Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 163
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
LAF

žr. Lietuvių aktyvistų frontas.

Laidosena

tikėjimo, tradicijų, paprotinės (ar valstybinės) teisės suformuota visuomenės pažiūra, lemianti kūno rengimo laidojimui būdą, „namo“ – kapo mirusiajam įrengimo formą, pomirtinio gyvenimo viziją atitinkančias apeigas.

Laikinoji komisija

(Vilniaus laikinoji archeologinė komisija), grafo Eustachijaus Tiškevičiaus iniciatyva 1855 m. įkurta archeologijos mokslo institucija. Veiklos pradžioje komisijoje dirbo 15 tikrųjų narių, 9 nariai bendradarbiai, 18 narių rėmėjų ir 8 garbės nariai. Komisijos tikslas – rūpintis Senienų muziejumi, skelbti tyrinėjimų medžiagą, globoti archeologijos paminklus, atlikti jų registraciją, surinkti žinias apie privačias archeologines kolekcijas ir bibliotekas, senų aktų archyvus, paveikslų galerijas ir kitas muziejines vertybes. Po 1863 m. sukilimo Archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus veikla nutrūko.

Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija

(Lietuvos valstybės laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai), pagrindinis Lietuvos valstybės įstatymas, priimtas 1918 m. lapkričio 2 d. ir veikęs iki 1922 m. rugpjūčio 1 d., kai Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Skelbė, kad įstatymų leidžiamoji valdžia pavedama Valstybės tarybai, o vykdomoji – Valstybės tarybos prezidiumui.

Laima

lietuvių mitologijos likimo deivė, prie kūdikio lopšio verpianti likimo siūlą.

Laisvamanybė

religijos nepripažinimas.

Laisvieji žmonės

XV-XX a. I ketvirčio Lietuvos valstiečių kategorija. Susidarė iš laisvųjų valstiečių – žemdirbių nebaudžiauninkų. Turėjo asmens laisvę, teisę kilnotis, žemę perleisti kitiems valstiečiams, o pastatus galėjo parduoti.

Lakoniška kalba

trumpa, aiški kalba. Posakis kilo dėl Lakonijos (Spartos) gyventojų mažakalbystės, jų kalbos trumpumo ir aiškumo. Kuomet Spartai grasinąs priešas pareiškė: „Jeigu jūsų miestą užimsiu, jį visiškai sunaikinsiu“, spartiečiai atsakė: „Jeigu“.

Lamatai

gimininga kuršiams baltų gentis, gyvenusi dabartinės Šilutės, Švėkšnos ir Priekulės apylinkėse. Ši gentis, kaip ir kuršiai, išsiskiria VI a. ir žinoma iki XIII a.

Landgrafas

(vok. Landgraf), viduramžių Vokietijoje grafas, tiesiogiai pavaldus karaliui (imperatoriui).

Landratas

(vok. Landrat):
1. Vokietijos vietos savivaldos aukščiausias pareigūnas;
2. Šveicarijos kai kurių kantonų įstatymų leidybos institucija.

Landsbergis Vytautas

V. Landsbergis
V. Landsbergis
(g. 1932), Lietuvos valstybės, kultūros veikėjas, kultūros istorikas, muzikologas. 1990-1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. 1990 m. kovo 11 d. vadovavo LR AT/AS sesijai, priėmusiai Kovo 11 Aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1992-2004 m. Seimo narys. 1996-2000 m. Seimo pirmininkas.

Landsknechtas

(vok. Landsknecht), XV-XVII a. vokiečių žemių kariuomenėje samdomas pėstininkas.

Landtagas

(vok. Land – žemė, šalis + tagen – posėdžiauti):
1. Lichtenšteino parlamentas;
2. žemės, įeinančios į Austrijos ar Vokietijos sudėtį, parlamentas;
3. atstovaujamoji institucija viduramžių vokiečių valstybėse, nuo XIX a. vid. – Prūsijoje, 1867-1870 m. Šiaurės Vokietijos sąjungoje;
4. bajorų susirinkimas dab. Latvijos ir Estijos teritirijoje 1561-1920 m.

Lanista

(lot. lanista), sen. Romos gladiatorių mokyklos treneris ir šeimininkas, ruošdavęs gladiatorius kovoms.

Laodzi

(Lao Dzė, Lao-Tse, Laozi, tikr. Li Er, po mirties vadintas Dan; apie V a. pr. Kr.), pusiau legendinis kinų filosofas ir mąstytojas, laikomas daosizmo pradininku.

Lapkričio revoliucija

žr. Vokietijos lapkričio revoliucija.

Latgala

istorinė sritis dabartinės Latvijos teritorijoje, į šiaurę nuo Dauguvos, išskyrus Rygos įlankos pakrantę.

Latgaliai

baltų gentis, turėjusi didžiausios įtakos latvių tautos susidarymui. X-XIII a. gyveno rytinėje Latvijos dalyje.

Latifundija

(lot. latifundiumlatus – platus, fundus – valda), didelė privati žemės valda. Dažniausiai nesusijusi su savininko dvaru. Atsirado Romoje respublikos laikais.

