Brežnevo politinio ilgaamžiškumo fenomenas stebina ir tarptautiniu, ir – tuo labiau – savos valstybės požiūriu. Per jo valdymo laikotarpi pasikeitė – retkarčiais net po keletą sykių – daugumos pasaulio šalių vadovai, demokratinių ir totalitarinių, tarp jų Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vakarų Vokietijos, Italijos, Jugoslavijos, Lenkijos, Vatikano, Ispanijos, Kinijos, Indijos, Pakistano, Irano, Izraelio, Egipto, netgi Ugandos. Vien tik JAV pakeitė penkis prezidentus. Jei paanalizuosime Rusijos valdymo istoriją, tai pamatysime, kad tarp valdovų ir carų būta tokių, kurie valdė ilgiau už Brežnevą, bet nė vienas iš tų lyderių nesulaukė tokio senyvo amžiaus. šiuo požiūriu Brežnevas rekordininkas. Imperatorius Nikolajus II sušaudytas 50-ties, Ivanas Rūstusis, Petras I ir Leninas mirė 53-ejų metų, Nikolajus I – 59, Aleksandras II užmuštas bombos, likus pusantro mėnesio, kai jam būtų sukakę 63. Jekaterina II mirė 67. Netgi Stalinas, nepaisant tradicinio gruzinų ilgaamžiškumo, vos traukė iki 73.

Būdamas valdžioje, Brežnevas fiziškai ir politiškai pergyveno ne tik visus varžovus, bet ir bendražygius ir netgi galimus įpėdinius, o po Suslovo ir nemalonėn patekusio Kirilenkos 1982 metų pradžioje liko paskutinis narys iš to Politbiuro – tada jis dar vadinosi Prezidiumu, – kuris prieš 18 metų nuvertė Chruščiovą.

Kaip kartais keistai kartojasi istorija, ir dar per tokį trumpą laiką! Tarsi kažkas, esantis už mūsų matymo ir suvokimo ribų, suranda praeities įvykiui šiuolaikinį ritmą, kad galėtų sujungti pabirusias istorinės grandinės grandis.

Kremliaus ilgaamžio motina Natalija Denisovna išgyveno iki 90 metų. Ji buvo kukli moteris. Pats Brežnevas vėliau pasakojo, kad jo motina jokiu būdu nenorėjo persikelti į Maskvą ir gyveno Dneprodzeržinske nedideliame bute kartu su savo sesers šeima. Ji stovėdavo parduotuvėje eilėje, vakarais mėgdavo, sėdėdama ant suoliuko prie namo, pasikalbėti su kaimynėmis.

Tik tada, kai Brežnevas tapo TSKP CK generaliniu sekretoriumi, jo aštuoniasdešimtmetei motinai norom nenorom teko persikelti į Maskvą. Ji nelabai suprato sudėtingas sūnaus pareigas, o jo gyvenimo būdas ir visa maskvietiška sumaištis jai visiškai nepatiko. Jai negalėjo patikti linkusi į visokias avantiūras, šiurkšti ir gobši Brežnevo dukra Galina, nei jo lengvabūdis ir dažnai neblaivus sūnus Jurijus. šie nesutarimai nedraugiškoje maskviškėje Brežnevo šeimoje kėlėjam daug rūpesčių ir galiausiai pagreitino jo mirtį. Tokia situacija buvo gana palanki atsirasti vienam iš daugelio anekdotų apie Brežnevą:

– Pakvietė kartą Leonidas į svečius savo seną motiną iš nedidelio kaimelio Ukrainoje, kur ji gyveno visą savo amžių. Brežnevas parodė jai ne tik savo butą, bet ir prabangias vilas prie Maskvos ir Kryme, savo medžioklės namelius, aukso ir brangenybių kolekciją.