Pasaulis Šaltojo karo laikais

Sovietų Sąjungos komunistų partijos XX suvažiavimas, įvykęs N. Chruščiovo valdymo metais, iškėlė „taikaus sambūvio“ su kapitalistinėmis šalimis principą, pasmerkė J. Stalino asmens kultą, jo įvykdytas represijas prieš komunistų partijos narius. Po suvažiavimo iš kalėjimų ir lagerių paleista nemažai kalinių, tarp jų ir didžioji kalintų lietuvių dalis.

1956 m. buvo numalšintos antivyriausybinės riaušės Berlyne ir Poznanėje (Lenkija). Jų tęsiniu tapo didžiausias antisovietinis sukilimas, įvykęs 1956 m. spalio-lapkričio mėn. Vengrijoje. Čia žmonės skurdo, augo jų nepasitenkinimas valdžia. Kai ministras pirmininkas Imrė Nadis pabandė vykdyti reformas, jis buvo pašalintas iš pareigų bei partijos. Dalis partinės inteligentijos ir toliau palaikė jo idėjas. 1956 m. spalio 23 d. Budapešte prasidėjo demonstracijos, vėliau išplitę į kitus miestus. Jose aktyviausi buvo studentai, kėlę antisovietinius reikalavimus. Valdžia nurodė šaudyti į sukilėlius, todėl šie taip pat ėmėsi ginklų. Įtampos nesumažino nė I. Nadžio grąžinimas į postą. I. Nadis paskelbė programą, kurioje numatyta nekomunistinių partijų legalizavimas, rinkimų laisvė, Vengrijos neutralumas, sovietinės kariuomenės išvedimas iš šalies, pasitraukimas iš Varšuvos sutarties organizacijos. Sukilimą nuslopino sovietų kariuomenė. Žuvo 2-3 tūkst. vengrų, apie 750 sovietų karių, apie ketvirtį milijono gyventojų tapo pabėgėliais.

Daugiau – XXI amžius.

---

Čekoslovakijos komunistų partijos (ČKP) reformatoriai bandė demokratizuoti ekonominę ir politinę sistemą bei sukurti „žmogišką socializmą“. SSRS vadovybė, išsigandusi reformų, 1968 08 suorganizavo Varšuvos sutarties organizacijos valstybių – SSRS, Lenkijos, VDR, Vengrijos, Bulgarijos – intervenciją ir privertė nutraukti pertvarkymus. Čekoslovakijos kariuomenė puolimui nesipriešino, tačiau dideles riaušes kėlė gyventojai, vienas studentas protestuodamas susidegino.

---

politinė įtampa tarp SSRS ir Vakarų valstybių, atsiradusi II pasaulinio karo pabaigoje. Jo pradžia laikoma 1946 03 05 V. Čerčilio pasakyta kalba Fultone, teigianti, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“. Reiškėsi įvairiomis formomis: ekonominiu ir politiniu spaudimu, karinių bei politinių blokų kūrimu, šnipinėjimu ir kt. Baigėsi suirus SSRS. Simboline šaltojo karo pabaiga laikomas Berlyno sienos nugriovimas 1989.

terminas simbolizuoja ribą, atskyrusią komunistinę Europą nuo likusio pasaulio. 1946 03 05 jį pavartojo V. Čerčilis. Savo kalboje tradiciškai laikomoje šaltojo karo pradžia, jis pasakė, kad komunistinę Europą atskyrė geležinė uždanga, ir ragino ginti demokratiją bei priešintis komunizmui.

Europos ekonominio atkūrimo po Antrojo pasaulinio karo planas. Jį 1947 Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Dž. Maršalas. Plano tikslas buvo sustiprinti V. Europos valstybes ekonomiškai ir atitraukti nuo komunistinių idėjų plitimo. Pagal šį planą JAV 1948-1951 m. suteikė pagalbą 16 valstybių už 13,2 mlrd. dolerių. Šios pagalbos atsisakė Suomija, SSRS, neleisdama juo pasinaudoti ir satelitinėms valstybėms.

