Šaltiniai
Į 44–50 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.
A šaltinis (Iš 1938 m. Lenkijos notos Lietuvai)
Lenkijos vyriausybė pareiškia, kad ji vieninteliu padėties rimtumą atitinkančiu sprendimu laiko tuojau užmegzti diplomatinius santykius be jokios parengiamosios sąlygos. [...]
Lenkijos vyriausybė duoda Lietuvos vyriausybei 48 valandas nuo šios notos įteikimo momento pasiūlymui priimti, pranešdama, kad diplomatiniai atstovai Kaune ir Varšuvoje turi būti akredituoti ne vėliau kaip ligi š. m. kovo 31 dienos. [...]
Aukščiau minėtas pasiūlymas negali būti diskusijų objektu nei turinio, nei formos atžvilgiu [...]. Atsakymo nedavimas arba pateikimas bet kurių papildymų arba rezervų Lenkijos vyriausybės bus laikoma atmetimu. Šiuo neigiamu atveju Lenkijos vyriausybė garantuos savo valstybės tikrą interesą savomis priemonėmis. [...]
B šaltinis (Iš knygos „Lietuvos istorija“, 2013 m.)
1938 m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padėtis Klaipėdos krašte buvo atšaukta ir Lietuva nebevaldė situacijos. [...] Kovo 20 d. Vokietijai ultimatyviai pareikalavus perduoti jai Klaipėdos kraštą, pagrasinus, kad vokiečių kariuomenė priešingu atveju įžygiuos į tą teritoriją ir nežinia, kur sustos, [...] Lietuva ultimatumą priėmė. [...] Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį, kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai. [...] Sovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi, 1940 m. vasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prievarta per keletą savaičių šias valstybes įtraukė į SSRS sudėtį.
C šaltinis (Iš knygos „Lietuva imperialistinių valstybių planuose 1917-1940“, 1983 m.)
Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus trukdė imperialistinei reakcijai sudaryti patikimą ištisinį frontą palei TSRS vakarinę sieną. [...] Klaipėdos atidavimas Hitleriui, Lietuvos buržuazinės vyriausybės klusniai įformintas kaip jos „grąžinimas“ Vokietijai, sudavė triuškinamą smūgį Lietuvos buržuazinės valdžios pozicijoms. [...] Lietuvos darbo žmonės, Komunistų partijos vadovaujami, pasinaudoję susidariusia palankia tarptautine padėtimi, 1940 m. vasarą nuvertė buržuazijos diktatūrą ir fašistinį režimą. [...] Tarybų Lietuvos įstojimas į TSRS galutinai sužlugdė imperialistinės reakcijos grobikiškus planus Lietuvos ir lietuvių tautos atžvilgiu.
D šaltinis (1937 m. karikatūra)
Klausimai
44. Įvardykite tris Lietuvos tarptautines problemas, kurios atsispindi pateiktuose šaltiniuose.
1. ............ 2. ............ 3. ............ (3 taškai) Atsakymas
45. Remdamiesi A šaltiniu, išskirkite požymį, rodantį, jog tai ultimatumas. Dviem argumentais paaiškinkite, kodėl Lietuva nutarė priimti šį ultimatumą.
Požymis ............ Paaiškinimas: 1. ............ 2. ............ (3 taškai) Atsakymas
46. Remdamiesi B, C šaltiniais ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Lietuva atidavė Klaipėdos kraštą Vokietijai.
1. ............ 2. ............ (2 taškai) Atsakymas
47. B šaltinyje teigiama, kad Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą. Įvardykite tarptautinę sutartį, kuri pakeitė šią padėtį. Nurodykite du šio pasikeitimo padarinius Lietuvai.
Sutartis ............ Padariniai: 1. ............ 2. ............ (3 taškai) Atsakymas
48. Remdamiesi C šaltiniu ir žiniomis, paaiškinkite, kaip Lenkijos ir Lietuvos konfliktas keitė kiekvienos iš jų tarptautinę padėtį.
Lenkijos ............ Lietuvos ............ (2 taškai) Atsakymas
49. Nurodykite, kokios trys idėjos pavaizduotos karikatūroje (D šaltinis).
.............................. (3 taškai) Atsakymas
50. Apibūdinkite, kaip 1940 m. vasaros įvykiai Lietuvoje vertinami B ir C šaltiniuose. Paaiškinkite, kodėl kiekviename iš jų yra skirtingas vertinimas.
B ............ Paaiškinimas ............
C ............ Paaiškinimas ............ (4 taškai) Atsakymas
2015 m. valstybinis egz. (pakart. s.)
