Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 316
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Kolonistas

gyventojas, atsikėlęs iš kitos valstybės, kolonijos gyventojas.

Kolonizacija

žmonių masinis persikėlimas gyventi į kitas teritorijas. Skirstoma į išorinę ir vidinę, kai keliamasi į tos pačios šalies neapgyvendintus kraštus.

Kolosas

(gr. kolossos), milžiniška dievo, didvyrio, valdovo statula.

Kolūkis

Socialistinio realizmo „šedevras“: „Kolūkio steigimas“
Socialistinio realizmo „šedevras“: „Kolūkio steigimas“
(santr. iš kolektyvinis ūkis), didelė SSRS žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvine gamybos priemonių nuosavybe ir kolektyviniu jų narių – kolūkiečių – darbu.

Kolumbas Kristupas

(it. Cristoforo Colombo; 1451-1506), italų kilmės Ispanijos jūrininkas, Amerikos atradėjas (1492).

Komedija

dramos žanras, kuriame išjuokiamos žmogaus ydos ir silpnybės.

Komicijos

(lot. comitia), tautos susirinkimai sen. Romoje.

Kominternas

(III Internacionalas; rus. Komintern – komunistų internacionalas), tarptautinė komunistų partijų organizacija, veikusi 1919-1943 m. Maskvoje.

Komisaras

(lot. commissarius – įgaliotinis):
1. pareigūnas, turintis specialius tarnybinius vyriausybės įgaliojimus. Pvz., Rusijoje po bolševikų perversmo 1917 m. ministrai pakeisti liaudies komisarais, ministerijos – komisariatais;
2. Europos Komisijos narys, skiriamas 5 metams kiekvienos ES valstybės vyriausybės, atskaitingas Europos Parlamentui.

Komjaunimas

(pilnas pavadinimas – Visasąjunginė Lenino komunistinė jaunimo sąjunga; VLKJS), SSRS visuomeninė politinė jaunimo organizacija, veikusi 1918-1991 m.

Komodas Liucijus Aurelijus

(lot. Lucius Aurelius Commodus; 161-192), Romos imperatorius (180-192).

Kompetencija

(lot. competens – tinkamas, nusimanantis):
1. visuma kurios nors institucijos ar pareigūno teisių ir pareigų, nustatytų konstitucijoje ar tos institucijos statute;
2. klausimų ar reiškinių sritis, su kuria kas gerai susipažinęs.

Kompjeno paliaubos

1. I pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos paliaubos su Prancūzija, D. Britanija, JAV ir kt. antivokiškos koalicijos valstybėmis, pasirašytos 1918 m. lapkričio 11 d. prancūzų maršalo Fošo vagone-salone Kompjeno miške Prancūzijoje. Ji numatė, kad vokiečiai turi nedelsdami išvesti kariuomenę iš okupuotų teritorijų, pirmiausia Elzaso ir Lotaringijos, atitraukti kariuomenę iš dešiniojo Reino kranto ir sukurti ten demilitarizuotą zoną, perduoti povandeninius laivus, didžiąją dalį karinio jūrų bei prekybinio laivyno sąjungininkams, paleisti karo belaisvius, anuliuoti Brest-Litovsko taiką;
2. Prancūzijos vyriausybės paliaubos su Vokietija, pasirašytos Kompjeno miške 1940 m. birželio 22 d. A. Peteno vyriausybė sutiko atiduoti Vokietijai ~2/3 Prancūzijos teritorijos, nuginkluoti ir demobilizuoti Prancūzijos kariuomenę (išskyrus dalinius tvarkai palaikyti), padengti išlaidas, susijusias su okupacinės vokiečių kariuomenės išlaikymu. Likusią Prancūzijos dalį buvo pavesta valdyti prohitlerinei Peteno vyriausybei, įsikūrusiai Viši mieste. 1944 m. išvadavus Prancūziją, paliaubos neteko galios.

Kompromisas

(lot. compromissum – abipusis pasižadėjimas), priešingų nuomonių ir interesų atstovų susitarimas, pasiektas abipusėmis nuolaidomis.

Komuna

(lot. communis – bendras):
1. bendru uždarbiu, nuosavybe besinaudojanti žmonių bendruomenė;
2. viduramžiais savivaldą turinti miesto bendruomenė.

Komunikatas

oficialus vyriausybės pranešimas, pareiškimas.

Komunistai

komunizmo ideologijos šalininkai. 

Komunistų partijos manifestas

1848 m. Londone vokiečių kalba išleistas Karlo Markso ir Frydricho Engelso pirmas programinis komunistų dokumentas, kuriame išdėstytos svarbiausios marksizmo idėjos.

Komunizmas

(lot. communis – bendras), viena įtakingiausių ir pražūtingiausių XX a. visuomeninių filosofijų. Sukurta K. Markso ir F. Engelso. SSRS ir socialistinio bloko šalyse įtvirtinta kaip „vienintelė teisinga visuomenės mokslinė“ teorija.

Konarskis Simonas

(1808-1839), 1830-1831 m. sukilimo Lietuvoje dalyvis.

Koncentracijos stovykla

karo belaisvių, kalinių, režimo priešininkų sutelkimo, izoliavimo ir represijų vieta. II pasaulinio karo metais tai buvo žydų ir kitų tautų gyventojų naikinimo vieta. Daug koncentracijos stovyklų buvo SSRS, jose bolševikų valdžia laikė kitaminčius.

