiklausyti į kitokią nuomonę apie nagrinėjamus įvykius ir kritiškai ją vertinti. |
3.1. Išskirti iš nagrinėjamų istorijos šaltinių skirtingus požiūrius į juose perteikiamus įvykius ir juos paaiškinti. | 3.1.1. Paaiškinti, kodėl atsirado skirtingų praeities interpretavimų. | Mokiniai, analizuodami keletą istorijos šaltinių, nustato skirtingus jų atsiradimo interpretavimus. |
| 3.2. Nagrinėti mokomąją medžiagą, ją apibendrinti, grupuoti, klasifikuoti, lyginti, įvertinti ir daryti išvadas. | 3.2.1. Remiantis pateikta mokomąja medžiagą, paaiškinti istorijos nagrinėjimo būdus. | Mokiniai kartu su mokytoju, remdamiesi mokomąja medžiaga, aptaria įvairius galimus istorijos nagrinėjimo būdus. | |
| 3.3. Atsirinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, internetinių tinklalapių, vertinti jos patikimumą mokantis istorijos. | 3.3.1. Apibūdinti istorijos šaltinius, iš kurių sužinome apie nagrinėjamus istorijos laikotarpius. | Mokiniai mokosi atsirinkti patikimą informaciją apie istorijos įvykius ir reiškinius iš įvairių istorijos šaltinių, ją palyginti ir panaudoti atliekant užduotis, kuriant istorinį pasakojimą. | |
| 3.4. Klasifikuoti istorijos šaltinius pagal pateiktus kriterijus. | 3.4.1. Apibūdinti svarbiausius istorijos šaltinius, iš kurių sužinome apie nagrinėjamus istorijos laikotarpius. | Mokiniai nagrinėja keletą skirtingų istorijos šaltinių ir, kritiškai juos vertindami, nušviečia praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Vertindami istorijos šaltinius, apibūdina jų specifiką. | |
| 3.5. Suvokti skirtingas istorijos šaltinių atsiradimo sąlygas. | |||
| 3.6. Gebėti lyginti istorijos šaltinius ir jais remiantis daryti išvadas. | |||
| 3.7. Rasti ir panaudoti regionų kraštotyrinę medžiagą aiškinant Lietuvos istorijos įvykius. | 3.7.1. Nurodyti pagrindinius savo regiono istorijos šaltinius, padedančius geriau pažinti Lietuvos praeitį. | Mokiniai renka ir analizuoja įvairią regiono kraštotyrinę medžiagą, naudoja ją aiškindami istorijos įvykius ir reiškinius. | |
| 3.8. Savarankiškai kelti mokymosi uždavinius ir jų kryptingai siekti mokantis istorijos. | 3.8.1. Paaiškinti, kaip reikia mokytis istorijos: kaip planuoti mokymosi ir istorijos šaltinių tyrimo veiklą, kokius mokymosi būdus naudoti, iš kurių šaltinių mokytis, kaip vertinti mokymosi rezultatus, kaip savo savybes, padedančias mokytis istorijos. | Ugdymo procese mokiniai kelia mokymosi uždavinius, planuoja mokymosi ir istorijos šaltinių tyrimo veiklą, pasirenka mokymosi šaltinius ir mokymosi būdus. Mokiniai mokomi įvertinti, kaip pasisekė įgyvendinti mokymosi uždavinius, apmąstyti mokymosi procesą – išsiaiškinti, kas sekėsi gerai, kas blogai, o ką reikėtų keisti, kuriuo atveju kokį mokymosi būdą naudoti. | |
| Mokinių pasiekimai |
Ugdymo gairės |
||
| Nuostatos | Gebėjimai | Žinios ir supratimas | |
| 4. Istorinio supratimo raiška | |||
| 4.1. Dalyvio, jaunojo tyrinėtojo lūpomis perteikti informaciją (raštu, žodžiu, naudojantis informacinėmis technologijomis) apie istorijos įvykius ir reiškinius. | 4.1.1. Nurodyti svarbiausius nagrinėjamų istorijos laikotarpių įvykius, reiškinius ir procesus. | Mokiniai įvairiais būdais ir formomis, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, mokosi pateikti savąjį istorijos supratimą ir jį pagrįsti. | |
| 4.2. Tinkamai vartoti svarbiausias istorijos sąvokas. | 4.2.1. Apibūdinti svarbiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas. | Mokytojas paaiškina sudėtingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių istorijos sąvokas, moko mokinius savarankiškai rasti ir užfiksuoti šių sąvokų paaiškinimą, prasmingai jas vartoti. | |
