Istorijos bendroji programa (2023)

Nagrinėjamas laiko skaičiavimas senosiose civilizacijose: saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžiai. Analizuojami šiuolaikiniai kalendoriai (pasirinktinai, Julijaus, Grigaliaus ar musulmonų). Mokoma(si) apie laiko skaičiavimą iki Kristaus ir po. Apibūdinama civilizacijos sąvoka.

Aiškinamasi, kas yra dešimtmetis, amžius, epocha, laikotarpis. Susipažįstama su romėniškaisiais skaičiais. Laiko juosta: asmeninės laiko juostos kūrimas ir Lietuvos istorijos įvykių žymėjimas (nuolatinis pildymas). Žemėlapis: istorinių objektų, įvykių ir kitų svarbių vietų žymėjimas Lietuvos ir (ar) gyvenamosios vietovės žemėlapyje (nuolatinis pildymas). Apibrėžiama amžiaus, dešimtmečio, epochos, laikotarpio sąvokų reikšmė.

Kultūros paveldo, esančio artimoje aplinkoje, aplankymas ir aptarimas: maldos namai, dvaro sodyba, piliakalnis, kapinės ir kt. Nagrinėjama pasirinkto istorinio paminklo savo mieste ar kitoje Lietuvos vietovėje istorija: atsiradimas, idėja, įgyvendinimas, reikšmė. Apibūdinama paveldo sąvoka.

Aiškinamasi istorinio įvykio nagrinėjimo schema. Aptariamas skirtingų sričių mokslininkų (archeologijos, antropologijos, istorijos) bendradarbiavimas tyrinėjant praeitį. Susipažįstama su partizano Adolfo Ramanausko-Vanago ar sukilimo vado Zigmanto Sierakausko palaikų atradimo istorijomis. Aptariamos antropologijos, archeologijos, numizmatikos, restauravimo sąvokos.

Nagrinėjami istorijos tyrimų objekto pavyzdžiai artimoje aplinkoje: kaimo, miestelio ar miesto istorija. Aiškinamasi genealoginio medžio sudarymo bruožai. Apibūdinamos genealogijos, kraštotyros sąvokos.

Aiškinamasi, kas yra rašytinis šaltinis: istorinis dokumentas, laiškas, dienoraštis ar kitoks rašytinis šaltinis. Istorinio pasakojimo kūrimas apie save ar apie kitą: CV (Curriculum vitae), biografija, atsiminimai. Aptariamos archyvo, biografijos, CV sąvokos.

Aiškinamasi herbo kūrimo principai: formų, simbolių ir spalvų istorinės prasmės. Nagrinėjamos Lietuvos Respublikos vėliavos ir herbo atsiradimo istorijos. Aiškinamasi kitų pagrindinių Lietuvos valstybės simbolių ir (ar) istorinių didikų giminių herbų reikšmes. Apibūdinama heraldikos sąvoka.

Susipažįstama su žymiausiais Lietuvos istorinės rekonstrukcijos klubais ir jų veikla. Analizuojami senovinių šokių ir dainų atkūrėjų Lietuvoje pasirinkti pavyzdžiai. Apibūdinama rekonstrukcijos sąvoka.

Nagrinėjama, kaip istoriniai įvykiai vaizduojami dailėje (pasirinktų dailininkų kūriniuose vaizduojamų istorinių temų aptarimas). Susipažįstama su knyga, komiksais ar animacija kaip kuriamos istorijos pasakojimo forma vaikams. Pasirinktų knygų vaikams apie praeitį aptarimas (susitikimas su autoriumi). Aptariama galerijos sąvoka.

Apsilankymas arčiausiai mokyklos esančiame muziejuje, jo istorijos ir ekspozicijos aptarimas. Nagrinėjama pasirinkto Lietuvos muziejaus atsiradimo istorija ir šiandieninė ekspozicija. Apibūdinamos ekspozicijos ir eksponato sąvokos.

Aptariami pirmieji Lietuvos gyventojai: seniausi archeologiniai radiniai dabartinės Lietuvos (ar gyvenamosios vietovės) teritorijoje. Apsilankymas priešistorei skirtose ekspozicijose (ar virtualių parodų apžiūra) Lietuvos muziejuose. Baltų gyvensenos rekonstrukcija. Aiškinamasi Lietuvos vardo kilmė ir pirmasis jo paminėjimas 1009 m. Aptariama mokslininkių Marijos Gimbutienės ir Rimutės Rimantienės tyrimų reikšmė minimoje temoje. Apibūdinamos baltų ir priešistorės sąvokos.

Susipažįstama su karaliumi Mindaugu: asmenybės vaidmuo istorijoje. Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios) atsiradimo istorija. Gediminaičių dinastija LDK: genealoginio medžio pildymas. Nagrinėjama LDK istorija, valdant Jogailai ir Vytautui Didžiajam. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Algirdas, Jogaila, Gediminas, Kęstutis, Mindaugas, Morta ir Vytautas Didysis reikšmė Lietuvos valstybingumui. Aiškinamasi dinastijos, krikšto, monarchijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojama Liublino unija (1569 m.): kaip veikia dvi valstybės vienoje Respublikoje. Tyrinėjama pasirinktos didikų giminės istorija ir reikšmė LDK politiniame ir kultūriniame gyvenime (atsižvelgiant į gyvenamosios vietovės pavyzdžius). Aptariamos istorinės asmenybės: Barbora Radvilaitė, Žygimantas Augustas. Aiškinamasi unijos sąvokos reikšmė.

Nagrinėjami valstybės padalijimai ir XVIII a. pab.–XIX a. sukilimai dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) atkūrimo. Pasirinkto (-os) XVIII–XIX a. ATR idėją gynusio sukilėlio ar sukilėlės biografijos aptarimas. Nagrinėjama kova dėl lietuvių kalbos Rusijos imperijoje: spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas ir knygnešystės reiškinys. Aptariama laisvo žodžio svarba ir laikraščių „Aušra“, „Varpas“, „Tėvynės sargas“ reikšmė. Nagrinėjamas Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos ir Motiejaus Valančiaus istorinis vaidmuo. Apibūdinamos knygnešio ir sukilimo sąvokos.

Nagrinėjama 1918 m. Vasario 16-osios Aktas (Nepriklausomybės Aktas) ir demokratinės valstybės kūrimas. Išskiriami svarbiausi Lietuvos Respublikos pasiekimai. Aptariama tokių istorinių asmenybių kaip Jono Basanavičiaus, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Aleksandro Stulginskio veikla ir vaidmuo Lietuvos Respublikoje. Aptariamos Nepriklausomybės Akto, demokratijos, konstitucijos, parlamento, respublikos, signataro sąvokos.

