Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 54
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
OAPEC

(angl. Organization of Arab Petroleum Exporting Countries – Naftą eksportuojančių arabų šalių organizacija), tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, kurią 1968 įkūrė Saudo Arabija, Libija ir Kuveitas. Tikslas – ginti narių interesus, numatyti bendradarbiavimo naftos versle būdus.

Oberostas

(vok. Ober-Ost), administracinis teritorinis vienetas, 1915 m. sudarytas Vokietijos Rytų fronto kariuomenės okupuotose žemėse.

Objektas

(lot. objectus – daiktas, reiškinys), reiškinys, paverstas žmogaus praktinės ir pažintinės veiklos dalyku.

Obskurantizmas

(lot. obscurans – užtemdantis), atgyvenusios pažiūros, priešiškumas mokslui, švietimui, pažangai.

Oceola

(1800-1838), vienas žymiausių ginkluoto indėnų pasipriešinimo JAV valdžiai (1835-1842) vadų. Kovojo prieš seminolų perkėlimą iš Floridos į Arkanzasą.

Ochlokratija

(gr. ochlokratiaochlos – minia, prastuomenė + kratos – valdžia), senovės Graikijoje vartotoje valdymo formų klasifikacijoje – įstatymų nesilaikanti agresyvios minios valdžia.

Ochra

(gr. ōchros – blyškus, gelsvas), gamtinė mineralinė dažomoji medžiaga, purūs dulkiški milteliai, kuriais buvo piešiama ant urvų sienų, barstomi mirusieji, dažomi kūnai, drabužiai ir ginklai.

Oderio-Neisės linija

Lenkijos-Vokietijos siena palei Oderio ir Neisės upes, nustatyta 1945 m. Jaltos (Krymo) ir Potsdamo konferencijose.

Odisėjas

legendinis senovės graikų mitologijos herojus, Itakės karalius. Penelopės vyras. Grįždamas iš Trojos karo, patyrė gausybę neįtikėtinų nuotykių, kuriuos aprašė Homeras „Odisėjoje“.

Odoakras

(m. 493), Vakarų Romos imperijos kariuomenės germanų būrių vadas, pirmasis barbarų kilmės italijos karalius (476-493).

Oginskiai

XV a. pab.-XIX a. pr. Lietuvos didikų ir kunigaikščių (nuo 1783) giminė. Svarbiausios valdos buvo Žemaitijoje ir Baltarusijoje.

Oginskis Grigalius Antanas

(m. 1709), Žemaitijos seniūnas, nuo 1703 m. – LDK lauko etmonas. 1700 m. jo vadovaujama konfederatų kariuomenė prie Valkininkų sumušė Sapiegų kariuomenę.

Oginskis Mykolas Kleopas

M. K. Oginskis
M. K. Oginskis
(1765-1833), Lenkijos ir Lietuvos politikas, kompozitorius, vienas 1794 m. sukilimo vadovų, LDK atkūrimo iniciatorius XIX a. pradžioje.

Oikumena

(gr. oikumenēoikeō – apgyvendinu), sen. graikų požiūriu, gyventi tinkamos Žemės sritys. Vėliau reiškė civilizuotą pasaulį, toms pačioms kultūrinėms vertybėms ir etinėms normoms paklūstančias giminingas visuomenes.

Okupacija

(lot. occupatio – užėmimas), laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas ir faktinis valdymas. 

Olegas

(m. apie 912), Kijevo Rusios kunigaikštis. Manoma, kad buvo Riuriko giminaitis.

Olelkaičiai

Gediminaičių dinastijos Slucko kunigaikščių giminė. Stačiatikiai ir stačiatikybės globėjai, Ponų tarybos nariai.

Olesnickis Zbignevas

(1389-1455), Krokuvos vyskupas. Aršus Vytauto Didžiojo karūnavimosi Lietuvos karaliumi ir savarankiškos LDK idėjos priešininkas.

Olga

(apie 894-969), Kijevo didžioji kunigaikštienė (nuo 945). Igorio žmona.

Oligarchija

valdymo forma, kai valstybės valdžia priklauso nedidelei, dažniausiai ekonomiškai galingiausių žmonių, grupei. Šį terminą pirmieji panaudojo Aristotelis, Platonas.

Olimpas

(gr. Olympos, lot. Olympus), sen. graikų mitologijoje – kalnas Tesalijoje, dievų (olimpiečių) buveinė.