JAV prezidento H. Trumeno suformuluota užsienio politikos programa, 1947 pateikta Kongresui. Joje numatyta ekonominė, finansinė ir karinė pagalba kiekvienai su komunizmo plitimu kovojančiai šaliai.

(rus. soviet – taryba, patarimas), valstybinio valdymo institucijų pertvarkymas ir partinio vadovavimo visoms valdymo sferoms įvedimas komunistinių režimų gyvavimo pradžioje.

Sovietų Sąjungos okupacinės zonos viduryje buvusio Vakarų Berlyno blokada, kurią 1948-1949 m. vykdė SSRS. Blokada buvo reakcija į valiutos reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje. Maskva siekė neleisti susikurti Vakarų Vokietijai įtraukiant ją į Vakarų karinį bloką. Krizė prasidėjo, kai Vakarų aljanso sąjungininkių okupacinėse zonose be SSRS pritarimo reichsmarkė – nacistinės Vokietijos piniginis vienetas – buvo pakeista į Vokietijos markę. SSRS pabijojo, kad praras ūkinę kontrolę jos valdomoje Vokietijos okupacinėje zonoje. Okupacinė valdžia blokavo kelius, vedančius iš Vakarų Vokietijos per SSRS okupacinę zoną į Vakarų Berlyną, išjungė net elektrą. Vakarų valstybių atsakas buvo Vakarų Berlyno aprūpinimas kuru, maistu oro keliais. Per 11 mėnesių atlikta per 200 tūkst. lėktuvų skrydžių. SSRS nutraukė blokadą 1949 m. gegužės mėnesį. Tam turėjo įtakos NATO įkūrimas 1949 m. balandžio mėnesį.

(Vakarų Vokietija),1949 m. įkurta Vokietijos valstybė iš D. Britanijos, JAV ir Prancūzijos okupacinių zonų. Sostinė – Bona. Gyvavo iki 1990 m. Vokietijos suvienijimo.

1949 m. įkurta Vokietijos valstybė iš SSRS okupacinės zonos. Sostinė – Berlynas. Gyvavo iki 1990 m. Vokietijos suvienijimo.

(Jungtinės Tautos (JT)), tarptautinė organizacija, įkurta 1945 vykusioje San Francisko konferencijoje. Priklauso apie 200 pasaulio valstybių. Organizacijos tikslai – išsaugoti taiką pasaulyje, puoselėti demokratinius tautų bendradarbiavimo principus, palaikyti tarptautinę teisę ir saugumą, ugdyti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Pagrindinė būstinė yra Niujorke (JAV). Vykdomasis JT valdymo organas yra sekretoriatas. Jam vadovauja Generalinis sekretorius. Lietuva JTO nare tapo 1991 09 17.

svarbiausia JT institucija. Jos darbe dalyvauja visi nariai. Svarsto taikos ir saugumo palaikymo, nusiginklavimo, tarptautinės teisės, žmogaus teisių bendruosius principus ir teikia rekomendacijas valstybėms, tvirtina JT biudžetą. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, o priimant svarbius sprendimus, būtina 2/3 balsų dauguma.

nuolat veikianti, viena iš šešių pagrindinių, JT institucija, tiesiogiai atsakinga už taikos ir saugumo išsaugojimą. Saugumo taryboje yra 15 narių, iš kurių 5 – nuolatiniai (JAV, Didžioji Britanija, Rusija, Prancūzija, Kinija) ir 10 narių, kas dveji metai renkamų Generalinės asamblėjos. Sprendimus Saugumo taryba gali priimti mažiausiai 9 balsų persvara. Nuolatiniai nariai turi veto teisę. Dėl to Saugumo taryba yra dažnai kritikuojama.

(angl. North Atlantic Treaty Organization), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. 1949 04 04 JAV iniciatyva Vašingtone įkurtas karinis politinis blokas.

Daugiau – žodyne.

SSRS ir kitų socialistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, įkurtas 1955 m. VSO priklausančių valstybių kariuomenė 1968 buvo panaudota intervencijai į Čekoslovakiją, bandžiusiai reformuoti socializmą. 1991 m., suirus SSRS ir socializmui R. Europoje, VSO nustojo egzistavusi.

