1914 m. spalio 29 dieną įvyko teismas ir visi trys: Principas, Čabrinovičius ir Grabežas nuteisti 20 metų kalėti. Mirties bausmės išvengė tik todėl, kad pasikėsinimo metu dar neturėjo aštuoniolikos metų (pagrindinis kaltinamasis tapo pilnamečiu 1941 metų birželio 30 d., t. y. praėjus 2 dienoms po pasikėsinimo), o Bosnijos-Hercegovinos įstatymai draudžia nepilnamečius bausti didesne nei 20 metų kalėjimo bausme. Vis dėlto nė vienas iš jų nesulaukė laisvės. Dar nesibaigus karui visi buvo užkankinti kalėjime...
Karo pabaigos nesulaukė ir žmogus, kuris buvo visos pasikėsinimo prieš erchercogą Pranciškų Ferdinandą operacijos smegenys – pulkininkas Dimitrijevičius. Buvo pernelyg pavojingas Serbijos valdžiai, tuo labiau kad karininkai planavo atsiskaityti su premjeru Nikola Pašičiumi už 1914 metų nesėkmes. Regento, kunigaikščio Aleksandro remiamas premjeras, nelaukdamas tolesnių įvykių raidos, pradėjo pavojingos grupės likvidavimą. Dimitrijevičius ir keliolika kitų karininkų buvo apkaltinti valstybiniu perversmu. Teismas nuteisė juos mirties bausme ir ilgalaikiu kalėjimu. Kunigaikštis Aleksandras amnestavo nuteistuosius mirties bausme, išskyrus Dimitrijevičių ir du kitus, labiausiai su juo susijusius karininkus. Jie turėjo mirti, nes per daug žinojo. Nuosprendis įvykdytas 1917 m. birželio 26 dieną.
Sarajevo byla buvo užbaigta, tačiau niekada nebuvo išaiškinta iki galo...
Nuo 1914 iki 1918 metų kariaujančios valstybės mobilizavo 67 438 810 kareivių. Žuvo 5 152 115, dingo be žinios – 4 121 090, buvo sužeisti 12 831 004 kareiviai. Karas taip pat pareikalavo apie 50 milijonų civilių gyventojų aukų, kurie buvo užmušti, mirė nuo bado ir epidemijų, kilusių karo metu.
Vološanskis B. Tas žiaurus amžius. – V., 1998.– P. 7-18.
