Karolis Didysis

(lot. Carolus Magnus; pranc. Charlemagne; vok. Karl der Grosse; apie 742-814), nuo 768 m. Frankų valstybės karalius ir imperatorius (800 m.). Išgarsėjo sėkmingais karais, įstatymų leidyba ir kultūrine politika.

Karaliaus Pipino Trumpojo sūnus. Iki 771 m. valdė kartu su broliu Karlomanu, po jo mirties liko vienvaldis. Užkariavo Langobardų karalystę Š. Italijoje, kariavo su avarais – sunaikino jų centrą,  nukariavo ir apkrikštijo saksus, prisijungė bavarus su ispanais. 800 m. gruodžio 25 d. popiežius Leonas III Romoje karūnavo Karolį imperatoriumi. Siekė, jog Bizantijos imperatorius pripažintų jį sau lygiu. Sukurta imperija sostinės neturėjo, žymiausia Karolio Didžiojo rezidencija buvo Achene.