| 4.3. Tinkamai parinkti istorinę informaciją istorijos įvykiams, reiškiniams ir procesams paaiškinti ir savo nuomonę pagrįsti. | 4.3.1. Remiantis istorijos šaltiniais, apibūdinti praeities įvykius, reiškinius ir procesus. | Mokiniai, remdamiesi įvairia istorine medžiaga, atrenka, kas yra svarbiausia, ir rūšiuoja ją pagal pobūdį. Mokiniams sudaromos sąlygos remiantis istorine medžiaga laisvai reikšti savo nuomonę, diskutuoti su kitais mokiniais. | |
Į turinio apimtį įeina istorijos ugdymo tematika, kurią nagrinėjant siekiama aprašytų mokinių pasiekimų konkrečiose ugdomosios veiklos srityse. Šalia temų nurodomi konkretūs jų nagrinėjimo aspektai arba klausimai, apibrėžiantys šio koncentro turinio apimtį.
Šio koncentro medžiagoje išskiriamas turinio minimumas (išskirta kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį patenkinamam mokinių pasiekimų lygiui pasiekti.
8.5.2.1. Pasaulis ir Lietuva XVII a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje. Mokydamiesi apie Anglijos ir Prancūzijos valdymą XVII a. pab. – XVIII a., aiškinasi parlamentarizmo ir absoliutizmo pagrindinius bruožus. Nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymo ypatumus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ūkinio ir kultūrinio gyvenimo bruožus. Nagrinėja svarbiausias Švietimo epochos idėjas. Remdamiesi JAV Nepriklausomybės karo bei Prancūzijos revoliucijos svarbiausiais momentais, aiškinasi Švietimo epochos idėjų įtaką pilietinės visuomenės ir demokratinės valstybės formavimuisi. Nagrinėja Švietimo epochos idėjų sklaidą ir poveikį Lietuvos visuomenei. Nagrinėja pastangas reformuoti Abiejų Tautų Respubliką, kaimyninių valstybių kišimąsi į vidaus reikalus ir padalijimų priežastis. Aiškinasi Napoleono epochos poveikį Europos socialinei ir politinei raidai. Nagrinėja Rusijos imperijos politiką Lietuvoje. Aiškinasi pramonės perversmo priežastis ir poveikį visuomenei, kapitalizmo formavimosi požymius pasaulyje ir Lietuvoje. Aiškinasi XIX a. revoliucijų ir tautinių sąjūdžių įtaką tautinių valstybių kūrimuisi, nagrinėja pagrindines politines, socialines ideologijas. Nagrinėja lietuvių tautinio atgimimo kilimo priežastis ir siekius. Aiškinasi imperializmo prigimtį, priežastis ir kolonijinės ekspansijos įtaką pasauliui. Nagrinėja Europos ir Šiaurės Amerikos politinės sistemos kaitos bruožus XIX a. – XX a. pradžioje. Aiškinasi žmogaus pasaulėžiūros ir kultūros pokyčius XIX a. – XX a. pradžios pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėja kasdienį žmonių gyvenimą pasaulyje ir Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
Mokydamiesi apie Anglijos ir Prancūzijos valdymą XVII a. pab. – XVIII a., susipažįsta su pagrindiniais parlamentarizmo ir absoliutizmo bruožais. Nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos valdymo būdingiausius bruožus, santykius su kaimyninėmis valstybėmis, kultūrinio gyvenimo bruožus. Remdamiesi JAV Nepriklausomybės karo ir Prancūzijos revoliucijos svarbiausiais momentais, aiškinasi Švietimo idėjų įtaką visuomenės ir valstybės raidai. Nagrinėja Švietimo epochos idėjų poveikį Lietuvos visuomenei, pastangas reformuoti Abiejų Tautų Respubliką ir padalijimų priežastis. Susipažįsta su Napoleono epochos bruožais, Rusijos imperijos valdymu Lietuvoje ir priešinimusi jam. Nagrinėja pramonės perversmo ir kapitalizmo poveikį visuomenei, kapitalizmo požymius Lietuvoje. Susipažįsta su pagrindinėmis politinėmis ideologijomis ir tautinių valstybių kūrimosi prielaidomis. Nagrinėja lietuvių tautinio sąjūdžio atsiradimo priežastis, siekius. Aiškinasi imperializmo prigimtį ir ištakas. Susipažįsta su mokslo, technikos, pasaulio ir Lietuvos meno pokyčiais. Susipažįsta su kasdienio žmonių gyvenimo Europoje ir Lietuvoje XVII a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje bruožais.
