Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 158
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Raudonieji sargybiniai

(chunveibinai; kin. chung-weiping), karingi Mao Zedongo rėmėjai kultūrinės revoliucijos (1966-1976) metu. Juos daugiausia sudarė besimokantis jaunimas. Aktyviausiai reiškėsi 1966-1967 m.

Raudonoji armija

(rus. Krasnaja armija), 1918-1946 m. – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos sausumos kariuomenė bei karinių oro pajėgų oficialus pavadinimas. Nuo 1918 m. vidurio buvo organizuojama visuotinės karinės prievolės pagrindu. 1946 m. pavadinta Sovietine armija.

Raudonoji gvardija

1917-1918 m. ginkluotų savanorių būriai Rusijoje. 1917 m. pabaigoje ją sudarė apie 200 tūkst. žmonių. 1918 m. sujungta su Raudonąja armija.

Razinas Stepanas

(apie 1630-1671), 1670-1671 m. valstiečių karo Rusijoje vadas.

Reabilitacija

(lot. rehabilitatio – atgavimas), neteisėtai apkaltinto asmens pripažinimas nekaltu, teisių, kurios buvo atimtos, grąžinimas.

Realizmas

1. meninio vaizdavimo būdas, grindžiamas realybės mėgdžiojimu, siekiu objektyviai pavaizduoti tikrovę;
2. literatūros, dailės, teatro ir kitų menų raiškos kryptis, susiformavusi ir paplitusi XIX a. europoje, JAV ir kitose šalyse.

Recepcija

sociologinių ir kultūrinių formų (papročių, pažiūrų, teisės) perėmimas iš praeities ir pritaikymas vėlesnėje visuomenėje.

Referendumas

(lot. referendum – tai, kas turi būti pranešta), valstybės piliečių nuomonės atsiklausimo forma ypač svarbiais valstybinio ir politinio gyvenimo klausimais: visuotinis balsavimas dėl konstitucijos priėmimo ar dalinio jos keitimo, įstatymo priėmimo, dėl valstybės politinio valdymo formos, politikos ir kitais klausimais. Referendumų rezultatai gali turėti galutinio sprendimo galią ir būti viešosios nuomonės pozicija, kurią svarbu žinoti vyriausybei priimant galutinį sprendimą. Referendumas yra vienas iš tiesioginės demokratijos įgyvendinimo būdų.

Reforma

(lot. reformo – pertvarkau), laipsniškas, bet esminis valstybės gyvenimo, vyriausybės struktūros ar galiojančių įstatymų pertvarkymas ir pakeitimas.

Reformacija

XVI-XVII a. daugelyje Europos krikščioniškųjų šalių vykęs visuomeninis judėjimas, siekęs reformuoti Katalikų bažnyčią.

Regionas

(lot. regio – šalis, kraštas), didelis savitas gamtinis, ekonominis, politinis teritorinis vienetas. 

Reichas

(vok. Reich – imperija), Vokietijos valstybė, imperija. A. Hitleriui atėjus į valdžią (1933) Vokietija buvo vadinama Trečiuoju reichu.

Reichskancleris

(vok. Reichskanzler), Vokietijos imperijos (reicho) vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas) 1871-1945 m.

Reichsratas

(vok. ReichsratReich – valstybė, imperija + Rat – taryba):
1. 1867-1918 m. Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos vakarinės dalies (Cisleitanijos) parlamentas;
2. 1919-1934 m. Vokietijos sąjunginė taryba, parlamento (Reichstago) aukštieji rūmai.

Reichstagas

1. Šv. Romos imperijos luomų susirinkimas;
2. Vokietijos parlamentas, veikęs 1871-1945;
3. 1848-1849 m. Austrijos imperijos parlamentas.

Reichsveras
(vok. Reichswehr), Vokietijos ginkluotosios pajėgos 1919-1935.
Reiganas Ronaldas Vilsonas

R. Reiganas
R. Reiganas
(Reagan; 1911-2005), JAV valstybės veikėjas. Aktorius. 1981-1989 m. – prezidentas. 

Reinys Mečislovas

(1884-1953), Katalikų bažnyčios veikėjas, Vilniaus arkivyskupas, filosofijos daktaras. 1925-1926 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Reino demilitarizuotoji zona

Versalio taikos sutartimi (1919) palei Reino upę nustatyta 50 km pločio zona, siekiant apsaugoti Prancūziją nuo galimo Vokietijos įsiveržimo. 1936 m. rugsėjo 7 d. Vokietija į ją įvedė savo kariuomenę, tuo sulaužydama Versalio taiką.

Reino garantinis paktas

svarbiausia Lokarno konferencijoje (1925) pasirašyta sutartis.

