Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 88
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Habsburgai

Europos karališkoji giminė, Austrijos ir Vokietijos valdovų dinastija (1273-1918).

Hadas

(gr. Hades, lot. Orcus):
1. sen. graikų dievas, mirusiųjų pasaulio valdovas. Hado simboliai – kiparisas, juoda avis, narcizas. Atskirų Hado kulto centrų graikų poliuose nebuvo;
2. sen. graikų pomirtinis pasaulis, esantis Vakarų krašte, kai kuriuose mituose – po žeme. Nuo gyvųjų pasaulio Hadą skiria Acheronto (Liūdesio), Letos (Užmaršties), Kokito (Atodūsių) ir Stikso (Siaubo) upės. Įėjimą į Hado pasaulį sergsti šuo Kerberas.

Hagiografija

(gr. hagios – šventas + grapho – rašau), krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus ir kultus.

Hagos konvencijos

Hagos taikos konferencijose 1899 m. ir 1907 m. priimtos konvencijos ir deklaracijos.

Hagos taikos konferencijos

(1899, 1907), pirmosios pasaulinio lygio diplomatinės konferencijos, padėjusios pagrindus tarptautinei diplomatijai, tarptautinės teisės kodifikavimui ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos, JTO) formavimuisi.

Hagos tribunolas

1923-1940 m. Tautų Sąjungos tarptautinis teismas, veikęs Hagos mieste (Olandijoje) tarpvalstybiniams ginčams spręsti.

Haidukai

(vengr. hajduk – pėstininkai): 1. XVI-XVII a. Vengrijos ir Austrijos samdyti pėstininkai, gavę žemės pasienyje ir jį saugantys. Jų buvo ir Lenkijos kariuomenėje (vad. vengrų pėstininkai);
2. XVII-XIX a. Osmanų imperijos užimtų Europos šalių ginkluoto pasipriešinimo turkams dalyviai.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė

XII a. pab.-XIV a. Rusios kunigaikštystė, susidariusi iš suvienytų Haličo ir Vladimiro-Voluinės kunigaikštysčių (1199).

Hamurabis

Hamurabis
Hamurabis
(?1728-?1686 pr. Kr.), Babilonijos karalystės valdovas, Babilonijos įstatymų kodekso autorius.

Hanibalas

Hanibalo žygis į Italiją
Hanibalo žygis į Italiją
(semitų k. Hannibal pažodžiui – Baalo malonė; 247-183 pr. Kr.), Kartaginos karo vadas, išgarsėjęs II Pūnų kare. Tai buvo beprotiškai drąsus karo vadas ir puikus organizatorius, lanksčiai derinęs taktiką ir strategiją.

Hanza

(vok. Hanse), XIII-XIV a. susiformavusi Š. Vokietijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga.

Harapa ir Mohendžo Daras

Indija III-II tūkstm. pr. Kr.
Indija III-II tūkstm. pr. Kr.
Indo slėnyje, dab. Pakistane, Indijos Š. Vakaruose, iškilę miestai apie 2500 m. pr. Kr., kai egiptiečiai statė piramides, o Lietuvos teritorijoje pasirodė indoeuropiečiai.

Haremas

(arab. haram – draudžiamas dalykas; harimi – musulmonų moterys):
1. turtingo musulmono žmonos ir sugulovės;
2. musulmonų šalyse namo dalis, skirta šeimos moterims – žmonoms, sugulovėms, dukroms, giminaitėms, vergėms, tarnaitėms.

Hatčepsuta

(m. 1482 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonė (1503-1482). Tutmozio I dukra. Valdė kartu su broliu Tutmoziu II, vėliau su Tutmoziu III.

Hator

sen. egiptiečių meilės, linksmybės deivė, menų, kai kada ir mirusiųjų globėja. Įkūnijo dangų, moteriškumą ir motinystę. Vaizduojama karve ar moterimi su karvės ragais ir saulės disku tarp jų.

Havelas Vaclavas

havel.jpg
V. Havelas
(Vaclav Havel; 1936-2011), čekų disidentas, politikas, rašytojas, Čekoslovakijos ir Čekijos prezidentas (1989-1992, 1993-2002).

Hefaistas

(gr. Hēphaistos), sen. graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas.

Hėgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas

(1770-1831), vokiečių filosofas, kuris protą ir gamtą suvokė kaip nedalomą visumą, dvasią.

