Žodynas

(pers. šah – valdovas, karalius), monarcho titulas nuo Sasanidų dinastijos (224-651) laikų Persijoje ir kai kuriose kitose musulmonų šalyse – Afganistane, musulmonų valdomose Centr. ir P. Azijos valstybėse, tarp jų ir Indijos kunigaikštystėse.

(pers. šah-in-šah – karalių karalius), Persijos (Irano) monarchų titulas. Pirmasis III a. taip tituluotis pradėjo Sasanidas Šapūras I.

(1886-1941), filosofas, pedagogas. Vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų.

politinė įtampa tarp SSRS ir Vakarų valstybių, atsiradusi II pasaulinio karo pabaigoje. Jo pradžia laikoma 1946 m. kovo 5 d. V. Čerčilio pasakyta kalba Fultone, teigianti, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“. Reiškėsi įvairiomis formomis: ekonominiu ir politiniu spaudimu, karinių bei politinių blokų kūrimu, šnipinėjimu ir kt. Baigėsi suirus SSRS. Simboline Šaltojo karo pabaiga laikomas Berlyno sienos nugriovimas 1990 m. spalio mėn.

Mažojoje Lietuvoje – kaimo steigėjas. Vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui, prižiūrėjo lažą atliekančius valstiečius.

(1906-1961), istorikas, istorijos mokslų daktaras (1932). Populiaraus apibendrinamojo veikalo „Lietuvos istorija“ (1936) vienas autorių ir redaktorius.

(tiurk. seriat – tikrasis kelias į tikslą), islamo klasikinė religinė teisė – nekodifikuotų teisinių normų, musulmonų elgesio principų ir taisyklių, religinio gyvenimo ir poelgių visuma. Reguliuoja išorines žmonių santykių su Alachu, arba kulto, taisykles žmonių tarpusavio santykių formas ir numato bausmes už jų pažeidimus.

(tikr. Pečkauskaitė Marija; 1877-1930), rašytoja. Lyrinės psichologinės prozos lietuvių literatūroje pradininkė. Parašė apsakymų („Iš daktaro pasakojimų“, 1904, „Į šviesą“, 1908, „Sulaukė“, 1906 ir kt.), apysakas „Viktutė“ (1903), „Vincas Stonis“ (1906), „Sename dvare“ (1922).

(Lietuvos šaulių sąjunga), sukarinta visuomeninė organizacija, veikusi 1919-1940 m.

(1879-1948), Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. Lietuvos demokratų partijos vienas organizatorių. Vasario 16-osios akto signataras.

(arab. šajkh – senis, išminčius), musulmonų pagarbus titulas, dažniausiai taikomas religiniams autoritetams (teologams, religinių disciplinų mokytojams), taip pat – itin pamaldiems žmonėms.

priklausomi žmonės, aptarnaujantys feodalų namų ūkį. Lietuvoje XIII-XIV a. buvo tik nelaisvieji, paveldėti iš patriarchalinės vergovės. Dalis kunigaikščiams tarnaujančių šeiminykščių ilgainiui tapo svarbiais pareigūnais ir patys tapo feodalais.

(tikr. Jurkūnas; 1889-1959), lietuvių rašytojas impresionistas. 1919-1927 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje.

(Abevilio epocha), antrasis senojo akmens amžiaus laikotarpis (nuo 600.000-550.000 iki 430.000-400.000 m. pr. Kr.).

(1849-1908), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas. 1878-1904 m. laikraščio „Lietuviška ceitunga“ redaktorius, iki 1894 m. leidėjas. Leido lietuviškus kalendorius, vertė protestantų knygas. Dalyvavo lietuvių literatūros draugijos Tilžėje veikloje. Rėmė žurnalo „Aušra“ leidimą.

(arabai jį vadina Birželio karu), Egipto, Jordanijos ir Sirijos karas su Izraeliu 1967 m. birželio 5-10 d. Vienas arabų-Izraelio karų.

(pranc. chevalier – riteris, kavalierius), dvarininko titulas feodalinėje Prancūzijoje.

(1928-2014), Gruzijos valstybės vadovas, 1995-2004 m. – prezidentas.

(Shi Huangdi, Shih Huang-ti; 259-210 pr. Kr.), pirmasis Kinijos imperatorius (221-210 pr. Kr.). Cinų dinastijos (221-206 pr. Kr.) pradininkas.

XVI a. pab.-XVIII a. pab. didžiausia LDK valstybinė žemės valda. Jai priklausė dab. Joniškio rajonas, didžioji Šiaulių rajono dalis, Pakruojo ir Radviliškio rajonų vakarinės dalys. Įsteigta 1589 m.

(Saulės žemė), istorinė baltų žemė Dubysos aukštupio baseine. Vardas Saulė (neaišku, ar tai gyvenvietė, ar teritorija) pirmą kartą minimas aprašant 1236 m. Saulės mūšį. Žemė pirmą kartą minima 1254 m., o paskutinį – 1358 m. XIV a. II pusėje dėl Livonijos puolimų virto dykra. XV a. vėl apsigyveno lietuviai.

Rusijos ir Švedijos karas 1700-1721 m. dėl Baltijos ir jos pakraščių.

Rusijos imperijos administracinis vienetas XIX a.-XX a. pr., apėmęs Gardino, Kauno, Minsko, Mogiliovo, Vilniaus ir Vitebsko gubernijas, t.y. buvusias LDK žemes. Gardino, Kauno, Vilniaus gubernijos 1850 m. dar buvo sujungtos į Vilniaus generalgubernatoriją.

po pergalingų karų prieš Daniją (1864) ir Austriją (1866) Prūsijos 1867 m. sukurta šiaurinių Vokietijos kunigaikštysčių sąjunga.

(arab. ši'at – partija, grupuotė), vienos iš dviejų pagrindinių islamo krypčių nariai.

(1885-1962), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. 1918-1920 m. Lietuvos Tarybos narys, kurį laiką jos pirmininkas. Organizavo Lietuvos Respublikos kariuomenę. Dalyvavo 1926 m. valstybės perversme. 1926-1928 m. ir 1934-1938 m. buvo teisingumo ministras. 1941-1961 m. praleido tremtyje.

karavanų kelių, jungusių Kiniją, Centr. Aziją ir Levantą (dab. Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos teritorijos), pavadinimas iki XVI a.

miestelis Raseinių rajone, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. 1987 m. turėjo 867 gyventojus. Nuo XV a. pr. minimas kaip kaimas, o 1517 m. jau vadinamas miesteliu. XVIII a. pabaigoje čia pradėti rengti dideli atlaidai ir Šiluva tapo viena iš svarbiausių katalikų maldininkų rinkimosi vietų Lietuvoje.

(g. 1950), Lietuvos valstybės veikėjas. 1991 m. sausio mėnesį buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 1991-1992 m. – Ekonomikos ministras. Parašė straipsnių ekonomikos klausimais, knygą „Ekonomikos reforma Lietuvoje“ (1996).

(1887-1943), kompozitorius, dirigentas.