Reino sąjunga

(pranc. Confederation du Rhin, vok. Rheinishe Bund), Napoleono I pagal Paryžiaus sutartį sudarytas V. ir P. Vokietijos 16 valstybių susivienijimas 1806-1813 m. Iki 1811 m. prie jos prisijungė dar 20 Š., V. ir Vid. Vokietijos valstybių. Praktiškai prancūzų protektoratas. Sąjungos valstybės išstojo iš Šv. Romos imperijos. Jose įvestas Napoleono civilinis kodeksas, panaikinta baudžiava. Iširo 1813 m. po Leipcigo mūšio.

Rekonkista

(isp. Reconquistareconquistar – atkariauti), VIII a.-1492 m. vykusi Pirėnų pusiasalio krikščioniškų karalysčių kova su musulmonais dėl VIII a. prarastų pusiasalio žemių.

Rekonversija

(lot. re – priešdėlis, reiškiantis priešingą veiksmą + conversio – pavertimas), karinės pramonės perorganizavimas taikos metu reikalingų prekių gamybai. Šis procesas dažnai sukelia laikinų ekonominių sunkumų – sumažėja gamybos apimtis, atsiranda daugiau bedarbių.

Rekrutai

(pranc. recrute – naujokas, naujokų ėmimas), bendrinis į karo tarnybą paimtų neprivilegijuotųjų luomų civilių paėmimas.

Religija

tikėjimas, aiškinantis pasaulį, žmoniją ir žmogų; taip pat tikėjimą atitinkantys ir realizuojantys apeiginiai veiksmai bei tikinčiųjų visuomeninė organizacija.

Remas

sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjo Romulo brolis.

Renesansas

(Atgimimas), Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomeninės raidos epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų kultūros.

Renta

pajamų rūšis, reguliariai gaunama iš kapitalo, turto, žemės.

Rentabilumas

(vok. renten – duoti pelną), vienas gamybos ekonominių rodiklių, rodančių racionaliai naudojamus materialinius, darbo ir piniginius išteklius; augant rentabilumui, didėja pelnas; rentabilumas didėja efektyviau naudojant medžiagas, žaliavas, kurą, įrengimus, laiką bei darbo jėgą.

Reparacija

(lot. reparatio – atstatymas, atitaisymas), visiškas ar dalinis karo nuostolių atlyginimas, kurį turi sumokėti karą pralaimėjusi valstybė laimėjusiai valstybei. Reparacijas turėjo mokėti Vokietija po I ir II pasaulinių karų, taip pat Italija, Japonija, Suomija po II pasaulinio karo. Mokėjimai sustabdyti 1953 m.

Repatriacija

(lot. repatriatio – sugrįžimas į tėvynę), tarpt, teisei neprieštaraujantis užsienio valstybėje esančių kitos valstybės piliečių grąžinimas į jų valstybę pagal juos išleidžiančios ir priimančios valstybių susitarimą.

Repatriantas

asmuo, per repatriaciją grįžtantis į tėvynę.

Repninas Nikolajus

N. Repninas
N. Repninas
(1734-1801), Rusijos valstybės ir karo veikėjas. Generolas feldmaršalas. Kunigaikštis. 1763-1769 m. pasiuntinys ATR. Kišosi į vidaus reikalus, pasiekė, kad būtų sudaryta Respublikai žalinga 1768 m. Varšuvos sutartis.

Represija

(lot. repressio – nuslopinimas, numalšinimas), bausmė, baudžiamoji priemonė; politinės prievartos priemonė, kurios griebiasi valstybės valdžia.

Reprezentacija

(pranc. representation – atstovavimas), valstybės vadovo funkcija, kurios turinį sudaro valstybės vardu kviesti ir priimti užsienio valstybių vadovus, vesti su jais derybas, taip pat valstybės vardu skelbti aktus vidaus politikos klausimais. Pagrindinis reprezentacijos uždavinys – ne vykdyti konkrečius politinius sprendimus, bet pateikti valstybės interesus, tautos savybes palankiausia forma.

Rerichas Nikolajus

(1874-1947), rusų dailininkas, keliautojas, archeologas, visuomenės veikėjas. Nuo 1936 m. apsigyveno Indijoje. Pagarsėjo tapytais Himalajų vaizdais, alegoriniais paveikslais

Respublika

valstybės valdymo forma, kai aukščiausi valstybės valdymo organai yra renkami arba juos sudaro renkamas atstovaujamasis organas (parlamentas). Skiriama parlamentinė respublika, kur pripažįstama parlamento viršenybė, ir prezidentinė respublika, kur valstybės ir vyriausybės vadovas yra prezidentas.

Restauracija

buvusios politinės-visuomeninės santvarkos atkūrimas.

Restitucija

(lot. restitutio – atstatymas, grąžinimas):
1. negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas;
2. turto, per karą neteisėtai paimto iš priešo teritorijos, grąžinimas pagal taikos sutartį arba kitą tarptautinės teisės aktą.

Retorika

(gr. rhētorikē technē – iškalbos menas), įtikinamo kalbėjimo mokslas.