8.5.2.2. Pasauliniai karai ir tarpukario laikotarpis. Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis, karo eigos ypatumus ir padarinius. Aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes ir valstybės kūrimosi sunkumus. Nagrinėja pagrindines pokario Europos problemas, demokratijos plėtrą Europoje ir Lietuvoje, jos krizės priežastis. Nagrinėja Tautų Sąjungos veiklą siekiant išsaugoti taiką pasaulyje. Aiškinasi, kodėl Europoje susiformuoja totalitarinės valstybės. Nagrinėja pokyčius Lietuvoje po valstybės perversmo. Palygina visuomenės, gyvenančios demokratijos ir totalitarizmo sąlygomis, padėtį. Nagrinėja mokslo ir kultūros pokyčius. Mokydamiesi apie ūkio raidą, atkreipia dėmesį į Didžiosios ekonominės krizės poveikį ūkiniam ir visuomeniniam pasaulio valstybių gyvenimui. Aiškinasi, kokių laimėjimų Lietuva pasiekė ūkio ir kultūroje srityje, nagrinėja pokyčius visuomenėje. Lygina kurios nors pasirinktos Europos valstybės ir Lietuvos žmonių kasdienį gyvenimą. Aiškinasi Antrojo pasaulinio karo priežastis, eigos ypatumus ir padarinius. Nagrinėja karo metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir holokaustą. Aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis. Nagrinėja SSRS ir nacių okupacijų padarinius Lietuvai, antinacinę ir antisovietinę rezistenciją, kolaboravimą Lietuvoje. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
Nagrinėja Pirmojo pasaulinio karo priežastis ir padarinius. Aiškinasi Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aplinkybes. Susipažįsta su pagrindinėmis pokario Europos problemomis. Lygina žmogaus padėtį demokratinėje ir totalitarinėje visuomenėse. Nagrinėja mokslo ir kultūros pokyčius. Susipažįsta su Lietuvos ūkio ir kultūros laimėjimais. Nagrinėja kasdienį pasaulio ir Lietuvos žmonių gyvenimą. Susipažįsta su Antrojo pasaulinio karo priežastimis ir padariniais. Aiškinasi karo metu įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui ir holokaustą. Nagrinėja Lietuvos nepriklausomybės netekimo priežastis, SSRS ir nacių okupacijos padarinius Lietuvai.
