Apskritai Brežnevas mėgino griežtai laikyti savo dukterį. Maskvoje ji turėjo gyventi su tėvu ir motina. Leonidas Iljičius ryžtingai atsisakė „padovanoti“ Galinai atskirą butą. Jis privertė ją dirbti spaudos agentūroje „Novosti“ ir netgi užsiimti moksliniu darbu.
Laikotarpiais tarp susižavėjimų Galina netgi sugebėjo apginti disertaciją ir tapti filologijos mokslų kandidate. Beje, tuo nereikėtų stebėtis, juk Brežnevas po kelerių metų buvo paskelbtas Lenino premijos laureatu už „įžymius“ laimėjimus literatūroje.
Galina neilgai sielvartavo dėl išsiskyrimo su I. Kio. Ji susipažino su trisdešimt dvejų metų milicijos papulkininkiu, kuris, tiesa, buvo vedęs ir turėjo du vaikus, be to, buvo septyniais metais jaunesnis už Galiną. Tačiau noras būti Brežnevo žentu buvo stipresnis už meilę savo šeimai, tad netrukus Čiurbanovas tapo trečiuoju Galinos vyru. šį kartą tėvas buvo patenkintas. Dukters vyru tapo ne cirkininkas, ir Brežnevas tikėjo, kad Čiurbanovas pajėgs sutramdyti jo aikštingą dukterį.
šį kartą Leonidas Iljičius pademonstravo dosnumą – jaunavedžiai gavo atskirą butą Maskvoje. Jiems pastatė atskirą vilą netoli nuo tėvo vilos. Tačiau Čiurbanovo viltys pasiteisino tik vienu atžvilgiu – jis ėmė kopti karjeros laiptais. Jau 1970 metais jis tapo vienu iš TSRS VRM politskyriaus vadovų. 1977 metais – pavaduotojas, o 1980 metais – TSRS vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas. Vidaus reikalų ministru tuo metu buvo ščiolokovas, vienas iš artimiausiųjų Brežnevo draugų dar nuo studijų laikų. Mažiau kaip per dvidešimt metų Čiurbanovas iš papulkininkio pasidarė generolas leitenantas, jo valdžia buvo milžiniška, bet ji nepaveikė jo žmonos, kuri labai greitai liovėsi paisyti savo vyro ir susirado naujų draugų.
Pagrindinis iš jų buvo jaunas čigonas ir artistas – Borisas Buriacė. Vienas iš artistų papasakojo:
– Pirmą kartą Galiną Brežnevą mačiau 1977 metais teatro draugijos kūrybos namuose Mischore, Kryme. Ji atvažiavo iš tėvo vilos pas savo meilužį B. Buriacę, čigoną. Jam tada buvo dvidešimt devyneri metai, jis buvo baigęs GITIS'o muzikinės komedijos skyrių. Jis buvo neblogas tenoras, tačiau neturėjo aktoriaus talento, jo manieros buvo grakščios, jis pasižymėjo subtiliu skoniu buityje ir muzikoje. Dėvėjo džinsus, nešiojo plačiakraštę džinsinę skrybėlę. Ant bevardžio piršto žvilgėjo žiedas su didžiuliu briliantu, o ant kaklo – stora sukta aukso grandinė, kurios jis nenusiimdavo netgi maudydamasis jūroje. Jis ateidavo į paplūdimį, vilkėdamas trumpą frotinį chalatą. Retkarčiais skaitydavo, bet dažniausiai lošdavo kortomis su keliais pažįstamais ir su jaunesniuoju dvidešimt penkerių metų broliu Michailu.