1957 m. Romos sutartimi įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakė. Įėjo 6 valstybės: Belgija Nyderlandai, Liuksemburgas, VFR, Prancūzija ir Italija. Pagrindiniai EEB tikslai buvo muitų sąjungos sukūrimas, vieninga žemės ūkio politika, laisvas kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas tarp Bendrijos narių. Egzistavo iki 1993 m.

įtvirtinta Vokietijos Demokratinės Respublikos siena su Vakarų Berlynu, ryškiausias šaltojo karo simbolis. Ilgis – 155 km. Ja 1961 m. sovietų valdžia apjuosė Vakarų Berlyną, siekdama sustabdyti nuolatinį žmonių bėgimą iš komunistinių Rytų į kapitalistinius Vakarus. Kol jos nebuvo, iš Rytų Berlyno per mėnesi pabėgdavo apie 20 000 žmonių. Nors sieną saugojo tankais ir kulkosvaidžiais ginkluoti sargybiniai, ji nesustabdydavo atkakliausiųjų. Nuo 1961 iki 1989 metų buvo nušauta per 170 žmonių, mėginusių prasigauti per šią sieną. Vokiečiai sieną nugriovė 1989 m., prasidėjus VFR ir VDR vienijimo procesui.

(Kubos krizė), konfliktas, kilęs 1962 tarp JAV ir SSRS dėl vidutinio nuotolio raketų su branduoliniu užtaisu dislokavimo Kuboje. SSRS slapčia nuo JAV pradėjo montuoti raketas su branduoliniu užtaisu, kurios per 12 minučių galėjo pasiekti JAV sostinę Vašingtoną. JAV prezidentas Dž. Kenedis įsakė Karibų jūroje blokuoti Kubą ir neleisti ten plaukti SSRS laivams su naujomis raketomis. Krizė kulminaciją pasiekė 1962 10 25-26, kai pasaulis atsidūrė ties sunaikinimo slenksčiu. 1962 11 pradžioje abi valstybės susitarė, kad SSRS išgabens raketas, o JAV nepuls Kubos.

politinio ir kultūrinio Čekoslovakijos liberalizavimo laikotarpis, bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą. Prasidėjo 1968 m. sausio 5 d., kai Čekoslovakijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi buvo išrinktas Aleksandras Dubčekas, baigėsi, kai 1968 m. rugpjūčio mėn. į Čekoslovakiją įsiveržė Varšuvos sutarties valstybių kariuomenė. A. Dubčekas siekė decentralizuoti šalies ekonomiką bei valdymą ir demokratizuoti valstybę. Taip pat naikino žiniasklaidos cenzūrą, suteikė žodžio ir susisiekimo laisves. Reformų nepalaikė SSRS vadovybė, kuri po nesėkmingų derybų pasiuntė kariuomenę.

socialistinių šalių nepriklausomybės ribojimo politika, pateisinusi net ginkluotos jėgos panaudojimą. Terminu trumpai apibrėžiama SSRS užsienio politika 7-9 deš. Jis atsirado 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje metu, kai SSRS įvykdė Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) valstybių intervenciją.

(lot. invasio – užpuolimas, įsiveržimas), karinis įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, nepaskelbus karo.

(lot. localis – vietinis), karo veiksmai tarp dviejų ar kelių kaimyninių valstybių.

1950-1953 m. karinis konfliktas tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos. Korėja iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Japonijos kolonija. Po karo JAV ir SSRS susitarė dėl Korėjos padalijimo ir išvedė savo kariuomenes. Jos šiaurinėje ir pietinėje dalyse buvo suformuotos vyriausybės. Tiek viena, tiek kita pusė siekė įsigalėti visoje Korėjoje. Šaurėje įsigalėjusių komunistų kariuomenė, kurią apmokė SSRS kariniai patarėjai, 1950 m. birželio mėn. pradėjo puolimą.