8.5.2.3. Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje. Aiškinasi šaltojo karo priežastis ir nagrinėja jo raišką. Aiškinasi demokratinių ir totalitarinių valstybių valdymo skirtumus šaltojo karo metais. Nagrinėja Jungtinių Tautų Organizacijos vaidmenį saugant taiką pasaulyje. Nagrinėja sovietizacijos bruožus Lietuvoje ir pasipriešinimą jai. Aiškinasi, kokios buvo lietuvių išeivijos pastangos siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Aiškinasi, kaip suiro kolonijinė imperija Afrikoje ir Azijoje. Nagrinėja ekonominę, karinę ir politinę Vakarų Europos integraciją. Palygina žmogaus teisių padėtį demokratijos ir totalitarizmo sąlygomis. Nagrinėja pasipriešinimą komunistiniams režimams Rytų Europoje. Aiškinasi, koks buvo mokslo ir technikos poveikis ūkiui ir visuomenės raidai. Nagrinėja SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius. Aiškinasi Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes. Nagrinėja rinkos ekonomikos ir pilietinės visuomenės kūrimosi problemas posovietinėse valstybėse. Aiškinasi, kaip vyko Lietuvos integracija į Vakarų politines, karines ir ekonomines struktūras. Nagrinėja žmogaus pasaulėvaizdžio, mokslo ir kultūros pokyčius keičiantis moderniam pasauliui. Palygina Lietuvos kultūros raidos sąlygas sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę. Nagrinėja svarbiausias šiandienio pasaulio problemas ir kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje. Pasirinktinai nagrinėja kelių svarbiausių pasaulio ir Lietuvos visuomenės, mokslo ir kultūros atstovų veiklą.
Susipažįsta su šaltojo karo priežastimis ir jo raiška. Aiškinasi demokratinių ir totalitarinių valstybių požymius šaltojo karo metais. Nagrinėja sovietizacijos ypatumus Lietuvoje ir pasipriešinimą jai. Aiškinasi lietuvių išeivijos pastangas siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Susipažįsta su dekolonizacijos procesu pasaulyje. Susipažįsta su ekonomine, karine ir politine Europos integracija. Susipažįsta su žmogaus teisių padėtimi demokratinėse ir diktatūrinėse valdymo santvarkose, pasipriešinimu komunistiniams režimams. Nagrinėja mokslo ir technikos poveikį ūkiui ir visuomenei. Aiškinasi SSRS ir pasaulinės komunizmo sistemos žlugimo priežastis ir šių įvykių padarinius. Nagrinėja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo aplinkybes. Susipažįsta su posovietinių valstybių problemomis, Lietuvos integracija į Vakarų politines, karines ir ekonomines struktūras. Aiškinasi Lietuvos kultūrinio gyvenimo suvaržymus sovietmečiu. Nagrinėja kasdienio žmonių gyvenimo pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje.
8.5.3.1. Skyrelyje pateikiami mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų lygių požymiai. Jie padeda mokytojui stebėti, apibendrinti, fiksuoti individualius mokinių pasiekimus ir diferencijuoti užduotis. Pateikiami aprašyti patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Lygių požymiai – ne kiekybiniai, o kokybiniai, jais siekiama ne tik vertinti mokinių pasiekimus lygiais (vertinti balais), bet ir tikimasi, kad šie kriterijai padės mokytojams įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus ir planuoti, kaip juos ugdyti siekiant geresnių mokymo(si) rezultatų. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4-5, pagrindinis – 6-8, aukštesnysis – 9-10 balų.
