Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 278
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Papilys

įtvirtinta piliakalnio papėdės gyvenvietė arba jos dalis.

Papirusas

(lot. papyrus iš gr. papyros), rašomoji medžiaga nuo seniausių laikų gaminta iš Nilo upės pakrantėje augančios žolės. Ant jo užrašyti daugelis sen. egiptiečių, graikų, romėnų rašto paminklų.

Paprotinė teisė

(papročių teisė), istoriškai susiklosčiusių nerašytinių taisyklių (papročių) visuma. Ja remtasi sudarant Kazimiero teisyną, Lietuvos Statutus.

Parafavimas

(pranc. paraphe – sutrumpintas parašas, inicialai), sutarties (dažniausiai tarpvalstybinės) pasirašymas pirmosiomis vardo arba pavardės raidėmis, t. y. principinis susitarimas pasirašyti suderintą sutarties tekstą įforminant ją pagal visus tarptautinės teisės reikalavimus.

Paralelizmas

žmogaus gyvenimo įvykių ir gamtos reiškinių palyginimas, būdingas lietuvių ir kitų archajiškų kultūrų tautosakai.

Parapija

mažiausias krikščionių bažnyčių (katalikų, sentikių, stačiatikių, evangelikų, baptistų, sekmininkų) administracinis teritorinis padalinys.

Parapinė mokykla

pradinės mokyklos, veikusios prie parapijų bažnyčių ar jų globojamos.

Paryžiaus komuna

1. Paryžiaus miestiečių sukilimas 1871 m. kovo-gegužės men., vykstant Prancūzijos ir Prūsijos karui;
2. Prancūzijos revoliucijos laikotarpio Paryžiaus miesto savivaldybė 1789-1794 m.

Paryžiaus susitarimai

NATO valstybių susitarimai dėl karinės sąjungos su VFR. Pasirašyti 1954 m. Paryžiuje.

Paryžiaus susitarimas

(susitarimas dėl karo nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname), 1973 m. susitarimas, kurį pasirašė Vietnamo Demokratinės Respublikos, JAV, Pietų Vietnamo laikinosios revoliucinės vyriausybės, Vietnamo valstybės (Saigono) administracijos užsienio reikalų ministrai.

Paryžiaus sutartis

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis. 1951 m. pasirašė Italija, Prancūzija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas ir VFR. Nustojo galioti 2002 m.

Paryžiaus taika

Krymo karo (1853-1856) užbaigimo sutartis, pasirašyta 1856 m. Paryžiaus kongrese. Dalyvavo Rusija, prieš ją kariavusios D. Britanija, Osmanų imperija, Prancūzija ir Sardinija, taip pat Austrija ir Prūsija.

Paryžiaus taikos konferencija

Lietuvių delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje
Lietuvių delegacija Paryžiaus taikos konferencijoje
po I ir II pasaulinių karų vykusios derybos dėl taikos sutarčių ir naujos tvarkos Europoje.

Paryžiaus taikos sutartys

II pasauliniame kare nugalėjusių valstybių taikos sutartys su Vokietijos buv. sąjungininkėmis Bulgarija, Italija, Rumunija, Suomija ir Vengrija. Pasirašytos 1947 m. Paryžiuje.

Parlamentarizmas

(pranc. parlementarisme), parlamentinė valstybės valdymo sistema: parlamentas yra viršesnis už kitus valstybės organus; vyriausybė atskaitinga parlamentui; ji turi turėti parlamento daugumos pritarimą; paleisti parlamentą yra valstybės vadovo teisė.

Parlamentas

(pranc. parlementparler – kalbėti), ardministracinio ar politinio teritorinio vieneto atstovų sudaryta įstatymų leidžiamoji ar patariamoji institucija. 

Parlamentinės komisijos

parlamentarų grupės, formuojamos visam parlamentinės kadencijos laikotarpiui. Jos sprendžia įvairius užsienio politikos, finansų ir biudžeto, žemės ūkio ir kitus klausimus.

Parlamentinis valdymas

tokia vyriausybės struktūros forma, kuriai būdingas valdžios sukoncentravimas viename centre – parlamente. Parlamentas, kaip aukščiausiąją valdžią turinti institucija, turi tiek įstatymų leidimo valdžią, tiek galią daugumą sudarančios frakcijos lyderiui pavesti sudaryti vyriausybę.

Partenonas

Partenonas
Partenonas
(gr. Parthenn – mergelės šventykla, iš parthenos – mergelė), deivės Atėnės Partenės šventykla Atėnų akropolyje. 

Partija

(lot. pars – dalis, grupė):
1. politinė organizacija, veikianti kokios nors programos, išreiškiančios šios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu; stengdamasi programą įgyvendinti, siekia valdžios;
2. asmenų grupė, sudaryta kokiam nors darbui atlikti.

Partinė sistema

valstybėje veikiančių politinių partijų visuma.