vienas didžiausių XX a. antrosios pusės karinių konfliktų, kilęs Indokinijos pusiasalyje 1964 m., trukęs iki 1975 m. Po Antrojo pasaulinio karo, 6-me deš. Vietnamas buvo padalintas: šiaurėje valdžią perėmė komunistai, o pietinę dalį valdė JAV remiamos nekomunistinės jėgos. Komunistai, siekdami valdyti visą Vietnamą, į pietus nuolat siuntė partizanus ir kovojo su Pietų Vietnamo vyriausybės pajėgomis. Šioms sunkiai sekėsi atremti partizanų išpuolius, todėl JAV 1965 m. nutarė į pagalbą pasiųsti savo kariuomenę. Ji naudojo moderniausius ginklus, lėktuvus, sraigtasparnius, tačiau kovoti su partizanais, remiamais SSRS ir Kinijos nesisekė. 1973 m. JAV pasirašė susitarimą dėl karo nutraukimo ir išvedė savo kariuomenę. Karas tęsėsi dar dvejus metus ir 1975 m. baigėsi visiška komunistų pergale. Suvienyta valstybė buvo pavadinta Vietnamo Socialistine Respublika.

karinis konfliktas Afganistano Demokratinėje Respublikoje 1979-1989 m. Jame kariavo vyriausybės pajėgos, remiamos SSRS kariuomenės ir Afganistano kovotojai (modžahedai), palaikomi NATO bei kai kurių islamiškųjų valstybių. 1979 m. Afganistane valdžią, įvykdę perversmą, užgrobė komunistai. Jų bandymai vykdyti reformas sukėlė pilietinį karą. Į šalį įsiveržė SSRS kariuomenė. Ji nepasiekė reikšmingesnių laimėjimų kovoje su partizanais ir 1989 m. buvo išvesta iš Afganistano.

(lenk. Solidarność), Lenkijos profesinių sąjungų susivienijimas, kurį 1980 m. Gdansko (Lenkija) Lenino vardo laivų statykloje įkūrė Lechas Valensa. 9-me XX a. deš., kai Lenkijai susidūrus su ekonominiais sunkumais, judėjimas virto masiniu antikomunistiniu, vienijusiu įvairias politines jėgas. Vyriausybė 1981 m. pabaigoje  Lenkijoje paskelbė karinę padėtį ir susidorojo su profsąjungomis bei joms prijaučiančiais; vykdant represijas žuvo 15-20 tūkst. žmonių. Tačiau visiškos pergalės prieš opoziciją nepasiekė. Nelegaliai veikusį „Solidarumą“ morališkai ir finansiškai rėmė JAV, skyrusios 1 mln. dolerių. 9 deš. pabaigoje, yrant komunistiniams režimams Europoje, Lenkijos vyriausybė buvo priversta pradėti derybas su „Solidarumu“. Po jų 1989 m. Lenkijoje įvyko iš dalies laisvi rinkimai į parlamentą, kuriuose susivienijimas pasiekė puikių rezultatų, nors persvarą dar išlaikė komunistai, bet jų partija po metų visiškai suiro. 1990 m. „Solidarumo“ lyderis L. Valensa buvo išrinktas Lenkijos prezidentu. „Solidarumo“ judėjimas suvaidino didžiulį vaidmenį ne tik Lenkijos, bet ir visos Rytų Europos raidoje. Tai buvo pirmasis organizuotas antikomunistinis judėjimas socialistinėse šalyse. Jis skyrėsi nuo 1956 m. Vengrijos sukilimo, kur protestas prasiveržė stichiškai ir nuo 1968 m. Čekoslovakijos įvykių, kur reformas pradėjo valdančioji komunistų partija.

SSRS visuomenės liberalios permainos, vykusios po J. Stalino mirties, Nikitos Chruščiovo valdymo metais (1953-1964 m.). N. Chruščiovas pradėjo dalinį stalininio režimo liberalizavimą, kuris vėliau pradėtas vadinti „atšilimu“. Pradėti naikinti lageriai, paleista dalis politinių kalinių, sumažinti kultūros suvaržymai, sovietinio bloko šalių kontrolė. Tuo pat metu užmegzti diplomatiniai santykiai su Vakarų Vokietija, atkurti su Jugoslavija bei Japonija, pradėtos derybos dėl nusiginklavimo su JAV. Tuo metu pradėta leisti nelegali spauda, kilo disidentų judėjimas, nes |icongreitai išryškėjo permainų ribotumas.