8.5.3.2. Mokinių pasiekimų lygių požymiai. 9-10 klasės
|
Lygiai/ Pasiekimų sritys |
Patenkinamas | Pagrindinis | Aukštesnysis |
| 1. Žinios ir supratimas | Remdamiesi savo žiniomis, apibūdina tik kai kuriuos nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Apibūdina tik kai kurias svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas. | Turi įgiję daugumą žinių apie nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Remdamiesi savo žiniomis, apibūdina nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus, daugumą svarbiausių istorijos sąvokų, kurių mokėsi. | Remdamiesi įgytomis žiniomis, tiksliai ir nuosekliai apibūdina nagrinėtus Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Apibūdina visas svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi, jas vartoja apibūdindami istorijos įvykius, reiškinius ir procesus. |
| 2. Problemų sprendimas | Aiškina Lietuvos ir Europos praeities įvykius, reiškinius ir procesus. Išskiria keletą pačių svarbiausių istorinės visuomenės kaitos bruožų ir kai kuriais atvejais pateikia jų vertinimus. Remdamiesi savo žiniomis, paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais. | Nagrinėja ir vertina Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius. Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, aiškina istorinės visuomenės kaitos bruožus, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, sieja juos su dabartimi. | Savarankiškai nagrinėja Lietuvos ir Europos praeities įvykius ir reiškinius. Išskiria ir pagal savo sugalvotus kriterijus vertina istorines visuomenės kaitos priežastis. Pateikia nagrinėjamų istorijos laikotarpių savitumo pavyzdžių. Remdamiesi įgytomis žiniomis, paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, pagrindžia jų pamokų aktualumą dabarčiai. |
| 3. Praktiniai ir veiklos gebėjimai | Lygina pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius, bet daro klaidų. Netiksliai nustato Lietuvos vietą Europos istorijoje įvairiais istorijos laikotarpiais. Žemėlapyje, lokalizuodami įvykius ir reiškinius, daro klaidų ir nenuosekliai aiškina jų eigą. Ne visada kritiškai vertina istorijos šaltinius ir daro apibendrinimus. Ne visada nustato pasaulio ir Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis ir pasekmes to meto visuomenei ir tolesnei istorijos kaitai. | Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, lygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. Nustato Lietuvos geopolitinę padėtį Europos istorijoje įvairiais istorijos laikotarpiais. Žemėlapyje lokalizuoja įvykius, reiškinius, aiškina jų eigą. Kritiškai vertina istorijos šaltinius, apibendrina ir daro išvadas. Nustato pasaulio ir Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis bei pasekmes to meto visuomenei ir tolesnei istorijos kaitai. | Vadovaudamiesi tinkamai parengtais kriterijais, palygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. Atskleidžia įvairius Lietuvos ir Europos istorinės raidos ryšius. Žemėlapyje lokalizuoja įvykius ir reiškinius, aiškina jų eigą, aptaria veiksnius, lėmusius vienokius ar kitokius rezultatus. Kritiškai vertina istorijos šaltinius, savarankiškai apibendrina ir daro išvadas. Nustato pasaulio ir Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis, įvertina jų poveikį to meto visuomenei ir tolesnei istorijos kaitai. |
| 4. Komunikavimas | Išreiškia savo istorijos supratimą, kartais klaidingai vartoja svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas. | Išreiškia savo istorijos supratimą, dažniausiai tinkamai vartoja svarbiausias nagrinėtas istorijos sąvokas, remiasi teorinėmis žiniomis. | Išreiškia savo istorijos supratimą, tinkamai vartoja visas svarbiausias istorijos sąvokas, kurių mokėsi, remiasi įvairiomis istorijos teorijomis. |
| 5. Mokymasis mokytis | Savarankiškai pasirenka mokymosi būdus, atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Planuoja ir vertina savo mokymąsi. | Mokytojo padedami, kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Planuoja ir vertina savo mokymąsi. Nurodytu būdu bando stebėti savo mokymosi procesą ir apmąstyti mokymosi veiklą. | Savarankiškai kelia mokymosi uždavinius, pasirenka mokymosi būdus atsižvelgdami į mokymosi tikslą, užduoties pobūdį. Nurodytu būdu stebi savo mokymosi procesą ir apmąsto mokymosi veiklą. |
8.5.3.3. Išsiugdytos nuostatos
Mokiniai supranta, kad nepažįstant istorijos neįmanoma objektyviai vertinti dabartinio gyvenimo ir prognozuoti jo kaitos. Remdamiesi išsamia informacija, jie vertina ir sprendžia apie praeityje gyvenusių žmonių gyvenimą. Suvokia demokratinės visuomenės, valstybės puoselėjimo ir išsaugojimo svarbą. Stengiasi objektyviai vertinti savo tautos ir valstybės istoriją. Suvokia kitas tautas ir kultūras kaip unikalų ir saugotiną žmonijos istorinės raidos rezultatą. Stengiasi kritiškai vertinti bet kokių istorijos įvykių ir šiandienio gyvenimo pokyčių interpretacijas. Siekia įvairiais aspektais nušviesti pasirinktą nagrinėti problemą ar klausimą.