Olimpiada

(gr. Olympias), laiko skaičiavimo sistema sen. Graikijoje. Olimpiadą sudarė 4 metų ciklas tarp dvejų olimpinių žaidynių.

Olimpiečiai

1. sen. graikų dievai, gyvenantys Olimpo kalne;
2. olimpinių žaidynių dalyviai.

Olimpija

(Olympia), sen Graikijos miestas Peloponeso p-lio š. vakaruose. Graikų rel. centras. 776 m. pr. Kr.-394 m. po Kr. buvo graikų olimpinių žaidynių vieta. 426 m. sugriauta Romos imperatoriaus Teodosijaus II. XIX a. pradėjo tyrinėti archeologai.

Olimpinės žaidynės

sen. graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Dzeuso garbei. Vykdavo kas 4 metai Olimpijoje. Per žaidynes Graikijoje įsivyraudavo taika.

Olyvos taika

1660 m. gegužės 3 d. ATR ir Švedijos taikos sutartis, pasirašyta Olyvos (dab. Gdansko dalis) vienuolyne. Ja baigtas 1655-1660 m. Šiaurės karas.

Olšauskas Konstantinas

K. Olšauskas
K. Olšauskas
(1867-1933), visuomenės veikėjas, kunigas. Prelatas.

Omaras

(Umar ibn al-Khattab; apie 581-644), antrasis islamo kalifas (634-644).

Ombudsmenas

(šved. ombudsman – įgaliotinis), specialus parlamentui pavaldus valstybės pareigūnas, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės administracijos darbą bei nusiskundimus dėl nepatenkinamos valdininkų veiklos. Ombudsmeno pareigų paskirtis – kompensuoti valstybės biurokratinės administracijos nelankstumą.

OMON

(rus. Otriad milicii osobovo naznačenija – Ypatingosios paskirties milicijos padalinys), sovietinės milicijos specialios smogiamosios jėgos, suformuotos XX a. 9 deš. pabaigoje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo didesnė padalinio dalis perėjo į LKP (SSKP) pusę ir tarnavo smogiamaisiais okupacinių jėgų daliniais Baltijos šalyse.

Ona

(m. 1418), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pirmoji žmona, Eišiškių kunigaikščio Sudimanto duktė.

Ona Jogailaitė

(1523-1596), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, karaliaus Stepono Batoro žmona. Kartu su motina priešinosi Žygimanto Augusto vedyboms su Barbora Radvilaite.

OPEC

(angl. Organization of Petroleum Exporting Countries – Naftą eksportuojančių šalių organizacija), 1960 m. Bagdade (Irakas) įkurta tarptautinė organizacija, siekianti koordinuoti veiklą naftos gavybos ir prekybos srityje – kontroliuoti naftos kainas, gavybos kvotas ir kt.

Opijaus karai

D. Britanijos ir Prancūzijos karai XIX a. 5-6 deš., siekiant paversti Kiniją priklausoma valstybe ir išplėsti kolonijines valdas.

Opozicija

(lot. oppositio – prieštaravimas, priešprieša):
1. partija ar grupė, nesutinkanti su daugumos arba valdančiosios partijos ar grupės nuomone; veikia daugelio šalių (taip pat Lietuvos) parlamentuose, nesutinka daugeliu klausimų su valdančiosios partijos, vyriausybės politika;
2. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kitai politikai, kitoms pažiūroms.

Optacija

(lot. optatio – pageidavimas), savanoriškas pilietybės pasirinkimas, laikantis tarptautinės sutarties ar įstatymų sąlygų. 

Oranė

(Oranės Laisvoji Valstybė; afrikanų k. Oranje Vrystaat, angl. Orange Free State), 1854-1902 m. afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, dab. PAR teritorijoje. Pavadinimas kilo nuo Oranės upės.

Oratorius

(lot. oratororo – kalbu):
1. kalbą parlamente, susirinkime sakantis asmuo, kalbėtojas;
2. iškalbingas, mokantis viešai kalbėti žmogus.

Ordinacija

Senovės dvarų paveldėjimo sistema. Pagal ją žemės ūkio nuosavybę (dvarus) paveldėdavo tik didiko vyriausiasis sūnu. Toks savininkas vadintas ordinatu.

Ordinarija

1. kasmetinis karšinčių išlaikymas natūra, kitaip išimtinė;
2. darbo užmokestis natūra, mokėtas daugiausia dvarų ir didelių valstiečių ūkių nuolatiniams (metiniams) darbininkams, kumečiams.