Kapsukas Vincas

(tikr. Mickevičius; 1880-1935), vienas Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovų ir organizatorių, publicistas. 1918 m. vadovavo bolševikinei Lietuvos vyriausybei, 1918 m. gruodžio 16 d. paskelbusiai Sovietų Lietuvos įkūrimo manifestą. Siekė Lietuvos prijungimo prie Sovietų Rusijos.

Iki 1902 m. priklausė varpininkams, nuo 1903 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1904 m. įsteigė socialdemokratinę jaunimo organizaciją „Draugas“ (nuo 1905 m. pavasario – Lietuvių socialdemokratų darbininkų partija), kuri 1905 m. rugsėjo mėn. susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija. 1904-1906 m. – socialdemokratų žurnalų „Draugas“ ir „Darbininkas“ redaktorius, 1906-1907 m. kartu su kitais redagavo žurnalus „Naujoji gadynė“ ir „Skardas“, 1913-1914 m. bendradarbiavo bolševikinės krypties laikraštyje „Vilnis“. Vienas iš 1905-1907 m. revoliucijos Lietuvoje vadovų. Prasidėjus I pasauliniam karui, išvyko į Šveicariją, paskui į Škotiją. Redagavo laikraščius „Socialdemokratas“, „Rankpelnis“, „Kova“, žurnalą „Naujoji gadynė“. Po 1917 m. Vasario revoliucijos apsigyveno Rusijoje, įstojo į Rusijos socialdemokratų-bolševikų partiją. Nuo 1917 m. gruodžio mėn. RTFSR tautybių reikalų liaudies komisariato Lietuvos reikalų komisaras. 1918 m. vadovavo bolševikinei Lietuvos vyriausybei. Nuo 1921 m. pabaigos gyveno Maskvoje. Parašė knygų, brošiūrų, straipsnių politine, istorine tematika, atsiminimų.