(lot. dissidens – prieštaraujantis, nesutinkantis), žmogus ar žmonių grupė, nepripažįstanti viešpataujančios ideologijos ar oficialios valstybinės religijos.

(lot. stagnum – stovintis; liet. – sąstingis), sustingusi bei vystytis nustojusi ekonominė ir visuomeninė SSRS būsena XX a. 7-8 deš. Prasidėjo Sovietų Sąjungos komunistų partijos Generaliniu sekretoriumi išrinkus Leonidą Brežnevą. Nustojo augti pramonė ir prekyba, produkcija buvo labai žemos kokybės, žemės ūkis beviltiškai atsiliko nuo Vakarų valstybių, aštrėjo socialinės problemos, stiprėjo disidentinis judėjimas. Tačiau žiniasklaidoje buvo nuolat liaupsinama partija ir jos ligotas vadovas L. Brežnevas, piešiamas iškreiptas socialistinės visuomenės gyvenimo vaizdas, garbinama armija, SSRS buvo vadinama „išsivysčiusio socializmo šalimi“. Valstybę iš naujo ėmėsi reformuoti 1985 m. partijos Generaliniu sekretoriumi išrinktas Michailas Gorbačiovas.

viešpataujantis privilegijuotas sovietinės partinės biurokratijos sluoksnis.

dokumentas, kurį 1975 m. pasirašė 35 valstybių (visų Europos valstybių, išskyrus Albaniją, JAV ir Kanados) vadovai Helsinkyje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje (ESBK). Jame buvo patvirtintas esamų sienų neliečiamumas, numatytos priemonės ginkluotų konfliktų pavojui sumažinti. Į Baigiamąjį aktą įtraukta Deklaracija dėl principų, kuriais valstybės dalyvės vadovausis tarpusavio santykiuose (vadinama Helsinkio deklaracija). Joje įtvirtinti šie pagrindiniai principai: suvereni valstybių lygybė, suverenumui būdingų teisių gerbimas; jėgos arba grasinimo jėga nenaudojimas; žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, įskaitant minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę, gerbimas; tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo teisė. Baigiamojo akto ypatybė ta, kad formaliai jis nėra tarptautinė sutartis, t. y. šis aktas jį pasirašiusių valstybių teisiškai neįpareigojo, tačiau pasirašančiosios valstybės šiuo aktu prisiėmė moralinio ir politinio pobūdžio įsipareigojimus, kurių nepaisymas galėjo sukelti atitinkamas pasekmes. SSRS žmogaus teisių ir laisvių gerbimas ir toliau buvo ignoruojamas.

(rus. perestrojka), 1985-1990 m. SSRS vykdyta vidaus ir užsienio politikos permainų programa, inicijuota SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo. Buvo susilpninta žiniasklaidos cenzūra, paskelbtas viešumo principas, leista veikti opozicijai, paskelbta nusiginklavimo politika.

(rus. glasnost), M. Gorbačiovo SSRS paskelbta politika, reiškusi žiniasklaidos ir meno kūrinių cenzūros panaikinimą.

(sntr. – SSRS; pilnas pavadinimas – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba dar vartojamas Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (TSRS)), komunistinės diktatūros imperija. Įkurta 1922 12 30, kai bolševikai 1920-1922 užkariavo R. Baltarusiją, R. Ukrainą, Kaukazo ir Vid. Azijos tautas, kurios, pasinaudojusios pilietiniu karu Sovietų Rusijoje, buvo trumpam sukūrusios savo valstybes. Sostinė Maskva. Per II pasaulinį karą S okupavo V. Ukrainą, V. Baltarusiją, Baltijos šalis, Besarabiją (Moldaviją). Žlugo 1991 m.

valstybės, kuriose šaltojo karo metu įsigalėjo komunistiniai režimai: Europoje – Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Jugoslavija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, Vokietijos Demokratinė Respublika, Azijoje ir Amerikoje – Kinija, Kuba, Laosas, Mongolija, Šiaurės Korėja, Vietnamas. XX a. pab. visos Europos valstybės, įskaitant suvienytą Vokietiją bei subyrėjusią Jugoslaviją, ir Mongolija tapo demokratinėmis valstybėmis. Kinijoje, Laose, Vietname išliko vienpartiniai komunistiniai režimai, tačiau čia vystytoma rinkos ekonomika. Komunistiniai totalitariniai režimai XXI a. pradžioje išliko tik Kuboje ir Šiaurės Korėjoje.

sovietų vartotas terminas pasaulinei komunizmo sistemai apibrėžti.