Nagrinėjama sovietinė Lietuvos okupacija. Sibiro tremčių istorija per ištremtų vaikų liudijimus ir prisiminimus. Tremties istorijos artimiausioje aplinkoje nagrinėjimas. Susipažįstama su projektu „Misija Sibiras“. Nagrinėjama nacistinė Lietuvos okupacija. Holokausto Lietuvoje istorija. Analizuojami išgyvenusių vaikų prisiminimai ir liudijimai iš Vilniaus ir Kauno getų. Holokausto atminties vietų artimoje aplinkoje istorijos pažinimas ir apsilankymas jose. Apibrėžiamos geto, Holokausto, okupacijos, tremtinio sąvokos.

Susipažįstama su 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės karo savanoriais ir kariais. Nežinomo kareivio kapo Kaune istorijos aptarimas. Savanorių ir karių kapai artimiausioje aplinkoje, jų aptarimas ir lankymas. Susipažįstama su 1941–1944 m. Lietuvos žydų gelbėtojais ir jų istorijomis artimiausioje aplinkoje. Nagrinėjama 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo istorija. Partizanų veiklos istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Onos Šimaitės, Jono Žemaičio-Vytauto, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno veikla. Nagrinėjamos deklaracijos, partizano sąvokos.

Aiškinamasi, kas buvo Sovietų Sąjunga ir ką reiškia sovietmetis bei okupacinis režimas. Nagrinėjama žmogaus teisių ir laisvių varžymas ir pasipriešinimas režimui Sovietų Lietuvoje. Aptariama Nijolės Sadūnaitės, Antano Terlecko antisovietinė veikla. Apibūdinama sovietmečio sąvoka.

Nagrinėjama Sąjūdžio istorija Lietuvoje: mitingai, maršai ir laisvės siekis. Sąjūdžio laikotarpio istorijos artimiausioje aplinkoje aptarimas. Analizuojamas apsisprendimas ir pasiryžimas atkurti nepriklausomybę: 1990 m. Kovo 11-osios Aktas, sovietų ekonominė blokada ir atsilaikymas prieš agresiją 1991 m. sausio 13-ąją. 1991-ųjų liudijimų artimiausioje aplinkoje aptarimas. Aptariama Vytauto Landsbergio, Laisvės gynėjų, žuvusiųjų 1991 m. sausio 13-ąją reikšmė Lietuvos valstybingumo atkūrime ir gynime. Aiškinamasi Baltijos kelio, blokados, mitingo, Sąjūdžio, signataro sąvokų reikšmė.

Analizuojami XX a. lietuvybės centrai už Lietuvos ribų. Pasirinktinai, Čikaga ar kitas išeivijos lietuviams svarbus miestas. Aiškinamasi litvakų kultūros sklaida pasaulyje XIX–XX a. pradžioje. Nagrinėjami žymiausių litvakų pasiekimai (Nobelio premijos laureatai, išradėjai ir t.t.). Aptariamos emigracijos, litvakų sąvokos.

Nagrinėjamos priešistorės žmonių gyvenimo sąlygos, ir jų kaita: žmonių protėviai Afrikoje, Azijoje, jų atsikraustymas į Europą; gamtinės sąlygos ir kasdieninio gyvenimo bruožai. Aptariama neolito revoliucija. Analizuojamas indoeuropiečių atsikraustymas į dabartinės Lietuvos teritoriją: tikėjimas, kasdieninio gyvenimo bruožai, indoeuropiečių kalbos. Aiškinamasi civilizacijos apibrėžimas ir esminiai bruožai, gamtos sąlygų svarba (didžiosios upės ir irigacija). Susipažįstama su seniausiais miestais. Aiškinamasi civilizacijos, indoeuropiečių, irigacijos, neolito revoliucijos sąvokų reikšmė senovės istorijos kontekste.

Nagrinėjamas Derlingasis pusmėnulis ir civilizacijos centrai Mesopotamijoje: valstybiniai dariniai (Šumeras, Babilonija) ir valdymo formos, santykiai su kaimynais. Nagrinėjama Egipto valstybė: vieningo Egipto iškilimas, faraono valdžia ir dinastijos, visuomenės socialinė struktūra, santykiai su kaimynais, Egipto civilizacijos sunykimas. Aptariamas senųjų Rytų civilizacijų valdovų ir valdovių Hačepsutos, Hamurapio, Kleopatros VII, Nefertitės, Ramzio II vaidmuo ir galia. Aiškinamasi faraono, Mesopotamijos, teokratijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjamas Mesopotamijos kultūrinis gyvenimas: religijos ir rašto tradicija, mokyklos, mokslo žinios (matematika, astronomija, išradimai), literatūra, architektūra. Aptariamas egiptiečių religinis ir kultūrinis gyvenimas: religija, dievų vaizdavimas, raštas, architektūra (piramidės, šventyklos, rūmai), mokslo žinios (matematika, astronomija, medicina, išradimai), menas (skulptūra, tapyba), mokyklos. Aptariamos papiruso, politeizmo, zikurato sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojamas žydų įsikūrimas Pažadėtoje žemėje, Egipto nelaisvė, Mozė ir Dešimt Dievo įsakymų, judaizmo religija, kultūrinis palikimas. Aiškinamasi Abraomo, Mozės, Saliamono reikšmė žydams ir monoteizmui. Aptariama Dekalogas, monoteizmas, Pažadėtoji žemė, Senasis Testamentas, sinagoga, Tora sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste.

