Europa paskendo tokiame chaose, kokio nebuvo numatęs joks politikas ar vadovas. Greitis, su kokiu karas apėmė visą kontinentą, buvo visų prieštaravimų ir konfliktų, brendusių pastaruosius kelis dešimtmečius, išsiveržimas.
XX amžiaus pradžioje Vokietija tapo galingiausia Europos valstybe ir tai visiškai pakeitė jėgų pasiskirstymą. Galingai valstybei reikėjo didžiulės armijos ir britai staiga pastebėjo, kad imperatoriaus laivynas tampa toks galingas, jog bet kuriuo metu gali tapti rimtu varžovu iki šiol nenugalimai Royal Navy, saugančiai britų turtą – kolonijas, nors Vokietija aiškiai leido suprasti, kad noriai perimtų globon mažesnių valstybių – Belgijos ir Portugalijos kolonijas.
Vokietijos ekonominis progresas kėlė nerimą Prancūzijai, kuri, sudariusi sutartis su Didžiąja Britanija ir Rusija, sustiprino savo politinę situaciją, todėl mielai būtų atlyginusi už smūgius ir pažeminimus, patirtus 1870 metų kare, taip pat ir vėlesniais XIX ir XX amžiaus metais.
Kitame Europos krašte paaštrėjo Rusijos ir Austrijos santykiai. Rusijos ekspansija Balkanuose kėlė grėsmę Habsburgų monarchijai, tai nepatiko Vokietijai, kuri pati vis drąsiau skverbėsi į Artimuosius Rytus (pavyzdžiui, pradėjo tiesti geležinkelio liniją Berlynas-Belgradas), o tai jau kėlė nerimą Rusijai.
Taigi erchercogo ir jo žmonos nužudymas pašaukė kovai milijonines armijas. Europa nugrimzdo kare... Koks sąmokslininkų likimas?
