Žodynas

(1885-1966), lietuvių ekonomistas, pirmasis Lietuvos banko valdytojas, profesorius, kunigas. 1922 m. Užsienio reikalų ministras, 1922-1929 m. Lietuvos banko valdytojas. Organizavo lito įvedimą, dažnai vadinamas „lito tėvu“.

(apie 1090-1157), Suzdalės kunigaikštis (nuo 1125), Kijevo didysis kunigaikštis (1149-1151 ir nuo 1155). Vladimiro Monomacho sūnus. Prasidėjus feodaliniam susiskaldymui (po 1132) laikėsi labai agresyvios politikos, siekdamas atimti iš kaimynų žemes – dėl to ir buvo pramintas Dolgorukiu (Ilgarankiu).

(lot. jurisdictio – teisena, teismo procesas), teismo ar kitos valstybės institucijos teisė spręsti teisinius ginčus ir klausimus.

(lot. kraujo teisė), principas, kuriuo nustatoma, kad pilietybę žmogus paveldi iš tėvų. Kokios valstybės pilietybę turi vaiko tėvai, tokią pilietybę sulaukęs pilnametystės gauna ir jų vaikas.

(lot. saulės teisė), principas, kuriuo remiantis žmogui pilietybė suteikiama pagal jo gimimo vietą, nepriklausomai nuo jo tėvų pilietybės. Užtenka tik gimti valstybės, kurioje galioja šis principas (pvz., JAV), teritorijoje, t. y. „po jos saule“, ir toks asmuo automatiškai įgauna teisę į tos valstybės pilietybę.

(1819-1880), etnografas, tautosakininkas. Buvo kunigu Antazavėje, Obeliuose, Zarasuose, nuo 1879 m. gyveno Kazanėje. Rinko liaudies dainas, šnekamosios kalbos žodžius, aprašinėjo papročius, publikavo etnografinę medžiagą.