Antrasis pasaulinis karas

1939–1945 m. vykęs karas, kuriame dalyvavo 61 pasaulio valstybė.

Prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., Vokietijai užpuolus Lenkiją. 1939 m. rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė karą Vokietijai. 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS kariuomenė ėmė veržtis į Lenkijos teritoriją, 1940 m. okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją. 1940 m. balandžio-gegužės mėnesiais Vokietija užėmė Daniją ir Norvegiją, įsiveržė į Belgiją, Olandiją, Liuksemburgą, puolė Prancūziją. Olandija ir Belgija kapituliavo. 1940 m. birželio 10 d. Italija paskelbė karą Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai. 1940 m. birželio 22 d. Prancūzija pasirašė su Vokietija Kompjeno paliaubas, 24 d. – paliaubas su Italija. Vokietija užėmė didžiąją Prancūzijos dalį. Iki 1941 m. balandžio pabaigos vokiečių, italų ir vengrų kariuomenės užėmė Jugoslaviją ir Graikiją. Vokietija ėmė kontroliuoti didžiąją Europos dalį. 1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė SSRS, karą SSRS paskelbė ir Vengrija, Rumunija, Suomija, Italija. 1941 m. vasarą-rudenį Vokietija užėmė Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją, dalį Ukrainos ir Moldavijos. 1941 m. gruodžio mėnesį Vokietija patyrė didelį pralaimėjimą prie Maskvos. 1941 m. viduryje SSRS ir Didžioji Britanija pasirašė susitarimą dėl bendrų karo veiksmų prieš Vokietiją. 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Atlanto chartiją, prie kurios netrukus prisijungė ir SSRS. 1941 m. gruodžio 7 d. Japonija puolė Perl Harborą – JAV bazę Ramiajame vandenyne. Kitą dieną JAV, Didžioji Britanija ir keletas kitų valstybių paskelbė Japonijai karą. Japonija sumušė ramiajame vandenyne didžiosios Britanijos ir JAV karinį laivyną, tačiau 1941 m. vasarą didžiosios Britanijos laivynas ir aviacija įsigalėjo Viduržemio jūroje. 1942 m. sovietų armija sutriuškino vokiečių kariuomenę prie Stalingrado. Vokiečių okupuotose šalyse sustiprėjo partizanų judėjimai. 1942 m. lapkričio mėnesį vokiečiai okupavo visą Prancūziją, tačiau iki 1943 m. gegužės Didžiosios Britanijos kariuomenė išstūmė juos iš Afrikos. Rytų fronte vokiečių kariuomenei nesisekė kovoti su Raudonąja armija. 1943 m. liepą nuverstas Musolinio režimas Italijoje. Musolinį pakeitusio P. Badoljo vyriausybė pasirašė paliaubas su JAV ir Didžiąja Britanija. 1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. įvyko SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos Teherano konferencija, kurioje buvo suderinti karo veiksmų planai. 1944 m. sovietų armija išstūmė vokiečių kariuomenę beveik iš visos SSRS teritorijos, išskyrus Kuršą, užėmė dalį Lenkijos ir Čekoslovakijos, įžengė į Vokietiją. 1944 m. rugpjūtį-rugsėjį vokiečių kariuomenė išstumta iš Rumunijos ir Bulgarijos, šios valstybės paskelbė karą Vokietijai. 1944 m. rugsėjį kapituliavo Suomija. Vokiečių kariuomenė pasitraukė iš Graikijos, kurią užėmė Didžioji Britanija. 1944 m. pabaigoje antifašistinei koalicijai priklausę sąjungininkai buvo užėmę Prancūziją, Belgiją, vidurinę Italiją, dalį Olandijos ir Vokietijos. 1945 m. vasarį įvyko Jaltos konferencija, kurioje dalyvavo SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai. Čia buvo suderinti paskutiniojo karo etapo planai. SSRS sutiko pradėti karą su Japonija, kai Vokietija kapituliuos. 1945 m. sausį-balandį Raudonoji armija užėmė rytų Prūsiją, Lenkiją, Vengriją, 1945 m. balandžio 13 d. pasiekė Elbę, kur susitiko su JAV daliniais. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietijos karinė vadovybė pasirašė besąlygiškos kapituliacijos aktą. JAV ir Didžioji Britanija tebekariavo su Japonija. 1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. įvyko Potsdamo konferencija, kurioje SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos vadovai priėmė nutarimus dėl Vokietijos nuginklavimo ir demokratizavimo. 1945 m. liepos mėn. Didžioji Britanija, JAV ir Kinija paskelbė Potsdamo deklaraciją, kurioje reikalavo Japonijos kapituliacijos. Japonija šį reikalavimą atmetė. 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. JAV numetė atomines bombas į Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestus. 1945 m. rugpjūčio 8 d. karą Japonijai paskelbusi SSRS jau kitą dieną pradėjo karo veiksmus. Japonijai karą paskelbė Mongolija. 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonija kapituliavo.