Paradoksai sukuria naują mokslą
Su paradoksų problema tampria siejasi ir matematinės logikos susikūrimas. šis mokslas sukūrė specialų matematinį aparatą, su kuriuo galima bet kurį logikos uždavinį išreikšti formulėmis ir lygtimis. O tai labai svarbu. Iš semantikos kuriozų mes jau turėjome progos įsitikinti, kokios staigmenos slypi kasdieninio leksikono žodžiuose, panaudojant juos apibrėžimams ir logiškų samprotavimų išvadoms. Nereikalingų prasminių niuansų ir terminologinių nesusipratimų išvengti padeda ekonomiška ir griežta matematinių simbolių kalba. Tai įgalino gremėzdiškiausias ir painiausias logines konstrukcijas suvesti į paprastas aritmetines operacijas. O be šito, kaip žinome, neįmanoma programuoti modernių skaičiavimo mašinų, sugebančių išspręsti sudėtingiausius logikos uždavinius.
Logikos paradoksai paliko neišdildomus pėdsakus mokslo istorijoje. Jie privertė peržiūrėti mūsų mąstysenos kanonus ir patobulinti matematinių priemonių arsenalą. Tiesa, kol kas tokie paradoksai, kaip Raselo antinomija, su sfinkso ramybe žvelgia į tuščius matematikų gudravimus. Bet mokslas nestovi vietoje. Labai gali būti, kad ateinančių kartų žmonės su šypsena prisimins mūsų logikos sunkumus. ši šypsena, greičiausiai, bus panaši į tą, su kuria mes šiandien vikriai sudorojome Zenono paradoksą.
Bobrovas L. Logikos katastrofos// Mokslas ir gyvenimas.– 1963.– Nr. 4.– P. 28-30.