Aiškinamasi Antikinės civilizacijos ištakas: Kretos ir Mikėnų kultūros. Polis – bendruomeniškų formų paieškos: valdymo būdų įvairovė (tironija, oligarchija, aristokratija, demokratija) ir jų skirtumai nuo Rytų civilizacijų. Nagrinėjamas demokratijos atsiradimas ir jos bruožai, susipažįstama su demokratijos tėvais: Solonu, Kleisteniu, Perikliu. Aptariami Atėnų demokratijos vaisiai: teatras, literatūra ir filosofija. Susipažįstama su mokykline sistema ir laisvųjų piliečių ugdymu. Nagrinėjamas polių susidūrimas su Rytų despotija: graikų ir persų karai. Analizuojama Aleksandro Didžiojo karinė ir kultūrinė imperija (IV a. pr. Kr.): užkariavimai, kultūrų sinkretizmas ir helenizmas. Aptariama Aischilo, Aleksandro Didžiojo, Archimedo, Aristotelio, Euripido, Herodoto, Hipatijos, Homero, Kleistenio, Periklio, Platono, Sapfo, Sofoklio, Sokrato, Solono reikšmė Senovės Graikijos istorijoje. Aiškinamasi Antikos, aristokratijos, demagogijos, demokratijos, despotijos, falangos, helenizmo, oligarchijos, oratoriaus, piliečio, polio, tironijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjama Romos civilizacijos pradžia: Romos miesto įkūrimas, karalystės laikotarpis, ryšiai su graikais, lotynų kalba. Analizuojama Romos respublika: valdžios struktūra ir pagrindiniai skirtumai nuo Atėnų demokratijos. Nagrinėjami užkariavimai, keičiantys kultūrą: Romos respublikos plėtra, kitų kultūrų recepcija. Sausumos galybės susidūrimas su jūrine galybe – Romos ir Kartaginos karai (III–II a. pr. Kr.). Analizuojamas augančios galios valdymas: respubliką keičia imperija (27 m. pr. Kr.). Teritorijų užkariavimas ir jų valdymas I–II amžiais. Romėnų teisė ir universalios Romos pilietybės atsiradimas (III a.). Aiškinamasi imperijos nuopuolis ir žlugimas: vidaus problemos, barbarų puolimai, Romos imperijos padalijimas ir Vakarų Romos imperijos žlugimas (476 m.). Įvertinamas Atilos, Julijaus Cezario, Hanibalo, Oktaviano Augusto, Ovidijaus, Tacito, Trajano, Vergilijaus, Cicerono vaidmuo Senovės Romos istorijoje. Aptariama diktatūros, barbarų, imperijos, legionieriaus, patricijų, plebėjų, principato, respublikos, senato sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojamas polis kaip visuomenės sugyvenimo forma: Atėnų kasdienybė (V a. pr. Kr.). Susipažįstama su Aleksandrija – graikų mokslo židiniu (III a. pr. Kr.). Susipažįsta su Roma – imperijos sostine (II a.). Analizuojama architektūrinė miesto panorama: Koliziejus, panteonas, termos, forumas, akvedukas, triumfo arka, insulė. Religija, vienijanti atskirus polius: graikų dievų panteonas, herojai, mitai, pasaulio suvokimas, Olimpinės žaidynės. Romėniškoji graikų dievų panteono recepcija. Aiškinamasi apie krikščionybę: atsiradimą ir persekiojimus, plitimą ir įsitvirtinimą Romos imperijoje, krikščionių bendruomenių išskirtinumus. Aptariamas Jėzaus Kristaus, Konstantino Didžiojo istorinis vaidmuo ir veikla. Nagrinėjama akveduko, amfiteatro, apaštalo, bazilikos, forumo, Koliziejaus, mesijo, panteono sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjami Antikos kultūriniai ženklai ir įtaka šiandieniniame pasaulyje: materialusis paveldas šiandienos Atėnuose ir Romoje. Senovės civilizacijų tyrinėjimai ir atradimai.

Analizuojamas baltų genčių susiformavimas: kilmės teorijos, baltų kultūros bronzos ir geležies amžiais, Rytų ir Vakarų baltai, gentinių sąjungų susidarymas. Susipažįsta su rašytinėmis žiniomis apie baltus. Erdvė: gyvenamoji teritorija, tarpgentiniai panašumai ir skirtumai, ryšiai su kitomis kultūromis. Nagrinėjami kasdienybės bruožai: religija ir mitologija, karyba, verslai ir prekyba. Susipažįstama su baltų paveldu Lietuvoje: piliakalniais ir gyvenvietėmis, laidojimo objektais. Šiandieniniai (archeologiniai) baltų istorijos tyrimai ir eksperimentinė archeologija. Aiškinamasi aisčių, baltų, slavų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Aiškinamasi naujųjų laikų sąvoka: esminiai bruožai ir chronologija. Naujųjų laikų pažinimo šaltiniai.

Aiškinamasi Apšvietos epochos idėjas, pokyčius švietimo ir mokslo srityje Europoje ir ATR (Edukacinė komisija). Nagrinėjama klasicizmo epochos kultūra. Mokomasi apie JAV revoliuciją, JAV nepriklausomybės karą ir konstituciją (1787 m.). Analizuojama Prancūzijos didžioji revoliucija (1789‒1799 m.): Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija (1789 m.), konstitucinė monarchija, respublikos laikotarpis, jakobinų diktatūra, Direktorijos valdymas. Nagrinėjama ATR XVIII a. antrojoje pusėje: valstybės padalijimai (1772 m., 1793 m., 1795 m.), Ketverių metų seimo reformos, ATR konstitucija (1791 m.), 1794 m. sukilimas, valstybės panaikinimas. Mokomasi apie Napoleono epochą: konsulatą, imperiją, civilinį kodeksą (1804 m.), karus ir kontinentinę blokadą, Vienos kongresą (1814‒1815 m.), prancūzmetį Lietuvoje. Įvertinamas Napoleono Bonaparto, Povilo Ksavero Bžostovskio, Kristijono Donelaičio, Tomo Džefersono, Vilniaus Gaono, Lauryno Gucevičiaus, Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Liudviko XVI, Klemenso fon Meternicho, Šarlio Lui de Monteskjė, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Maksimiljeno Robespjero, Žano Žako Ruso vaidmuo Apšvietos epochoje. Aptariama Apšvietos, bajorų konfederacijos, civilinio kodekso, deklaracijos, diktatūros, Direktorijos, Edukacinės komisijos, enciklopedistų, jakobinų, kongreso, konstitucijos, konstitucinės monarchijos, kontinentinės blokados, „liberum veto“ teisės, revoliucijos, sekuliarizacijos, teroro sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjamas šiuolaikinės politinės sistemos susikūrimas: politinės ideologijos (liberalizmas, konservatizmas, socializmas), politinės partijos, balsavimo teisės radimasis ir plėtra. Susipažįstama su nacionaliniais judėjimais Europoje: Tautų pavasariu (1848‒1849 m.) ir nacionalinių valstybių kūrimąsi Italijoje (1870 m.) ir Vokietijoje (1871 m.). Aiškinamasi Rusijos imperijos politika buvusiose LDK žemėse. Nagrinėjama ATR atkūrimo idėja – XIX a. lietuvių ir lenkų sukilimus prieš Rusijos imperiją (1830‒1831 m., 1863‒1864 m.). Aiškinamasi sukilėlių siekiai, sukilimų eiga ir pasekmės. Nagrinėjami nacionaliniai judėjimai Lietuvoje: Žemaičių bajorų kultūrinis sąjūdis, Katalikų Bažnyčios veikla XIX a. (vysk. Motiejaus Valančiaus vaidmuo), spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpis (1864‒1904 m.), knygnešių veikla, Lietuvos politinių srovių ir partijų kūrimasis, Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.). Analizuojama Mažoji Lietuva XIX–XX a. pr. Aptariama imperializmo epocha ir kolonializmas. Susipažįstama su pasauline Britų imperija. Aptariama Jono Basanavičiaus, Edmundo Berko, Oto fon Bismarko, Simono Daukanto, Džiuzepės Garibaldžio, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Karlo Markso, Emilijos Pliaterytės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Zigmanto Sierakausko, Antano Smetonos, Adamo Smito, Motiejaus Valančiaus, karalienės Viktorijos, Povilo Višinskio veikla ir reikšmė XIX–XX a. pradžioje. Aiškinamasi autonomijos, daraktoriaus, europocentrizmo, etnocentrizmo, generalgubernatoriaus, germanizacijos, imperializmo, kontribucijos, kolonijos, konservatizmo, liberalizmo, modernios tautos, nacionalinio judėjimo, politinės partijos, rusifikacijos, socializmo, Tautų pavasario sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjama industrinė revoliucija: technologijų proveržis, kapitalistinės ekonominės sanklodos įsitvirtinimas Europoje ir JAV, neigiamas jos poveikis gamtinei aplinkai; urbanizacija, visuomenės sekuliarizacija, iššūkiai švietimui; socialinis klausimas ir gerovės siekimas. Įvertinami socialinės struktūros pokyčiai Europos visuomenėje: baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje ir Lietuvoje; viduriniosios klasės radimasis, moterų teisių judėjimo plėtra, kasdieninio gyvenimo pasikeitimai (mažosios šeimos atsiradimas). Nagrinėjama Europos ir Lietuvos gyventojų migracija. Analizuojama Amerikos lietuvių gyvenimas ir jų ryšiai su Lietuva. Įvertinama Tomo Alvos Edisono, Chaimo Frenkelio, Marijos Kiuri, Jono Šliūpo, Džeimso Vato reikšmė XIX–XX a. pr. istorijoje. Aptariama demografinio sprogimo, emigracijos ir imigracijos, industrinės revoliucijos, luditų, mažosios šeimos, profesinės sąjungos, proletariato, sufražizmo, urbanizacijos sąvokų reikšmė industrinės visuomenės kūrimosi proceso kontekste.

