Evoliucija

(lot. evolutio – išvyniojimas, išsirutuliojimas), pasaulio, visuomenės kaitos procesas. Evoliucijos būdu plėtojosi visata nuo jos susikūrimo iki dabartinės būklės, Žemėje kito gyvenimas. Kai kurie krikščionys ir musulmonai neigia evoliucijos teoriją kaip prieštaraujančią tikėjimui, jog visus daiktus sukūręs Dievas (kreacionizmas).

Mintį apie nuolatinę evoliuciją galima atsekti iš senų senovės, nuo Lukrecijaus (I a. pr. Kr.), tačiau iki XIX a. ji nebuvo plačiai pripažinta. Jai paplisti padėjo škotų geologo Č. Lejelo, prancūzų gamtininko Ž. B. Lamarko, anglų gamtininko Č. Darvino darbai. Č. Darvinas nustatė, kad per evoliucinę kaitą svarbiausias vaidmuo tenka gamtinei atrankai. Jai vykstant individai, geriau prisitaikę prie aplinkos, dauginasi efektyviau ir savo savybes per genus perduoda ateities kartoms.