Bet Galinai nerūpėjo komjaunimo darbas.
1951 metais į Kišiniovą gastrolių atvažiavo kilnojamasis cirkas „šapito“. Galina lankėsi visuose jo pasirodymuose. Ji susižavėjo Jevgenijumi Milajevu, jaunu stipruoliu ir akrobatu, kuris išlaikydavo piramidę iš dešimties žmonių. Netrukus cirkas išvažiavo iš Kišiniovo, bet kartu su cirku, metusi universitetą, išdūmė ir Galina. Milajevas tapo pirmuoju jos vyru, ir ji grįžo į tėvo šeimą tik po metų, bet su dukrele, kuria ėmė rūpintis Brežnevo žmona Viktorija. Galina su Milajevu gyveno 8 metus, jie išsiskyrė dėl nuolatinių ginčų, kurių metu Galinos tėvai paprastai palaikydavo žentą.
Brežnevas ir jo žmona pamilo savo vaikaitę ir palaikė gerus santykius sujos tėvu, kuris liovėsi vaidinti arenoje, gavo RTFSR nusipelniusio artisto vardą, vėliau tapo ir TSRS liaudies artistu. Buvęs akrobatas pasidarė net socialistinio darbo didvyriu ir Maskvos cirko, esančio Vernadskio prospekte, direktoriumi. 1983 metais jis mirė.
Galina išsiskyrė su Milajevu, bet ne su cirku, kur ji įgijo daug gerbėjų ir draugų.
Tiktai vieną kartą – 1960 metais Brežnevas, tapęs TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininku, į oficialią išvyką po Jugoslaviją pasiėmė su savimi ne tik žmoną, bet ir 32 metų dukterį. Bet jos elgesys ir ekstravagantiški kostiumėliai pernelyg patraukė spaudos dėmesį, tad L. Brežnevas niekada daugiau nebeimdavo su savimi dukters oficialių vizitų į kitas šalis metu.
Bet Galina nesiliovė ir po to važinėti į užsienį.
Globojama visų šalies cirkų valdybos viršininko Anatolijaus Kolebatovo, Galina lankėsi užsienyje su įvairiausiomis cirko trupėmis ir, žinoma, incognito. Paprastai ją apiformindavo kaip grimuotoją. Ir niekas kitose šalyse nežinojo, kad ta kukli tarnautoja yra Brežnevo dukra. Be abejo, ji neduodavo Kolebatovui kyšių ir tuo skyrėsi nuo artistų. Ji ėmėsi globoti Kolebatovų šeimą.
Eiliniu trisdešimt penkerių metų Galinos susižavėjimo objektu tapo dvidešimtmetis Igoris Kio. Jis buvo sūnus žinomo iliuzionisto Emilio Renardo, cirko pasaulyje pagarsėjusio Kio pavarde. Po jo mirties sūnūs Emilis ir Igoris paveldėjo cirko aparatūrą ir jo numerį.
Galinos ir Igorio romanas sparčiai judėjo į priekį. Ir netrukus jie nusprendė susituokti. Viename pietų kurorte jie užėjo į santuokų registravimo vietinį skyrių ir pareikalavo įforminti jų santykius. Bet TSRS buvo draudžiama momentinė registracija. Jaunikis ir nuotaka turėdavo iš pradžių paduoti pareiškimus ir laukti atitinkamą laiką. Tačiau metrikacijos biuro vedėja nedrįso prieštarauti valdingai ir šiurkščiai Brežnevo dukrai, tad paskelbė Galiną ir Igorį Kio vyru ir žmona.
Kai ši žinia pasiekė Brežnevą, jis įniršo. Netrukus artimiausiame aerouoste nusileido lėktuvas, keletas tvirtų vyrų susėdo į automobilį ir nubildėjo į vilą, kurioje gyveno laimingi jaunavedžiai. Galinai buvo pasiūlyta nedelsiant grįžti į Maskvą. Igorį Kio iškvietė į vietinį milicijos skyrių, ir tuoj pat jis gavo naują pasą, kuriame nebuvo jokio įrašo apie santuokos registravimą. Santuoka buvo anuliuota kaip neteisėta, o metrikacijos biuro vedėja buvo ne tik atleista iš pareigų, bet ir teisiama už įstatymo pažeidimą.
