Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 278
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Potsdamo konferencija

D. Britanijos, JAV ir SSRS vadovų konferencija, vykusi 1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. Potsdame (Vokietija).

Povandeninių laivų karas

I pasauliniame kare panaudota Vokietijos karinė taktika.

Pozicija

(lot. positio – padėtis, išsidėstymas):
1. požiūris, nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemiantis veiksmų, elgesio pobūdį;
2. daugumą sudaranti ir vyriausybę formuojanti frakcijų ar partijų koalicija parlamente.

Pozicinis karas

varginančios kovos apkasuose I pasaulinio karo metais, Vokietijai nepavykus Vakarų fronte staigiu smūgiu sutriuškinti Prancūzijos ir Anglijos kariuomenių.

Pozityvizmas

filosofijos kryptis. Teigia, kad pozityvias, tikras žinias gauname tik iš specialiųjų mokslų, o filosofija yra nereikalinga.

Praeitis

laikas, praėjęs nuo Žemės atsiradimo maždaug prieš 4,5 mlrd. m. iki šių laikų.

Pragmatizmas

(gr. pragmapragmatos – darbas, veikla):
1. filos. subjektyviojo idealizmo kryptis, praktinę empirinę individo veiklą laikanti intelektualiosios veiklos pagrindu ir vertinimo kriterijumi; susikūrė XIX a. aštuntuoju dešimtmečiu JAV; pripažinta amerikietiškojo gyvenimo būdo filosofija;
2. istorijos mokslo kryptis, apsiribojanti įvykių išdėstymu pagal jų išorinį ryšį ir nuoseklumą, neatskleidžianti istorinės raidos dėsnių.

Prahiškis Jeronimas

(Pragiškis; apie 1369-1440), vienuolis, katalikybės skleidėjas Lietuvoje.

Prahos pavasaris

1968 metų įvykiai Čekoslovakijoje, per kuriuos Čekoslovakijos komunistų partijos (ČKP) reformatoriai bandė sudemokratinti ekonominę ir politinę sistemą ir sukurti „žmogišką socializmą“.

Prahos universitetas

(Karolio universitetas), vienas seniausių Europos universitetų. Įkurtas 1348 m. 1380 m. čia studijavo pirmieji studentai iš Lietuvos. 1397 m. universitete įsteigta lietuvių studentų kolegija, kurios globėjas buvo J. Husas.

Pramoninė revoliucija

(pramonės perversmas), rankų darbu paremto agrarinio šalies ūkio persitvarkymas į ekonomiką, paremtą daugiausia mašinine gamyba, ir šį procesą lydintys socialiniai pokyčiai.

Pramotė

mitinis vaizdinys totemizme, žvėris – žmonių genties pranokėja ir globėja.

Pranciškonai

katalikų vienuolių ordinas, įkurtas Italijoje 1209 m. Buvo pirmi elgetaujantys vienuoliai, smerkė dvasininkijos gobšumą. Lietuvoje atsirado XIII a. per kryžiaus karus ir Mindaugo krikštą. XVIII a. turėjo apie 50 vienuolynų.

Pranciškus Ferdinandas

(Franz Ferdinand; 1863-1914), Austrijos erchercogas, Habsburgų dinastijos sosto įpėdinis. Bosnijos serbo nušautas Sarajeve kartu su žmona 1914 m. birželio 28 d. P. Ferdinando nužudymas tapo I pasaulinio karo pretekstu.

Pranciškus Juozapas I

(Franz Joseph I; 1830-1916), paskutinysis Austrijos imperatorius (1848-1916) ir Vengrijos karalius (1867-1916).

Prancūzijos Liepos revoliucija

1830 m. paryžiečių sukilimas, nuvertęs konservatyvųjį karalių Karolį X.

Prancūzijos parlamentai

teismo institucijos Prancūzijoje, turėjusios tam tikrų politinių teisių. Pvz., Paryžiaus parlamentas, sostą užėmus nepilnamečiam valdovui, turėjo teisę skirti valstybės regentą, peržiūrėti ir svarstyti karaliaus tarptautinius susitarimus, ediktus ir kt.

Prancūzijos revoliucija

09_04.jpg
Prancūzijos didžioji revoliucija
(1789-1799), Prancūzijos visuomeninio gyvenimo socialinis-politinis perversmas. Vienas svarbiausių XVIII a. įvykių, pakeitęs ne tik Prancūzijos, bet ir visos Europos raidą. Revoliucija panaikino absoliutizmą, feodalinius santykius, įteisino demokratijos ir buržuazinius santykius, atvėrė spartesnių kapitalistinių santykių raidos galimybes.

Prancūzijos-Prūsijos karas

(1870-1871), Prancūzijos karas su Prūsijos vadovaujama Vokietijos valstybių koalicija dėl viešpatavimo kontinentinėje Europoje. Karui pasibaigus susikūrė Vokietijos imperija, Prancūzijoje žlugo II imperija ir susikūrė III respublika.