Nagrinėjami kultūros pokyčiai XIX–XX a. pr. Europoje ir Lietuvoje: romantizmas, realizmas, modernizmas. Susipažįstama su Vilniaus universitetu; Vilniaus piešimo mokykla. Analizuojamas masinės kultūros atsiradimas Europoje ir Lietuvoje: spauda, fotografija, kinas, laisvalaikio pokyčiai. Susipažįstama su XIX–XX a. sandūros pasaulio kultūros sostinėmis: Viena, Paryžiumi, Londonu. Aptariamas Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Ignoto Domeikos, Vinsento van Gogo, Vytauto Kairiūkščio, Jono Mačiulio (Maironio), Adomo Mickevičiaus, Martyno Počobuto, Frideriko Šopeno vaidmuo moderniame pasaulyje. Aiškinamasi masinės kultūros, modernizmo, realizmo, romantizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojamas Pirmasis pasaulinis karas (1914‒1918 m.): karo priežastys ir eiga Vakarų ir Rytų frontuose. Nagrinėjama Rusija XX a. pradžioje: 1917 m. Vasario revoliucija ir bolševikų perversmas. Analizuojama Lietuva Pirmojo pasaulinio karo metu ir Valstybės atkūrimas: Vokietijos okupacinis režimas, Vilniaus konferencija (1917 m.), Vasario 16-osios Aktas (1918 m.). Nagrinėjama Paryžiaus taikos konferencija, Europos politinio žemėlapio pokyčiai ir Versalio taikos sutartis (1919 m.). Vertinami Pirmojo pasaulinio karo demografiniai ir socialiniai padariniai Lietuvoje ir Europoje. Įvertinamas Jono Basanavičiaus, Stepono Kairio, Žoržo Benžameno Klemanso, Vladimiro Lenino, Deivido Loido Džordžo, Nikolajaus II, Antano Smetonos, Vilhelmo II, Vudro Vilsono vaidmuo XX a. pradžioje. Aiškinamasi bolševikų, demilitarizuotos zonos, fronto, komunizmo, Lietuvos Tarybos, manevrinio karo, militarizmo, Oberosto, okupacijos, pozicinio karo, rekvizicijos, reparacijos, revanšizmo, separatinės taikos, tautų apsisprendimo teisės, Tautų Sąjungos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Tyrinėjamas ar aplankomas ir aptariamas Abiejų Tautų Respublikos paveldas ir „gente lituanus“, „natione polonus“ problematika:

(1) 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos (ir Spalio 20-osios tarpusavio įžadų) atmintis. Mykolo Römerio, Česlovo Milošo (Czesław Miłosz), Gabrieliaus ir Stanislovo Narutavičių LDK piliečio samprata;

(2) XVIII a. pab.‒XIX a. dvarų paveldas Lietuvoje: Paulavos Respublikos fenomenas (Merkinės dvaras), Rokiškio dvaras. Oginskių giminės dvaras Plungėje ar kiti dvarai ir jų istorijos artimiausioje aplinkoje.

Tyrinėjamos ar aplankomos ir aptariamos svarbiausios lietuvių nacionalinio judėjimo atminties vietos:

(1) lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjų, signatarų ir valstybės kūrėjų atminimo vietos (Motiejaus Valančiaus, Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ar kitų veikėjų atminimo vietos, esančios artimoje aplinkoje);

(2) lietuvių nacionaliniam judėjimui reikšmingiausių vietų istorija: Signatarų namai Vilniuje, Miesto salė (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija) Vilniuje, Vileišių rūmai Vilniuje, Marijampolės (dabartinė Rygiškių Jono) ar Šiaulių (dabartinė Juliaus Janonio) gimnazijos.

Analizuojama istorijos samprata Antikoje: didžiųjų žmonių darbai ir istorijos pamokos. Aptariama istorijos rašymo specifika viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais: tarp istoriko kronikininko ir tautos istorijos rašymo užuomazgų. Nagrinėjama profesionalaus istorijos mokslo pradžia XIX a. Aptariama Simono Daukanto, Petro Dusburgiečio, Leopoldo fon Rankės, Alberto Kojalavičiaus-Vijūko, Joachimo Lelevelio, Motiejaus Strijkovskio, Tukidido reikšmė istorijos mokslo raidai. Aiškinamasi istoriografijos, kronikos, tautos ir (ar) giminės ir (ar) dinastijos kilmės legendos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Aptariama istorijos šaltinių tipai ir jų informacijos vertė. Apibūdinamos istorijos šaltinių paieškos ir jų publikavimas. Analizuojama istoriko darbo specifika ir istorinio tyrimo metodas. Aptariama archyvo, pagalbinių istorijos mokslų (paleografijos, heraldikos, diplomatikos, genealogijos), etnologijos, antropologijos, archeologijos, istorinio šaltinio, istorinio metodo (euristikos, šaltinių kritikos, interpretacijos) sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Nagrinėjama istorijos žanrų įvairovė: tarp lokalinės ir civilizacijų, tarp lyčių ir kasdienybės istorijos. Analizuojamas istoriko pasirinkimas, ką ir kaip tyrinėti: dabarties reikšmė, tikslas ir keliami klausimai. Identifikuojami ir aptariami tekstai istorine tematika: tarp mokslinių tekstų ir istorijos mokslo populiarinimo. Akcentuojama Fernano Brodelio, Edvardo Gudavičiaus, Emanuelio Le Rua Ladiuri (Emmanuel Le Roy Ladurie), Adolfo Šapokos reikšmė istorinio tyrimo ir pasakojimo žanro raidai. Aptariama biografikos, civilizacijų istorijos, lyčių istorijos, lokalinės istorijos, kasdienybės istorijos, nacionalinės istorijos sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojamos istorijos interpretacijos ir dezinformacijos formos: tarp istorijos interpretacijos ir instrumentalizacijos: dezinformacija, istorinė propaganda. Aptariamos atmintinos datos kaip dabarties ir ateities orientyrai – orientavimasis dabartyje. Nagrinėjamas istorinės asmenybės reprezentavimas: tarp politikos ir meno. Aptariamas Jerno Riuseno (Jörn Rüsen) indėlis į istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimus. Aiškinamasi atminties karų, istorijos politikos, Lietuvos valstybinių švenčių ir atmintinų datų, istorinės atminties, istorinės propagandos, įamžinimo, dezinformacijos, paraistorijos, desovietizacijos, „netikrų naujienų“, LDK paveldo dalybų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai kaip istorijos politikos dalykai: Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės (Liepos 6-osios), atsiradimas, Lietuvos valstybės vadovo statuso pripažinimas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Vytauto Didžiojo 500 metų jubiliejaus minėjimas.

