Žodynas

(lot. totaliter – visiškai), valstybinė valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno asmens arba nedidelės asmenų grupės rankose. Valdžia vadovauja ir kontroliuoja visas visuomenės gyvenimo sritis (ekonomiką, politiką, kultūrą), net asmeninį piliečių gyvenimą. Ypač didelės galios įgauna slaptoji policija. Įtvirtina vienintelę teisingą valstybinę ideologiją, kurios išpažinimas privalomas visiems gyventojams. Būdingas gyvenimo militarizavimas, fizinis susidorojimas su kitaminčiais. Ryškiausios totalitarinės valstybės XX a. buvo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija.

gyvūnas, rečiau augalas ar gamtos reiškinys, pirmykščių žmonių religinio garbinimo objektas. Laikomas genties mitinio protėvio ir globėjo įsikūnijimu, simbolizuojančiu jų giminystę. Totemu vadinama ir garbinamą objektą vaizduojanti figūrėlė, piešinys.

pirmykštės religijos forma, kai manoma, kad gentis ar giminė yra kilusi iš totemo. Totemizmas buvo paplitęs pirmykštėse medžiotojų bendruomenėse. Totemas yra garbinamas ir saugomas. Tolimų totemistinio tikėjimo aidų aptinkama ir lietuvių etninėje kultūroje.

daugiausia Rusijoje gyvenanti tauta, kalbanti totoriškai. Vyraujanti religija – musulmonai sunitai, nors yra ir stačiatikių.

(gr. tragōdia iš tragos – ožys + ōdē – giesmė), dramos žanras, sceninis literatūros kūrinys. Susiklostė sen. Graikijoje apie VI a. pr. Kr.

(mirė 1282), Lietuvos didysis kunigaikštis (1269-1282 m.). Jo domenas buvo prie Neries (su Kernave).

(lot. Marcus Ulpius Traianus; 53-117), Romos imperatorius (98-117 m.). Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką.

bendras indoeuropietiškų genčių pavadinimas, kurių kalba artima ilyrams. XII a. pr. Kr.-VII a. po Kr. gyveno Balkanų pusiasalio šiaurės rytuose ir Mažosios Azijos šiaurės vakaruose. Žymiausios gentys – getai, besai, dakai, odrisai, tribalai. J. Basanavičius buvo paskelbęs teoriją, kad iš trakų-frygų yra kilę lietuviai ir latviai.

(lot. tractatus – veikalas, samprotavimas), mokslo veikalas, kuriame išsamiai nagrinėjamas, sprendžiamas koks nors vienas klausimas.

(angl. Transvaal), afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, gyvavusi 1856-1902 m. tarp Valio ir Limpopo upių.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, įvykdytas 1795 m. spalio 24 d. Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasirašius III Peterburgo konvenciją.

trečioji LDK teisyno laida (1588). Patvirtintas Zigmanto Vazos. 1588 m. išspausdintas LDK kanceliarine slavų kalba Vilniuje. Įsigaliojo 1589 m.

sąvoka, apibūdinanti silpnai ekonominiu ir socialiniu požiūriu išsivysčiusių Afrikos, Azijos ir Lot. Amerikos šalių visumą.

(vok. Drittes Reich), neoficialus Vokietijos pavadinimas 1933-1945 m. siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – 962-1806 m. Švetąja Romos imperija ir 1871-1918 m. Vokietijos imperija.

darbininkų profsąjungų judėjimo srovė. Atsirado XVIII a. pab. Anglijoje, vėliau paplito ir kitose Vak. Europos šalyse. Siekė apginti darbininkus nuo išnaudojimo, pagerinti jų darbo sąlygas, dėjo pastangas, kad parlamentai priimtų jų teises ginančius įstatymus.

asmenų ar jų grupių perkėlimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas bei įdarbinimas nustatytose vietose.

(mirė 1264), Lietuvos didysis kunigaikštis (1263-1264), Mindaugo seserėnas, artimiausias jo patarėjas.

(angl. trust – pasitikėjimas), sutarties pagrindu atsiradusi įmonių grupė (dažniausiai vienos ūkio šakos), siekianti apriboti konkurenciją, pasiekti rinkoje dominuojančią ar monopolinę padėtį. Pirmuoju trestu laikoma 1879 m. Dž. Rokfelerio įkurta „Standard Oil Company“.

Pirmąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir kt.) taikos sutartis su Vengrija, pasirašyta 1920 m. Versalio didžiuosiuose Trianono rūmuose.

(lot. tribus):
1. senovės Romos pirmykštis gentinis darinys, atitinkantis senovės graikų filę;
2. senovės Romos rinkimų apygarda. Turėjo vieną balsą sprendžiant valstybinius reikalus tribų komicijose (liaudies susirinkime).

(lot. tribunus): 1. sen. Romos pareigūnas. Turėjo neliečiamybės statusą ir gynė plebėjus nuo patricijų savivalės.

Katalikų bažnyčios visuotinis susirinkimas su pertraukomis vykęs 1545-1547 m. ir 1555-1563 m. Tridente (dab. Trentas, Italija), 1547-1549 m. Bolonijoje. Sušaukė popiežius reformacijos padariniams pašalinti.

Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Vokietijos sutartys 1873 m., 1881 m. ir 1884 m. Pirmajame etape numatė karinę tarpusavio pagalbą užpuolimo atveju, o nuo 1881 m. – tik palankų neutralitetą. Praktiškai nustojo veikti po 1885-1887 m. Bulgarijos krizės, kai susikirto sąjungininkių interesai.

žemdirbystės forma, kai žemė suskirstoma į tris laukus – žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo. Lietuvoje paplito per XVI a. Valakų reformą, išnyko XX a. viduryje. Nuo XIX a. vidurio trilaukį ėmė keisti daugialaukė sėjomaina.

Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė politinė sąjunga, priešiška Prancūzijai ir Rusijai. Austrija-Vengrija ir Vokietija sudarė sutartį 1879 m., visos trys valstybės – 1882 m. Sutarties dalyvės įsipareigojo suteikti viena kitai karinę paramą užpuolimo atveju. Tarp Trilypės sąjungos ir Antantės blokų kilo Pirmasis pasaulinis karas.

(gr. tripolis – 3 miestai), istorinė sritis Libijoje.

Austrijos ir Ispanijos Habsburgų

karas su priešiškų valstybių koalicija 1618-1648 m. 

(lot. triumviratus iš triumviri – trys vyrai), kolegiali 3 vyrų institucija sen. Romoje politiniams ir religiniams reikalams (pvz., 133 m. pr. Kr. Tiberijaus Grakcho žemės reformai vykdyti);
2. Sen. Romoje trijų įtakingų asmenų sąjunga, sudaryta per I a. pr. Kr. vykusius pilietinius karus siekiant užimti valstybėje valdžią. Pirmąjį triumviratą 60 m. pr. Kr. sudarė Cezaris, Pompėjus ir Krasas.

(lot. trivium – trijų kelių sankryža), viduramžių pasaulietinių mokyklų ir universitetų  trijų disciplinų kursas. Sudarė 3 humanitariniai mokslai: gramatika, retorika ir dialektika. Su kvadriviumu sudarė 7 laisvuosius menus.

(tikr. Leiba Bronšteinas; 1879-1940), Rusijos bolševikų, Sovietų Rusijos ir SSRS veikėjas.