Partizanas

(pranc. partisan iš lot. pars – dalis), priešo užnugaryje arba tam tikro režimo kontroliuojamoje teritorijoje savanoriškai veikiantis ginkluotos kovos dalyvis. Organizuotuose ginkluotuose dariniuose kovoja dėl savo tėvynės nepriklausomybės.

Partizaninis karas

karinės ir pusiau karinės operacijos priešo užimtoje teritorijoje, atliekamos nereguliarių, daugiausia iš vietinių gyventojų sudarytų kovos būrių.

Pasaulėžiūra

pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame visuma.

Pasaulinė ekonominė krizė

ekonomikos, finansų nuosmukio laikotarpis 1929 m.-ketvirtojo deš. vid., apėmęs daugelį pasaulio valstybių: krito biržose akcijų kursas, prekybą ištiko krizė, sumažėjo pramonės gamyba, išaugo nedarbas, smuko žemės ūkio gamyba.

Pasaulinė revoliucija

komunistų sukurta sąvoka įtikėjus, jog socializmą galima sukurti visame pasaulyje.

Pasaulinė socializmo sistema

SSRS kontroliuojamų komunistinių pasaulio valstybių grupė, egzistavusi XX a. II pusėje.

Pasaulinis karas

karas, kuriame dalyvauja visos svarbiausios didžiosios pasaulio valstybės. Priimta laikyti, kad vyko du pasauliniai karai: 1914-1918 m. – pirmasis ir 1939 -1945 m. – antrasis. Iki įsiliepsnojant Antrajam pasauliniam karui Pirmasis pasaulinis karas buvo vadinamas Didžiuoju karu.

Pasaulio lietuvių bendruomenė

(sutr. PLB), 1958 m. Niujorke įkurta lietuvių išeivių politinė, visuomeninė ir kultūrinė organizacija, vienijanti įvairiose valstybėse veikiančias lietuvių bendruomenes.

Pasaulio medis

mitinis vaizdinys, visatos struktūros ašis, jungianti atskiras jos dalis.

Pasėdis

feodalizmo laikų LDK valstiečių duoklė natūra ir pinigais, skirta į valsčių atvykusiam didžiajam kunigaikščiui, jo vietininkui ir jų palydai.

Pasikėsinimas Sarajeve

teroristinis aktas, tapęs I pasaulinio karo pretekstu. 1914 m. birželio 28 d. į Bosnijos-Hercegovinos, Austrijos-Vengrijos imperijos provincijos, sostinę, atvykus sosto įpėdiniui princui Ferdinandui, jį su žmona Sarajevo gatvėje nušovė bosnis teroristas G. Principas, priklausęs slaptai organizacijai, kurios veiklą rėmė Serbijos slaptoji policija.

Pasiuntinys

diplomatinio atstovo rangas, antras po ambasadoriaus.

Pasvalio sutartys

LDK ir Livonijos ordino trys sutartys, sudarytos 1557 m. Pasvalyje. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti arkivyskupui jo valdas, antrąja patvirtino LDK sienas su Livonija. Trečioji sutartis – LDK ir Livonijos ordino karinė sąjunga prieš Maskvą. Pastarajai tai tapo pretekstu 1558 m. pradėti karą Livonijoje.

Paša

Osmanų imperijoje aukščiausių pareigūnų garbės titulas. Iki XIX a. vid. dažniausiai vizirių ir provincijų valdytojų titulas; vėliau (iki 1934) Turkijos armijos generolų titulas.

Paštuva

senovinė lietuvių žemė, buvusi Vilkijos apylinkėse.

Patriarchas

(lot. patriarcha iš gr. patriarchēspater – tėvas):
1. stačiatikių Bažnyčios vadovas. Rytų ortodoksų Bažnyčių aukščiausiasis dvasininkas (pvz., Konstantinopolio patriarchas);
2. ankstyvosios krikščionybės laikais – vyskupų garbės titulas svarbiausiuose krikščionybės centruose;
3. Biblijoje – Izraelio tautos protėviai – Abraomas, jo sūnus Izaokas ir vaikaitis Jokūbas;
4. katalikų Bažnyčioje – garbės titulas, suteikiamas kai kuriems vyskupams: Akvilėjos (vėliau Venecijos), Lisabonos ir kt.

Patriarchatas

(lot. patriarchatus iš gr. patriarchia – vyrų viešpatavimas):
1. pirminės gentinės visuomenės sandara, kuri remiasi paveldimumu, įpėdinyste pagal vyriškąją liniją, vyrų įsigalėjimu valdžios institucijose, šeimoje ir visuomenėje;
2. krikščionybėje – patriarcho valdoma teritorija arba Bažnyčia, kurios vadovas yra patriarchas.

Patricijai

(lot. patricius), sen. romėnai, karalių ir ankstyvosios respublikos laikais turėję visas politines ir pilietines teises.

Patriotas

(gr. patria – tėvynė), žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui.