Mėgstanti bendrauti ir plepi Galina Brežneva papasakojo, kokia kančia būdavo jos stambiai motinai avėti tuos privalomus madingus siaurus batelius, į kuriuos vargiai, tarsi į garsiuosius kankinimo įtaisus įbrukdavo nuo vaikščiojimo ištinusias kojas. Anksčiau tokias pat kančias patirdavo ir Nina Chruščiovą, bet ji nors retkarčiais neoficialių priėmimų metu tylutėliai nusimaudavo batus ir leisdavo pailsėti skausmo varstomoms kojoms, o štai Viktorija Brežnevą – nedrįsdavo. Trumpai tariant, vargu ar užsienio kelionės pirmosioms Kremliaus ponioms būdavo lengvos ir džiaugsmingos.
Beje, laikas ėjo, ir senamadiškas, manieringas Kremliaus žmonų elgesio užsienyje kodeksas buvo skubiai modernizuotas ir priartintas prie europietiško laisvo Raisos Gorbačiovos etiketo, nes ji pasirodė esanti net dviem kartomis jaunesnė už savo „koleges“.
Kai 1984 metais Šv. Kalėdų išvakarėse su vyru atvyko į Angliją, vienintelė iš visų Kremliaus žmonų turėjo savo susitikimų ir ekskursijų programą, nepriklausomą nuo oficialiosios. Užuot pagerbusi didžiojo proletarinės revoliucijos teoretiko Karlo Markso kapą arba bent jau aplankiusi jo muziejų (o tai jai, šiaip ar taip, priklausė kaip marksizmo ir leninizmo specialistei), Raisa Maksimovna nuvyko apžiūrėti karališkųjų brangenybių, pasigriebusi su savimi ir vyrą. Būdama išdidi ir madinga moteris, ji visiškai pamynė ilgametę tradiciją, pagal kurią Kremliaus žmonos oficialiuose priėmimuose turėdavo demonstruoti solidų ir būtinai reprezentacinį garderobą (prpoteriukai tamsią ponios Brežnevos uniformą ir nepakeičiamą žabo) ir parodė labiau mėgstanti madingas šilkines palaidinukes bei pailgintus kostiumėlius, pakaitomis keisdama baltą audinės goržetą į nutrijos kailinius. Ji sukėlė sensaciją, kai atvyko į priėmimą tarybinėje ambasadoje, vilkėdama kremo spalvos atlasinę suknelę ir avėdama auksu siuvinėtais bateliais.
„Koks didelis kontrastas, palyginus su kitomis tarybinių vadovų žmonomis, kurios atrodydavo, tarsi ką tik atvežtos iš Sibiro užtvankos statybos!“ – rašė vienas Anglijos laikraštis.
Netgi atsižvelgiant į vakarietišką pirmosios ledi elgesio įsivaizdavimą, Raisa Gorbačiovą šiek tiek persistengė su garderobu, kurį sykiais keisdavo keletą kartų per dieną. Vizitas į Londoną poniai Gorbačiovai buvo pirmasis pasirodymas pasaulyje, tad gėrėdamasi dėmesiu ir Vakarų spaudos entuziazmu, ji, be abejo, per daug atsidavė savo moteriškai tuštybei, kurios niekaip negalėdavo patenkinti Tėvynėje, kur Kremliaus žmonos gyvena kaip vienuolyno atsiskyrėlės, nors tas vienuolynas ir labai privilegijuotas. Skirtingai nuo Chruščiovo ir Brežnevo, kurie užsienio kelionių metu savo žmonas laikydavo geležimi pažabotas, o taip pat nuo Andropovo, kuris dėl savo profesijos be galo mėgdavo paslaptis ir įsigudrino patį savo žmonos egzistavimą padaryti problematišką (tarybiniai ir užsienio piliečiai pirmąkart ją išvydo tik per genseko laidotuves), Gorbačiovas savo žmonai užsienyje suteikdavo visišką veiksmų laisvę.
Dėl to stebėtis labai nereikėtų, nes Gorbačiovai buvo labiau emancipuoti ir šiuolaikiškesni, nei senamadiškos brežnevinės kartos poros, kur žmona visada yra namų šeimininkė, o vyras – šeimos galva.