Hegemonija

(gr. hēgemonia – viešpatavimas, vyravimas, pirmavimas), klasės, politinės partijos ar valstybės viešpatavimas, vyravimas, vadovaujantis vaidmuo.

Hektoras

(gr. Hektor), graikų mitologijoje – žymiausias trojiečių didvyris per Trojos karą.

Helenai

(gr. Hellēnes), senovės graikai.

Helenizmas

(gr. Hellēn – graikas), sen. istorijos laikotarpis nuo Aleksandro Makedoniečio žygių pradžios 336 m. pr. Kr. iki romėnų įsigalėjimo Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje apie 40 m. pr. Kr. Pasireiškė graikų kalbos, kultūros, mokslo sklaida Rytų kraštuose.

Helijas

(gr. Hēlios), sen. graikų saulės dievas.

Heliocentrinė pasaulio sistema

Saulės sistemos sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę. Jos kūrėjas – lenkų astronomas M. Kopernikas (XVI a.).

Heliocentrizmas

žr. Heliocentrinė pasaulio sistema.

Helotai

Spartos valstybėje vietinių Lakonijos ir Mesėnijos gyventojų palikuonys, spartiečių paversti vergais.

Helsinkio baigiamasis aktas

Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, įvykusio 1973-1975 m. Helsinkyje, baigiamasis aktas. Jame patvirtintas esamų Europos valstybių sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, sienų neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas ir teisė tvarkyti savo likimą, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas.

Helsinkio pasitarimas

(Helsinkio konferencija), visų Europos valstybių (išskyrus Albaniją), JAV ir Kanados pasitarimai, vykę 1973-75 Helsinkyje ir Ženevoje. Jame 1975 pasirašytas tarptautinis dokumentas – Helsinkio baigiamasis aktas.

Henrikas II

(Henry II; 1133-1189), Plantagenetų giminės Anglijos karalius.

Henrikas IV

(Heinrich IV; 1050-1106), Vokietijos karalius (1054-1106), Bavarijos kunigaikštis (1055-1061), Šv. Romos imperijos imperatorius (1084-1105).

Henrikas Latvis

(Henricus de Lettis; apie 1187-po 1259), kunigas, Rygos vyskupo Alberto istoriografas, vertėjas. 1225-1227 m. lotynų k. parašė „Senąją Livonijos kroniką“ (apima 1184-1227 m. laikotarpį), kurioje aprašomas Livonijos užkariavimas, Padauguvio genčių religija ir papročiai, Kalavijuočių ordino antpuoliai į Lietuvą bei lietuvių atsakomieji žygiai. Pirmasis kroniką 1740 m. iš XVII a. nuorašo paskelbė J. D. Gruberis. Į lietuvių k. kroniką išvertė J. Jurginis (1991).

Henrikas VIII

Henrikas VIII
Henrikas VIII
(Henry VIII; 1491-1547), Tiudorų dinastijos Anglijos karalius (1509-1547), Henriko VII ir Elžbietos Jork sūnus.

Henriko artikulai

ATR Seimo sutarčių su kandidatu į valdovus pastovi dalis. Kitaip vadinama „Pacta conventa“.

Hera

(gr. Hēra), sen. graikų santuokos, šeimos, gimdyvių, santuokinės ištikimybės deivė. Krono ir Rėjos dukra, Dzeuso sesuo ir žmona, Hefaisto, Arėjo, Hebės motina. Garbinta Arge, Olimpijoje, Šamo saloje, Korinte, Delo saloje. Tapatinta su romėnų Junona.

Heraklis

(gr. Hēraklēs), sen. graikų mitų didvyris. Dzeuso ir Tėbų karalienės Alkmenės sūnus.

Heraldika

pagalbinė istorijos disciplina, tirianti herbus.

Herbas

ATR herbas
ATR herbas
(lenk. herb iš vok. Erbe – palikimas), asmens, šeimos, luomo, miesto, valstybės ar jos institucijos skiriamasis ženklas.

Hercogas

(vok. Herzog), senųjų germanų genčių karo vadas; viduramžiais Vakarų Europoje stambus feodalas, pagal rangą žemesnis už kunigaikštį ir aukštesnis už markgrafą.

Herkus Mantas

(m. 1273), Didžiojo prūsų sukilimo prieš kryžiuočius žymiausias vadas.

Hermis

(gr. Hermes), sen. graikų Olimpo dievas. Jo veikla įvairialypė: jis buvo dievų pasiuntinys, ir jų valios vykdytojas, mirusiųjų ir gyvųjų tarpininkas, keliatojų globėjas.