Nagrinėjami despotinės valstybės bruožai ir funkcionavimo visuomenėje sąlygos. Analizuojama antikinė demokratija ir jos recepcija. Nagrinėjami struktūriniai Romos imperijos bruožai ir galios ribos. Aptariamas ir įvertinamas Darijaus I, Diokleciano, Nabuchodonosaro II, Oktaviano Augusto, Periklio, Solono istorinis vaidmuo Senovės pasaulio valstybingumo raidai. Aiškinamasi aristokratijos, demokratijos, despotijos, diktatūros, dominato, faraono, imperatoriaus, konsulo, oligarchijos, patricijų, plebėjų, polio, principato, provincijos, respublikos, satrapo, senato, tironijos, vizirio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai senovės Romos valstybėje: principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija (27 m. pr. Kr.), dominato įvedimas.

Tyrinėjama luominė monarchija: luomų išsikristalizavimas ir luominių institucijų formavimasis. Nagrinėjama absoliutinė monarchija ir konstitucinė monarchija: tarp monarcho galios ir valdžios ribų nustatymo. Aptariama Jono Bežemio, Karolio Didžiojo, Liudviko XIV, Otono I, Pilypo IV Gražiojo, Vilhelmo Oraniečio svarba ikimoderniųjų laikų valstybės kontekste. Aiškinamasi absoliutizmo, aristokratijos, dinastijos, domeno, generalinių luomų, imperijos, konstitucinės monarchijos, luominės monarchijos, parlamento, primogenitūros, vasaliteto sąvokų reikšmė, siekiant suprasti ikimoderniųjų laikų valstybę. Analizuojami reikšmingi įvykiai ikimoderniųjų laikų valstybingumo raidoje: Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi (800 m.), Didžioji laisvių chartija (1215 m.), Anglijos Teisių bilio priėmimas.

Nagrinėjami respublikonizmo ir rojalizmo susidūrimai bei konfliktai. Aptariama imperinių tautų katilų vidiniai konfliktai ir romantinio nacionalizmo reikšmė. Analizuojami valstybingumo pokyčiai: nuo dinastinių valstybių link nacionalinių valstybių. Analizuojama Oto fon Bismarko, Džiuzepės Garibaldžio, Liudviko XVI, Napoleono Bonaparto, Maksimiljeno Robespjero, karalienės Viktorijos, Vilhelmo I vaidmuo ir reikšmė valstybingumo virsmui ilgajame XIX amžiuje. Aiškinamasi direktorijos, dualistinės valstybės, imperijos, jakobinų, konstitucijos, nacionalinės valstybės, nacionalizmo, respublikos, restauracijos, rojalistų, romantizmo, šovinizmo, Tautų pavasario, Viktorijos epochos sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai tautinių valstybių kūrimuisi Europoje ilgajame XIX a.: Prancūzijos didžioji revoliucija (1789–1799 m.), revoliucijos Europoje (Tautų pavasaris, 1848–1849 m.), Vokietijos ir Italijos suvienijimai (1870–1871 m.).

Nagrinėjami tarpukario demokratinės valstybės principai ir iššūkiai. Aptariama autoritarinių režimų atsiradimo prielaidos ir veikimo modelis. Analizuojama totalitarinio režimo anatomija: ideologija ir propaganda. Atskleidžiama totalitarinės valstybės realybė: žmonių naikinimas socialiniu ir rasiniu pagrindu. Nagrinėjamas Adolfo Hitlerio, Vladimiro Lenino, Mao Dzedongo, Tomašo Garigo Masariko, Benito Musolinio, Juzefo Pilsudskio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino istorinis vaidmuo XX a. pirmojoje pusėje. Aiškinamasi autoritarizmo, cenzūros, fašizmo, genocido, GULAG, Holodomoro, Holokausto, karinės diktatūros, komunizmo, koncentracijos stovyklos, liaudies fronto, liberalios demokratijos, nacionalsocializmo, parlamentarizmo, pasaulio tautų teisuolių, propagandos, teroro, totalitarinės valstybės, valdžių atskyrimo principo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai, sudarę sąlygas totalitarinių režimų įsigalėjimui XX a.: Spalio perversmas ir bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje (1917 m.), fašistų žygis į Romą ir Benito Musolinio paskyrimas ministru pirmininku, Adolfo Hitlerio paskyrimas kancleriu (1933 m.), komunistų atėjimas į valdžią ir Kinijos liaudies respublikos įkūrimas (1949 m.).

Nagrinėjamos ekonominio sugyvenimo formų paieškos Europoje po Antrojo pasaulinio karo. Analizuojamos politinio susitarimo, siekiant Europos bendrabūvio, atsiradimo aplinkybės, aptariama Europos Sąjungos plėtra. Aptariama įtampa tarp metropolijų ir autochtonų apsisprendimo. Analizuojamas Konrado Adenauerio, Mohando Gandžio, Šarlio de Golio, Žano Monė, Džavaharlalo Neru istorinis vaidmuo dekolonizacijos ir eurointegracijos procesuose XX a. antrojoje pusėje. Aptariama Afrikos metų, autochtonų, besivystančių valstybių, dekolonizacijos, dominijos, Europos ekonominės bendrijos, Europos Sąjungos, protektorato, referendumo, suvereniteto, Šumano plano sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai dekolonizacijos ir eurointegracijos procesams XX a. antrojoje pusėje: Indijos nepriklausomybės paskelbimas, Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas (1951 m.), Mastrichto sutartis (1992 m.).