(angl. Winston Spencer Churchill; 1874-1965), D. Britanijos politinis veikėjas, rašytojas. Bolševikinės Rusijos ir SSRS priešininkas. 1940-1945 ministras pirmininkas. Aktyviai prisidėjo prie „antiašinės“ koalicijos formavimo. 1941 pasirašė Atlanto chartiją. Dalyvavo Teherano (1943), Jaltos ir Potsdamo (1945) konferencijose. 1946 03 05 Fultone (JAV) pasakė kalbą, nukreiptą prieš SSRS agresiją Europoje, kuri laikoma „šaltojo karo“ pradžia. Joje pirmą kartą pavartotas terminas „geležinė uždanga“.

(angl. Harry S. Truman; 1884-1972), JAV politinis veikėjas, prezidentas (1945-1953). Demokratas. 1945 m. jo nurodymu buvo numestos atominės bombos ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio. Buvo įsitikinęs, kad svarbiausias JAV tikslas – kiek įmanoma silpninti sovietų įtaką pasaulyje. Tam buvo priimta Trumeno doktrina ir Maršalo planas, įkurta Šiaurės Atlanto Sąjunga (NATO).

(angl. George Catlett Marshall; 1880-1959), JAV valstybės ir karinis veikėjas, armijos generolas, Maršalo plano autorius, Nobelio taikos premijos laureatas. Vadovavo Generaliniam štabui, buvo paskirtas valstybės sekretoriumi ir gynybos sekretoriumi.

(angl. John Fitzgerald Kennedy; 1917-1963), JAV politinis veikėjas, prezidentas. Demokratas. 1961 m. išrinktas JAV prezidentu. Savo programoje, pavadintoje „Naujoji riba“, žadėjo siekti taikos visame pasaulyje, didelį dėmesį skyrė civilinėms teisėms, socialiniams klausimams. 1962 m. išaiškėjus, kad SSRS stato atominių raketų bazes Kuboje, Dž. Kenedžiui teko spręsti labai rimtą konfliktą, atvedusį pasaulį prie atominio karo slenksčio. Sėkmingai pasibaigus Karibų krizei, prasidėjo dialogas tarp JAV ir SSRS. 1963 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl branduolinio ginklo bandymų dalinio uždraudimo, nutiestas tiesioginis ryšys su Maskva. Nužudytas kelionės po JAV metu Dalase.

(1894-1971), SSRS valstybės ir partijos veikėjas. Nuo 1953-1964 vadovavo partijai ir valstybei. N. Chruščiovo iniciatyva buvo pasmerktas J. Stalino kultas ir jo padaryti nusikaltimai. Liberalizavo partijos ir totalitarinės valstybės valdymą. Skandalingai išgarsėjo savo utopiniais planais „pavyti ir pralenkti JAV“, pažadais iki 1980 sukurti komunizmą SSRS. 1964 buvo pašalintas iš valdžios.

(1906-1982), SSRS valstybės ir partijos veikėjas. Po N. Chruščiovo pašalinimo iš valdžios 1964 tapo SSKP CK generaliniu sekretoriumi ir valdė partiją ir valstybę 18 metų. Tai palyginti ramus „brandaus socializmo“, o iš tikrųjų – sąstingio periodas. Klestėjo komunistinė nomenklatūra, suvešėjo korupcija, prasidėjo ekonomikos smukimas, sustiprėjo rusinimas.

(g. 1931), paskutinis SSKP Generalinis sekretorius (1985-1991) ir SSRS prezidentas (1990-1991). 1985 m. SSRS paskelbė pertvarkos politiką. Už šaltojo karo nutraukimo iniciatyvas apdovanotas Nobelio taikos premija. Jam valdant Lietuva 1990 m. atkūrė nepriklausomybę, 1991 m. žlugo SSRS.