Datos, sąvokos, asmenybės

(Sovietų ir Suomių karas, 1939 11-1940 03 12), sovietų karas siekiant užgrobti bei sovietizuoti Suomiją. Dar prieš karą sovietai sudarė marionetinę O. Kūsineno vyriausybę ir 1939 11 29 puolė Suomiją, bet susidūrė su galinga K. G. Manerheimo gynybos linija. Suomiai kovojo itin narsiai ir sumaniai. 1940 02 Raudonoji armija, patyrusi didelių nuostolių, pralaužė suomių gynybos įtvirtinimus. Pagal 1940 03 12 taikos sutartį 11 proc. Suomijos teritorijos (Karelijos sąsmauka, Vyborgo miestas ir kt. sritys) atiteko Sovietų Sąjungai, bet Suomija išsaugojo savo nepriklausomybę. Iš tų sričių pasitraukė apie 400 tūkst. suomių. Ž žuvo apie 70 tūkst. suomių, apie 200 tūkst Raudonosios armijos karių.

---

(lot. expansio – plėtimas, skleidimas), valstybių (dažniausiai imperialistinių) įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimas.

II pasaulinio karo pradžios laikotarpis, kai 1939 09 03 Anglija ir Prancūzija, paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karo veiksmų. Abiejų pusių kariuomenės stovėjo viena prieš kitą ir nekariavo. Tokia padėtis truko iki 1940 06, kai vokiečiai okupavo Prancūziją.

karo taktika, kuria siekiama staigiu pėstininkų, aviacijos, tankų puolimu pralaužti priešo gynybą.

(lot. coalitio – sąjunga), kelių valstybių sąjunga, sudaryta bendriems veiksmams prieš kitą valstybę ar valstybių grupę. 1942 Vašingtono konferencijoje buvo sudaryta antihitlerinė koalicija, nukreipta prieš Ašies valstybes – Vokietiją ir Italiją. Susitarimą pasirašė JAV, SSRS, D. Britanija, Kinija ir dar 22 valstybės.

Vokietijos karo prieš SSRS plano kodinis pavadinimas. 1940 pabaigoje jį patvirtino hitlerinė vyriausioji karinė vadovybė. Šis planas numatė iki žiemos užimti teritoriją į vakarus nuo Archangelsko-Astrachanės linijos ir visiškai įveikti Raudonosios armijos pasipriešinimą. Pradžioje buvo numatyta SSRS užpulti 1941 05, bet dėl karo veiksmų Graikijoje ir Jugoslavijoje puolimas atidėtas iki 06 22.

nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos.

1941 08 14 JAV ir D. Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su „ašies“ valstybėmis tikslai ir suformuluoti pokario valstybių tarpusavio santykių principai. Šis dokumentas atspindėjo II pasaulinio karo pradžioje užgrobtų valstybių siekius susigrąžinti nepriklausomybę. Vėliau prie jo prisijungė ir kitos valstybės, tarp jų ir SSRS.

(angl. lend-lease), JAV sukurta ginkluotės, šaudmenų, strateginių žaliavų ir maisto tiekimo į antihitlerinės koalicijos šalis II pasaulinio karo metais sistema. Lendlizo įstatymas priimtas JAV Kongrese 1941 m. Tokią pagalbą JAV teikė 1941-1945 m. Per šį laikotarpį JAV suteikė paramos už 46 mlrd. dolerių, ja pasinaudojo 42 valstybės. Daugiausia gavo D. Britanija.

SSRS, D. Britanijos ir JAV valstybių vadovų konferencija, vykusi 1943 11 28-12 01 Teherane (Iranas). Dalyvavo J. Stalinas, V. Čerčilis ir F. Ruzveltas. Buvo numatyta, kad JAV ir D. Britanija atidarys Antrąjį frontą ne vėliau kaip 1944 05 01. SSRS įsipareigojo, sutriuškinus Vokietiją, pradėti karą prieš Japoniją.

D. Britanijos ir JAV karo veiksmai 1944-1945 Vak. Europoje. 1944 birželio 6 d. („D“ dieną) sąjungininkai išsilaipino Normandijoje (Prancūzija). Tais pačiais metais buvo išvaduota Prancūzija. 1945 pavasarį įžengė į Vokietiją, pasiekė Elbę, kur susitiko su sovietine kariuomene.

(Krymo konferencija), 1945 02 04-11 Jaltoje vykusi JAV, SSRS ir Anglijos vadovų konferencija. F. Ruzveltas, J. Stalinas, V. Čerčilis pareiškė galutinį apsisprendimą sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, nubausti karo nusikaltėlius. Buvo apibrėžtos okupacinių zonų teritorijos, viena jų teko Prancūzijai. Pripažintas Lenkijos rytinės teritorijos prijungimas prie SSRS. Lenkijai atlyginta prijungiant prie jos dalį Rytų Prūsijos. Vietoje karo metais iširusios Tautų sąjungos nutarta įsteigti Jungtinių Tautų Organizaciją. Pasirašytas slaptas susitarimas dėl SSRS įstojimo į karą prieš Japoniją.

JAV, D. Britanijos ir SSRS konferencija, vykusi 1945 07 17-08 02 Potsdame (Vokietija). Vokietijai ir Italijai kapituliavus, buvo svarstomi pokarinio likimo klausimai: valdymo, tvarkos, reparacijų, teritoriniai. Nutarta visiškai nuginkluoti ir demilitarizuoti Vokietiją, panaikinti nacionalsocialistų partiją, nuteisti karo nusikaltėlius.

Masinis gyventojų grupių naikinimas dėl rasės, tautybės, religijos ar visuomeninės padėties.

(hebr. auka, sudeginimas), žydų tautos genocidas, nacistų vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais.

tarptautinis karo nusikaltėlių teismo procesas Niurnberge (Vokietija), vykęs 1945-1946 m.
Daugiau – žodyne.

(angl. Winston Spencer Churchill; 1874-1965), D. Britanijos politinis veikėjas, rašytojas. Bolševikinės Rusijos ir SSRS priešininkas. 1940-1945 ministras pirmininkas. Aktyviai prisidėjo prie „antiašinės“ koalicijos formavimo. 1941 pasirašė Atlanto chartiją. Dalyvavo Teherano (1943) ir Jaltos (1945) konferencijose. 1946 03 05 Fultone (JAV) pasakė kalbą, nukreiptą prieš SSRS agresiją Europoje, kuri laikoma „šaltojo karo“ pradžia.

(angl. Franklin Delano Roosevelt; 1882-1945), JAV politinis veikėjas, 1933-1945 prezidentas. Demokratas. Smerkė Vokietijos, Japonijos, Italijos agresiją. Prasidėjus II pasauliniam karui, panaikino draudimą išvežti ginklus iš JAV. Karo metais aktyviai bendradarbiavo su D. Britanija, SSRS. Dalyvavo Teherano ir Jaltos konferencijose. Rėmė JTO įkūrimą.

(tikr. Džiugašvilis; 1879-1953), Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir valstybės vadovas. 1922 tapo Rusijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, trečiojo deš. pabaigoje – SSRS diktatoriumi.
Daugiau – žodyne.