Analizuojama pagoniškos valstybės situacija Europoje ir valdovo krikšto (politinė) reikšmė. Tyrinėjama Gediminaičių dinastijos valstybės sąranga. Nagrinėjamas luominių institucijų formavimasis ir Lenkijos vaidmuo LDK. Aptariama Aleksandro Jogailaičio, Algirdo, Gedimino, Jogailos, Kazimiero Jogailaičio, Mindaugo, Vytauto Didžiojo, Žygimanto Senojo veikla ir vaidmuo XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje. Aiškinamasi ankstyvosios monarchijos, didžiosios kunigaikštystės, didžiojo kunigaikščio tarybos, kanclerio, karalystės, Ponų Tarybos, personalinės (dinastinės) unijos, vaivados, valdovo kanceliarijos, tėvonijos sąvokų reikšmė, siekiant suprasti XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pobūdį. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo raidai XIII–XVI a.: Mindaugo krikštas (1251 m.), Mindaugo karūnavimas (1253 m.), Krėvos sutartis (1385 m.), Lietuvos krikštas (1387 m.), Astravos sutartis, Horodlės susitarimai, Aleksandro Jogailaičio privilegija.

Nagrinėjamos Liublino unijos prielaidos ir LDK pozicija. Aptariami bendri ATR valdymo mechanizmai. Analizuojamos LDK savarankiškumo manifestacijos. Aptariama Jokūbo Jasinskio, Tado Kosciuškos, Stanislovo Augusto Poniatovskio, Jonušo Radvilos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Žygimanto Augusto veikla, nagrinėjant LDK savarankiškumo problemą. Aiškinamasi koekvacijos, konfederacijos, „liberum veto“ teisės, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo, „nihil novi“, „pacta conventa“, pavieto seimelio, seimo, senato, Trečiojo Lietuvos Statuto sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Abiejų Tautų Respublikos politinei raidai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo problemai XVI–XVIII a: Liublino unija (1569 m.), Trečiasis Lietuvos Statutas (1588 m.), Kėdainių unija (1655 m.), Ketverių metų seimas, Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas (1791 m.), Targovicos konfederacija, Tado Kosciuškos sukilimas (1794 m.).

Nagrinėjamos LDK valstybingumo atkūrimo reminiscencijos: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas, anticariniai sukilimai. Aptariamos politinės veiklos užuomazgos ir Lietuvos autonomijos idėja. Aptariamas Jono Basanavičiaus, Andriaus Domaševičiaus, Antano Gelgaudo, Zigmanto Sierakausko, Jono Šliūpo, Povilo Višinskio vaidmuo XIX a.–XX a. pr. Lietuvos istorijoje. Aiškinamasi autonomijos, nacionalinės valstybės, partijos, rusifikacijos, Rusijos lietuvių seimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai senojo ir modernaus Lietuvos valstybingumo raidai XIX a.–XX a. pr.: Mykolo Kleopo Oginskio memorandumas dėl LDK atkūrimo, anticariniai sukilimai (1830–1831 m., 1863–1864 m.), Didysis Vilniaus seimas (1905 m.).

Lyginama Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji: ištakos, idėjos, valstybingumo pavidalai. Nagrinėjamas atkūrimo aktų paskelbimas okupacijos sąlygomis. Tyrinėjamos Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo realijos ir grėsmės XX a. pradžioje ir pabaigoje. Aptariamas Valdo Adamkaus, Jono Basanavičiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Algirdo Mykolo Brazausko, Stepono Kairio, Vytauto Landsbergio, Antano Smetonos, Mykolo Römerio, Antano Terlecko vaidmuo Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese XX a. Aiškinamasi Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, Baltijos kelio, ekonominės blokados, Lietuvos laisvės lygos, Lietuvos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, neginkluotosios rezistencijos, tautų apsisprendimo teisės sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai modernaus Lietuvos valstybingumo atkūrimui ir įtvirtinimui XX a.: Vilniaus konferencija (1917 m.), 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo (1987 m.), Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas (1988 m.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas (1990 m. kovo 11 d.), sovietų karinė agresija prieš Lietuvą (1991 m.), Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

Tyrinėjama valstybės sąranga: parlamentinė respublika (1920–1926 m.), autoritarizmas (1926–1940 m.) ir parlamentinė respublika su pusiau prezidentinio valdymo požymiais (nuo 1992 m.). Analizuojamos antrosios Lietuvos Respublikos reformos ir euroatlantinė integracija (1993–2004 m.). Aptariama ir įvertinama Valdo Adamkaus, Algirdo Mykolo Brazausko, Felicijos Bortkevičienės, Kazio Griniaus, Mykolo Sleževičiaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Augustino Voldemaro reikšmė ir vaidmuo XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje. Aiškinamasi daugiapartinės sistemos, Ypatingųjų Tautos atstovų, eurointegracijos, euroatlantinės struktūros, karinės padėties, klerikalizmo, parlamentarizmo, parlamentinės respublikos, „voldemarininkų“ sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai pirmosios ir antrosios Lietuvos Respublikų valstybingumo raidai: Steigiamojo Seimo veikla, Lietuvos Konstitucijos (1922 m., 1928 m., 1938 m.), 1926 m. gruodžio 17-osios perversmas, Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992 m.), Lietuvos įstojimas į NATO ir ES (2004 m.).

Analizuojamas klasikinis palikimas: graikų (Atėnų) teatras, architektūra ir romėnų teisė. Nagrinėjama filosofijos ir mokslo pradžia antikiniame pasaulyje ir jų reikšmė šiandienai. Aptariama Aristotelio, Justiniano I Didžiojo, Platono svarba ir vaidmuo Antikos kultūros istorijoje. Nagrinėjama antikinės architektūros, romėnų teisės, orderio, graikų (Atėnų) teatro, graikų filosofijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjama viduramžių ir renesanso kultūra: nuo teocentrinės iki humanistinės pasaulėžiūros (XI–XVI a.). Analizuojamos naujos informacijos raiškos formos ir sklaida – Gutenbergo revoliucija ir knygų spausdinimas. Aptariami didieji XVI–XVII a. moksliniai atradimai ir naujas pasaulio suvokimo radimasis. Aptariama Fransio Beikono, Dantės Aligjerio, Eleonoros Akvitanietės, Erazmo Roterdamiečio, Galileo Galilėjaus, Johano Gutenbergo, Anzelmo Kenterberiečio, Mikalojaus Koperniko, Leonardo da Vinčio, Tomo Akviniečio vaidmuo ir indėlis į ikimoderniųjų laikų kultūrą. Nagrinėjama astronomijos, eksperimento, geocentrizmo, heliocentrizmo, humanizmo, indukcijos, kurtuazinės literatūros, modernaus gamtamokslio, renesanso, teologijos, trubadūrų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai ikimoderniųjų laikų kultūros ir pasaulėžiūros raidai: knygų spausdinimo pradžia (1445 m.), Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“ pasirodymas.