Koncernas

įmonių, bendrovių susivienijimas. Kuriamas norint vienyti jėgas, vykdant mokslinius tyrimus, kuriant naujas technologijas, kooperuojant gamybą, finansavimą. Koncernai buvo pradėti kurti XIX a. pab., sparčiai vystantis kapitalizmui.

Koncesija

(lot. concessio – leidimas, nuolaida), sutartis dėl perdavimo numatytą laiką naudotis valstybės turtu (įvairiais ūkio objektais, gamtos turtais, žeme) privatiems asmenims, organizacijoms ar kitoms valstybėms.

Konciliarinė Bažnyčios teorija

(lot. consilium – susirinkimas), teorija, teigianti, kad aukščiausioji valdžia Bažnyčioje priklauso ne popiežiui (jis juk tik vienas iš vyskupų), bet visuotiniam vyskupų susirinkimui.

Kondė Luji

(1621-1686), Prancūzijos karvedys iš Burbonų giminės. Per 30 metų karą 1643 m. laimėjo lemiamą mūšį su ispanais prie Rokrua ir užėmė Diunkerką. 1651-1652 m. vadovavo didikų maištui (frondai), kuriam pralaimėjus pabėgo į Ispaniją. 1660 m. grįžęs į Prancūziją dalyvavo Liudviko XIV karo žygiuose. Amžininkų pramintas Didžiuoju Kondė.

Konfederacija

(lot. confoederatio – sąjunga, susivienijimas):
1. Lenkijos (XIV-XVIII a.) ir LDK (XVI-XVIII a.) bajorų politinė ginkluota sąjunga. Vykdė valstybinės valdžios funkcijas (ypač tarpuvaldžiu), ją pavadavo ar siekė, kad vykdytų konfederatų reikalavimus. Vadovavo magnatai. Konfederacijos buvo anarchijos, Respublikos irimo išraiška, pagreitino jos žlugimą. Žymiausiomis konfederacijomis buvo generalinė Vilniaus (1767), Radomo (1767-1768), Baro (1768-1772), Targovicos (1792-1793);
2. valstybių sąjunga arba jungtinė valstybė, susidedanti iš konfederacijos narių ir jų įsteigtos centrinės vyriausybės. Čia pagrindinė kompetencija priklauso konfederacijos nariams, o išvestinė – centrui. 1781-1787 m. konfederacija buvo JAV, 1815-1866 m. Vokietijos sąjunga. Konfedracijos bruožų turi ES.

Konfesija

išpažįstama tikyba, religija.

Konfiskacija

(lot. confiscatio – turto paėmimas), priverstinis ir neatlygintinas turto paėmimas valstybės nuosavybėn.

Konfliktas

(lot. conflictus – susidūrimas), priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas; kivirčas, ginčas.

Konformizmas

savanoriškas prisitaikymas prie skirtingų įsitikinimų, ideologijų, kultūrų, individo prisitaikymas prie grupės ar mažumos prie daugumos.

Konfrontacija

1. konfliktas;
2. įtampos didinimas tarp prieštaraujančių pusių.

Konfucianizmas

Kinijos etinės, socialinės, politinės minties tradicinė kryptis. Konfucijaus, jo mokinių ir pasekėjų suformuotos filosofijos pagrindas – prielaida, kad viskas vyksta pagal „dangaus tvarką“. Dangus – sąmoningai veikianti aukščiausioji jėga, reguliuoja žmonių elgesį ir veiksmus, lemia jų padėtį visuomenėje.

Konfucijus

(551-479 pr. Kr.), kinų mąstytojas, pedagogas, žymiausias senovės kinų filosofas, konfucianizmo kūrėjas.

Kongregacija

1. katalikų vienuolių ar pasauliečių bendruomenių susivienijimas, kurio nariai vadovaujasi bendrais religiniais įžadais;
2. popiežiaus kurijos įstaiga;
3. vienuolynų, turinčių vienodus įstatus, sąjunga.

Kongresas

(lot. congressus – susitikimas, susirinkimas):
1. valstybių, organizacijų atstovų suvažiavimas, tarptautinė konferencija (pvz., Vienos kongresas 1814-1815 m.);
2. JAV ir kai kurių Lotynų Amerikos šalių įstatymų leidybos institucija (parlamentas), kurį sudaro Atstovų rūmai ir Senatas.

Kongresmenas

(angl. cogressman), Kongreso narys.

Konkista

(isp. conquista – užkariavimas), XV a. pab. - XVI a. ispanų ir portugalų užkariavimai Amerikos žemyne.

Konkistadorai

(isp. conquistadores), konkistos dalyviai, XV a. pab.-XVI a. ispanų ir portugalų užkariautojai Amerikos žemyne.

Konklava

(lot. conclave – užrakinamas kambarys):
1. Kardinolų kolegijos susirinkimas popiežiui išrinkti;
2. uždara patalpa (nuo XV a. – Siksto koplyčia), kurioje renkamas popiežius.

Konkordatas

(lot. concordatus – sutartas), valstybės sutartis su Apaštalų Sostu, kuria nustatoma Katalikų Bažnyčios teisinė padėtis toje valstybėje.