Preambulė

(lot. praeambulum – einantis priešakyje), tarptautinio, ES ar nacionalinio teisės akto, sutarties, deklaracijos įvadinė dalis.

Prefektas

kai kuriose valstybėse – miesto policijos viršininkas.

Prekariumas

(lot. precariumpreces – prašymas), ankstyvųjų viduramžių Vakarų Europoje žemės nuomos forma. Teisę naudotis žeme ir pastatais vasalas dažnai įgydavo ne tiesiogiai, bet paprašęs senjoro, kad šis ją išnuomotų (pvz. iš Bažnyčios). Senjoras už žemę Bažnyčiai mokėdavo kasmetinį mokestį, o iš vasalo gaudavo činšą arba atodirbius.

Premjeras

(pranc. premier – pirmasis) žr. ministras pirmininkas.

Presbiterionai

(angl. presbyterians iš gr. presbyteros – vyresnysis), kalvinistų atšaka. Išplito Anglijoje, Airijoje, Anglijos kolonijose.

Pretorijus Matas

(Motiejus; vok. Matthaeus Praetorius; apie 1635-1704), Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas, etnografas, tautosakininkas, vertėjas.

Pretorius

(lot. praetorpraeeo – einu priekyje):
1. Romos respublikos laikų pareigūnas. Ėjo teisėjo pareigas. Nuo 242 m. pr. Kr. rinkti 2 pretoriai: miesto (praetor urbanus), nagrinėjęs romėnų teismo bylas, ir svetimšalių (praetor peregrinus), nagrinėjęs romėnų ir svetimšalių bylas. Pretoriai būdavo skiriami ir provincijoms valdyti, todėl jų nuolat daugėjo: nuo 4 227 m. pr. Kr. iki 16 I a. pr. Kr.;
2. Romos imperijoje – miesto aukštasis pareigūnas.

Prezidentas

(lot. praesidens kilm. praesidentis – sėdintis priešakyje), piliečių, parlamento narių ar specialios rinkikų kolegijos renkamas valstybės aukščiausiasis pareigūnas – valstybės vadovas.

Prezidentinė respublika

demokratinė valstybė, kurioje rinkėjai renka ir jos vadovą (prezidentą), ir parlamentą.

Prezidentinis valdymas

tiesioginis prezidento vadovavimas vykdomajai valdžiai, pvz., JAV yra prezidentinė respublika. Prezidentas vienu metu yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas.

Priešistorė

senesnioji žmonijos raidos dalis, apimanti laikotarpį maždaug nuo 2 mln. metų iki atsirandant raštui, fiksuojančiam istorinius įvykius. Lietuvoje priešistore laikomas laikotarpis iki valstybės susikūrimo XIII a.

Priešrinkiminė kampanija

rinkiminė veikla nuo kandidatų iškėlimo ir registracijos pabaigos iki paskirtos rinkimų dienos.

Prigimtinė teisė

teorija, teigianti, kad egzistuoja visiems žmonėms įgimtos teisės: laisvės, lygybės, privačios nuosavybės. Tokias idėjas kėlė Platonas, Sokratas, Tomas Akvinietis. Labiausiai paplito XVII-XVIII a. Prigimtinės teisės teoriją propagavo B. Spinoza, Dž. Lokas, Ž. Ž. Ruso ir kiti.

Priimtinė žemė

XVI-XVIII a. LDK valstiečių skirtinės žemės rūšis, imama už činšą valstiečio noru kaip priedas prie sėdimosios. Priimtinės žemės daugėjo po karų, epidemijų siekiant atkurti ūkį. Nuo XVIII a. pab. mažėjo, nes išplitus lažui sumažėjo laisvų žemių. Reliktai išliko iki 1861 m. reformos.

Primas

(lot. primas – pirmutinis), katalikų ir anglikonų arkivyskupų titulas. 

Princas

(vok. Prinz iš lot. princeps – pirmasis, svarbiausias), kai kurių monarchų ir tiesioginių monarcho palikuonių titulas.

Principatas

(lot. principatusprinceps – pirmasis), Romos imperijos valdymo sistema, egzistavusi nuo Augusto iki Diokletiano laikų (27 pr. Kr.-284). 

Pripažinimas de facto

(lot. de facto – faktiškai), diplomatinis valstybės egzistavimo pripažinimas kitos valstybės oficialiu aktu. Dažniausiai suteikiamas, kai šalies vyriausybė kontroliuoja didesnę šalies teritorijos dalį.

Pripažinimas de jure

(lot. de jure – juridiškai), vienos valstybės nuolatinių diplomatinių atstovybių oficialus atsiuntimas į kitos valstybės teritoriją.

Prisiekęs patikėtinis

Rusijoje 1864-1917 m. valstybinėje tarnyboje esantis advokatas prie apylinkės teismo ar teismo rūmų.

Pristavas

1. Rusijos valstybėje XV-XVII a. pareigūnas, siunčiamas pakviesti atsakovus ir liudytojus į valdovo teismą, vykdęs teismo sprendimus;
2. nuo 1782-1917 m. Rusijos imperijos miesto ar jo dalies policijos viršininkas.