Analizuojama XVIII a. politinė filosofija ir praktika: individas ir visuomenė politinėje organizacijoje. Identifikuojami fundamentalūs XVIII a.–XX a. pr. gamtos mokslų atradimai ir XIX a. išradimai. Aptariamas naujų meno formų ir krypčių XIX a.–XX a. pr. revoliucingumas: impresionistinė tapyba, modernioji architektūra, naujos technologijos mene. Akcentuojama Tomo Džefersono, Tomo Edisono, Alberto Einšteino, Imanuelio Kanto, Marijos Kiuri, Džono Loko, Eduardo Manė (Édouard Manet), Šarlio Lui de Monteskjė, Izaoko Niutono, Ogiusto Rodeno (Auguste Rodin), Oto Vagnerio (Otto Wagner) veikla ir pasiekimai. Aiškinamasi Apšvietos, impresionizmo, modernizmo, prigimtinių teisių, moderno, valdžių atskyrimo principų sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariami reikšmingi įvykiai ir tekstai politinės filosofijos, gamtos mokslų raidai ir masinės kultūros radimuisi XVIII–XIX a.: „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ ir „Apie įstatymų dvasią“ pasirodymas, JAV konstitucija (1787 m.), fotografijos ir kinematografijos pradžia (XIX a. antroji pusė).

Nagrinėjamas kultūros ideologizavimas: tarp kūrėjų priverstinės emigracijos, „išsigimusio meno“ ir knygų deginimo. Įvertinama kūrėjo pasirinkimo (laisvos valios) sudėtingumas ir reikšmė: Borisas Pasternakas, Česlovas Milošas, Aleksandras Solženicynas. Aptariamas menininko vaidmuo valstybės ar ideologijos tarnyboje: Sergejus Eizenšteinas, Leni Ryfenštal. Aptariama Jozefo Gebelso vaidmuo ir sprendimai, ideologizuojant kultūrą totalitarinėje sistemoje. Aiškinamasi chunveibinų, „išsigimusio meno“, kultūros ideologizavimo, socrealizmo sąvokų reikšmė, siekiant suvokti analizuojamą temą. Analizuojami reikšmingi įvykiai kultūros ideologizavimui totalitarinėse santvarkose XX a.: „Filosofų laivas“ Sovietų Sąjungoje, knygų deginimas Vokietijoje, Kultūrinė revoliucija Kinijoje.

Nagrinėjami kultūros paveldo objektai ir kriterijai. Tyrinėjamos aktualios kultūros paveldo apsaugos problemos pasaulyje. Aptariami kultūros paveldo objektai ir apsauga Lietuvoje. Aptariama autentiškumo, kilnojamojo ir nekilnojamojo paveldo, konservavimo, kultūros paveldo, materialaus ir nematerialaus paveldo, restauravimo, UNESCO sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Aptariama ir įvertinama Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (1972 m.) reikšmė Pasaulio kultūros paveldui ir jo apsaugai.

Aiškinamasi humanitarinių mokslų vertė ir perspektyvos aukštųjų technologijų ir algoritmų amžiuje. Įvertinama sintetinės biologijos eros iššūkiai ir mokslo etinės problemos. Nagrinėjamas dirbtinio intelekto ir žmogaus kūrybingumo santykis. Aiškinamasi dirbtinio intelekto, humanitarikos, mokslinės etikos, skaitmeninimo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Nagrinėjamas rašto kultūros vėlyvumas ir išskirtinumas Europos kontekste. Apžvelgiama Lietuvos akademybės pradžia: Vilniaus universitetas. Aptariama Lietuvos ir Europos architektūros formų sinchronizacija: barokas ir klasicizmas. Aptariama Bonos Sforcos, Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Gaono, Jono Kristupo Glaubico, Jogailos, Martyno Počobuto, Valerijono Protasevičiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Konstantino Sirvydo, Pranciškaus Skorinos, Vytauto Didžiojo vaidmuo ir reikšmė Lietuvos visuomenės europeizacijos procese XIV–XVIII a. Aiškinamasi akademijos, baroko, europeizacijos, inkunabulo, jėzuitų, klasicizmo, kolegijos, LDK lotyniškosios raštijos, parapinės mokyklos, polonizacijos, raštijos rusėnų kalba, Vilniaus baroko sąvokų reikšmė siekiant suprasti aptariamą temą. Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi įvykiai kaip Vilniaus katedros mokyklos atidarymas (1397 m.), Pranciškaus Skorinos spaustuvė įkūrimas (1522 m.), Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas (1579 m.).

Nagrinėjamos etninės skirtybės ir kultūros bei meno kalbos universalumas. Aptariamas lietuviakalbės kultūros vaidmuo modernios tautos kūrimo procese. Aptariamas Jono Basanavičiaus, Juozapo Čechavičiaus, Simono Daukanto, Jono Jablonskio, Martyno Jankaus, Vinco Kudirkos, Žako Lipšico (Jacques Lipchitz), Alaizos Paškevič-Ciotkos, Dionizo Poškos vaidmuo XIX–XX a. pr. Lietuvos daugiasluoksnėje kultūroje. Aiškinamasi etninės kultūros, etnocentrizmo, filaretų, filomatų, jidiš kalbos, nacionalinio judėjimo, romantizmo, rusifikacijos, sionizmo, štetlo, tautinės inteligentijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi XIX a. Lietuvos kultūros įvykiai: Vilniaus universiteto uždarymas (1832 m.), Vilniaus piešimo mokyklos įsteigimas, laikraščio „Aušra“ leidyba (1883–1886 m.).

Nagrinėjamos Lietuvos akademybės trajektorijos: humanitariniai ir gamtos mokslai. Aptariama Kauno modernizmo architektūra ir jos palikimas šiandien. Aptariama Vinco Čepinskio, Levo Karsavino, Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės, Karolio Reisono, Mykolo Römerio, Stasio Šalkauskio vaidmuo ir indėlis į pirmosios Lietuvos Respublikos kultūros modernėjimą. Aiškinamasi Kauno modernizmo architektūros, tautinio stiliaus sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojama Lietuvos universiteto Kaune įsteigimo (1922 m.) reikšmė Lietuvos mokslui.

Analizuojamos laisvos meninės raiškos galimybės sovietmečiu: tarp cenzūros ir savicenzūros, tarp Maskvos ir Vilniaus. Kultūros praktiškumas – vėlyvojo sovietmečio architektūra. Aptariamas sovietų Lietuvos teatro išskirtinumas. Aptariama Jono Jurašo, Juozo Miltinio, Algimanto ir Vytauto Nasvyčių kultūrinė veikla sovietinėje Lietuvoje. Aiškinamasi brutalizmo, cenzūros, Glavlito, ideologizacijos, mikrorajono, propagandos, sovietinio modernizmo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste.

Analizuojamos pasaulinės akademinės ir grožinės literatūros trūkumo aplinkybės ir vertimų proveržis. Nagrinėjamas sovietmečio tiksliųjų mokslų įdirbis ir naujų galimybių radimasis. Aptariama nepriklausomos Lietuvos teatras ir jo pasiekimai. Aptariama Eimunto Nekrošiaus, Algio Petro Piskarsko, Virginijaus Šikšnio, Irenos Veisaitės reikšmė XX–XXI a. sandūros Lietuvos kultūroje ir moksle. Aiškinamasi atviros visuomenės, Atviros Lietuvos fondo (ALF), pliuralizmo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste.