Latviai

baltų tauta, gyvenanti rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, kalbanti latvių kalba (indoeuropiečių kalbų šeima).

Latvis Henrikas

(apie 1187-po 1259), kronikininkas, Rygos vyskupo istoriografas. 1225 m. baigė rašyti „Senosios Livonijos kroniką“, pagrįstą trijų pirmųjų vyskupų darbais.

Laukininkai

Lietuvos kaimo bendruomenės nariai, žemdirbių kolektyvas, susidedantis iš atskirų ūkių, tačiau bendrai atliekantis kai kurias funkcijas. Pasidalintą dirbamą žemę kiekvieno laukininko sodyba tvarkė kaip savo nuosavybę, o visa kita naudota (pievos, miškai, vandenys) bendrai.

Lauko etmonas

XV-XVIII a. LDK kariuomenės vadas. Vadovavo XV-XVI a. atsiradusiai samdytai kariuomenei. Mūšio metu buvo pavaldus didžiajam etmonui. Mirus didžiajam etmonui, lauko etmonas dažnai užimdavo jo vietą.

Laumė

lietuvių mitologinė būtybė, doros ir moralės normų saugotoja, sutemų ir vandenų dievaitė. Jos įvaizdis turi archajiškosios deivės Paukštės bruožų. Kulto vietos – akmenys prie vandens.

Lazdynų Pelėda

seserų rašytojų Sofijos Pšibiliauskienės (1867-1926) ir Marijos Lastauskienės (1872-1957) slapyvardis.

Lažas

žemės rentos forma; priverstinis ir nemokamas valstiečio darbas su savo inventoriumi pono dvare.

LDDP

(Lietuvos demokratinė darbo partija), Lietuvos politinė partija, įkurta 1990 m., reorganizavus nuo SSKP atsiskyrusią LKP. LDDP pirmininku išrinktas A. Brazauskas. 2001 m. susivienijo su Lietuvos socialdemokratų partija.

Ledynmetis

Žemės geologinės istorijos laikotarpis, kai didelę jos dalį dengia ledynai, arčiau pusiaujo pasislenka augalijos ir klimato zonos. Paskutinis ledynmetis – pleistocenas – prasidėjo prieš 2 mln. m., baigėsi prieš 12 tūkst. m. tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad ir per šį laikotarpį buvo tarpledynmečių. Ledyno storis siekdavo iki 3 km.

Legalumas

(lot. legalis – atitinkantis įstatymus), vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi tuo, kad vyriausybė buvo sudaryta pagal iš anksto nustatytas teisines procedūras.

Legatas

(lot. legatus – pasiuntinys), dvasininkas, atstovaujantis Romos popiežiui kurioje nors kitoje valstybėje. Legato titulas prilyginamas aukščiausiam diplomatiniam rangui – ambasadoriui.

Legionas

(lot. legio), pagrindinis kovinis sen. Romos kariuomenės vienetas.

Legislatyvinė funkcija

įstatymų leidimo funkcija.

Legitimumas

(lot. legitimus – teisėtas, įteisintas), vyriausybės valdžios teisėtumas, kuris remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu dėl vienokių ar kitokių priežasčių paklusti valdžiai.

Leibgvardija

(vok. LeibgardeLeib – kūnas + Garde – apsauga), kai kuriose monarchijose monarcho asmeninė apsauga ir rinktinių armijos dalinių garbės vardas.

Leiboristų partija

(angl. Labour Party), viena pagrindinių D. Britanijos politinių partijų. Įkurta 1900 m. kaip Darbo atstovaujamasis komitetas, nuo 1906 m. vadinama leiboristų partija.

Leipcigo mūšis

(Tautų mūšis), Austrijos, D. Britanijos, Prūsijos, Rusijos, Švedijos ir kt. VI antiprancūziškosios koalicijos armijų mūšis su Napoleono I Prancūzijos kariuomene, įvykęs 1813 m. spalio 16-19 d. prie Leipcigo (dab. Vokietija), didžiausias iš visų Napoleono karų. Nugalėjo sąjungininkų kariuomenė. Po jo suiro Napoleono I sukurta Reino sąjunga. Mūšis pagritino Napoleono I žlugimą 1814 m. Prancūzija neteko visų Europoje užkariautų teritorijų. Tautų mūšiu pavadintas dėl dalyvavusių daugelio tautų armijų.

Leksika

kurios nors kalbos, tarmės žodžių visuma, žodyninė kalbos sudėtis.

Lelevelis Joachimas

(Joachim Lelewel; 1786-1861), lenkų ir lietuvių politikas, istorikas, knygotyrininkas, numizmatas. Vilniaus universiteto profesorius. Per 1830-1831 m. sukilimą sukilėlių vyriausybės narys.

Lenas

(vok. Lehn), Vak. Europos feodalinėje visuomenėje pajamų šaltinis, kurį vasalas gauna už tarnybą senjorui; beneficijos forma. Dažniausiai lenas buvo žemės valda su priklausomais valstiečiais, bet galėjo būti ir įvairios tarnybos, piniginė renta, titulas.