Analizuojami racionalūs pasaulio suvokimo ir aplinkos aprašymo bandymai. Nagrinėjamos ūkinės veiklos formos: tarp individualios ūkinės veiklos pradžios ir gigantomaniškų projektų. Analizuojama, kaip Mesopotamijos ir Egipto civilizacijos buvo prisitaikiusios prie gamtinės aplinkos sąlygų. Išskiriama Aristotelio, Gajus Plinijaus Vyresniojo, Huangdi svarba, siekiant suprasti Senųjų civilizacijų individo santykį su gamta. Aiškinamasi akveduko, ikisokratikų, irigacijos, keturių elementų teorijos, kosmoso, Neolito revoliucijos sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Nagrinėjami reikšmingi įvykiai ir tekstai individo santykiui su gamta senovės Mesopotamijos ir Kinijos civilizacijose: Gilgamešo epas, Didžiosios kinų sienos statyba.

Įvertinama gamtinio mikropasaulio reikšmė socialiniams makroprocesams, analizuojama, kokią įtaką infekcinių ligų protrūkiai darė asmens gyvenimui ir jo trukmei. Aptariama ir įvertinama Kolumbinio apsikeitimo reikšmė Europai ir Naujajam pasauliui. Analizuojama skiepų išradimo reikšmė žmonijos raidai. Aptariama Edvardo Dženerio (Edward Jenner), Kristupo Kolumbo svarba, analizuojant infekcinių ligų istoriją ir Kolumbinio apsikeitimo reikšmę. Aiškinamasi autochtonų, infekcinių ligų, juodosios mirties, kolonializmo, Kolumbinio apsikeitimo, konkistadorų, Naujojo pasaulio sąvokų reikšmė nagrinėjamos temos kontekste. Siekiant atskleisti temą, nagrinėjami tokie reikšmingi įvykiai kaip juodoji mirtis (XIV a. vid.), Kristupo Kolumbo kelionė (1492 m.), Vasko da Gamos kelionė į Indiją (1498 m.), Senųjų Amerikos civilizacijų užkariavimas ir žlugimas (XVI a. pirmoji pusė), skiepų išradimas.

Įvertinamas prieštaringas energijos išteklių vaidmuo žmogaus gyvenimui ir aplinkai: iškastinio kuro reikšmė modernėjančiai XIX–XX a. pirmosios pusės visuomenei. Aptariamas technologinių pasiekimų proveržis, gamtinių kliūčių įveikimas ir tikėjimas pažanga. Nagrinėjamas valstybių reguliuojamos aplinkos apsaugos sistemos radimasis. Aptariamas Henrio Deivido Toro (Henry David Thoreau), Džono Deivisono Rokfelerio, Džordžo Stivensono vaidmuo nagrinėjamos temos kontekste. Aiškinamasi akmens anglių, elektros energijos, garlaivio, geležinkelių tinklo, garo variklio, industrinės revoliucijos, nacionalinio parko, vidaus degimo variklio sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Kaip reprezentatyvūs pavyzdžiai temai atskleisti pateikiami tokie reikšmingi įvykiai kaip Sueco kanalo atidarymas, Jeloustouno nacionalinio parko įsteigimas JAV.

Analizuojamas pilietinis aktyvumas ekologiniais klausimais ir reakcija į ekologines naftos gavybos bei atominės energetikos katastrofas – gamtosauginiai judėjimai. Aptariama Birutės Galdikas, Reičel Karson (Rachel Carson) svarba ekologijos istorijoje. Aiškinamasi atominės energetikos, ekologinės katastrofos, gamtosauginio judėjimo sąvokų reikšmė analizuojamos temos kontekste. Siekiant atskleisti temą, aptariami tokie svarbūs įvykiai kaip „Žemės diena“ (1970 m.), Černobylio atominės elektrinės avarija (1986 m.).

Įvertinamas iškastinio kuro vaidmuo pasaulinei ekonomikai ir jo įtaka globaliai klimato kaitai. Analizuojami bandymai ir kylančios problemos, siekiant susitarti dėl globalios klimato kaitos sustabdymo. Aptariamas žaliosios ekonomikos ir gerovės augimo siekis bei ateities galimybės. Aptariama antropoceno, demografinio sprogimo, lobizmo, nulinės emisijos, žaliosios ekonomikos, žiedinės ekonomikos, globalios klimato kaitos, Kioto ir Paryžiaus protokolų sąvokų reikšmė siekiant suprasti analizuojamą temą. Aptariama Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (1992 m.) ir jos reikšmė.

Nagrinėjama LDK ūkio racionalizacija XVI a. ir jos įtaka kraštovaizdžiui. Aptariama epidemijų įtaka visuomenei bei jos demografiniams pokyčiams. Aptariama Žilibero de Lanua, Krišpino Kiršenšteino, Grigaliaus Valavičiaus veikla, siekiant suprasti LDK kraštovaizdį ir jo kaitą. Aiškinamasi gatvinio kaimo, miškų revizijos, sielių, valstybinio miško, valako, vytinės sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Analizuojami reikšmingi įvykiai ir tekstai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kraštovaizdžio kaitai XIV–XVIII a.: kryžiuočių kelių aprašymai (XIV–XV a. sandūra), Lietuvos Statutai (XVI a.), Miškų revizija (XVI a.), Didžioji maro epidemija LDK ir Mažojoje Lietuvoje (XVIII a. pr.)

Analizuojama problemų Kuršių Nerijoje ištakos, jų identifikavimas ir sprendimas. Aiškinamasi naujos susisiekimo infrastruktūros įtaka vietos gyvenvietėms ir miestams. Aptariamas rekreacinių gamtos galimybių atradimas ir panaudojimas – kurortų kūrimasis. Analizuojami pasaulinių karų pėdsakai ir žala Lietuvos miškams. Akcentuojamas Gotlybo Dovydo ir Georgo Dovydo Kuvertų vaidmuo, sprendžiant žmogaus veiklos pasekmes Kuršių Nerijoje. Aiškinamasi kurorto, masinio miškų kirtimo, Sankt Peterburgo–Varšuvos trakto, siaurojo geležinkelio, Vilhelmo kanalo sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami ir įvertinami tokie reikšmingi nagrinėjamos temos įvykiai kaip Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (1862 m.), Druskininkų kurorto įkūrimas.

Nagrinėjama sovietinė modernizacija ir krašto militarizacija bei jų sukeltos ekologinės problemos. Identifikuojamas pirmųjų gamtosauginių judėjimų vaidmuo ekologijai ir jų politinė potekstė. Aiškinamasi ekohumanistinio klubo „Atgaja“, karinio poligono, kolūkinės gyvenvietės, melioracijos, nacionalinio parko, paminklosaugos klubų sąvokų reikšmė aptariamos temos kontekste. Aptariami temai atskleisti svarbūs įvykiai: Aukštaitijos nacionalinio parko įkūrimas, paleista Ignalinos atominė elektrinė, ekologinė akcija „Apkabinkime Baltiją“.