Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Čartizmas | darbininkų judėjimas Anglijoje XIX a. I-oje p. |
Čartoriskiai | LDK ir Lenkijos didikų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių, o savo pavardę iš Čartorisko miestelio (Ukraina). |
Čartoriskis Adomas Jurgis | |
Čartoriskis Adomas Kazimieras | (1734-1823), Abiejų Tautų Respublikos didikas. Nuo 1758 m. – Podolės žemių generolas. Lenkijos didikų grupuotės „familija“ kandidatas į Lenkijos sostą. 1773-1781 m. Edukacinės komisijos narys, Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas, Ketverių metų seimo narys. Rėmė menininkus ir mokslininkus, parašė dramų ir literatūros kritikos veikalų. |
Čartoriskis Fridrichas Mykolas | (1696-1775), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724). Augusto III viešpatavimo laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. 1773 m. kaip kancleris turėjo pasirašyti I ATR padalijimo sutartį. |
Čartoriskis Ivanas | Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos šalininkas. 1440 m. kovo 20 d. drauge su broliu Aleksandru Trakuose nužudė Žygimantą Kęstutaitį. |
Čartorisko paliaubos | 1431 m. paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Švitrigailos valdomos LDK. |
Čatal Hiujukas | viena didžiausių VII-VI t-mečio pr. Kr. gyvenviečių Centr. Turkijos pietuose, 50 km į pietryčius nuo Konijos miesto, vienas seniausių pasaulio miestų. |
Čaušesku Nikolajė | (1918-1989), Rumunijos valstybės vadovas (1965-1989). |
Če Gevara Ernestas | |
Čechavičius Simonas | (1689-1775), dailininkas tapytojas. 1750 m. Varšuvoje įsteigė dailės mokyklą. 1753 ir 1770 m. gyveno Lietuvoje. Nutapė religinių paveikslų įvairioms Lenkijos ir Lietuvos bažnyčioms, portretų. |
Čekoslovakų korpuso maištas | čekoslovakų armijos (daugiausia buvusių karo belaisvių, apie 45 tūkst. žmonių) ginkluota kova su sovietų valdžia 1918 m. Pavolgyje, Urale bei Sibire. |
Čekų broliai | Čekijos religinė bendruomenė, tęsusi radikaliųjų husitų tradicijas. Atsisakė bažnytinių apeigų, nepripažino kai kurių sakramentų, laisvai rinko dvasininkus. XV-XVII a. persekioti, daugelis emigravo. XVIII a. susijungė su protestantais |
Čemberlenas Arturas Nevilis | (Arthur Neville Chamberlain; 1869-1940), D. Britanijos politikas, ministras pirmininkas (1937-1940). 1938 m. pasirašė Miuncheno sutartį, palaidojusią Čekoslovakiją. |
Čerčilis Vinstonas Spenseris | |
Černenka Konstantinas | (1911-1985), SSKP generalinis sekretorius (1984-1985). Dėl sunkios ligos tik formaliai valdė šalį. |
Černius Jonas | |
Čerskis Jonas | (1845-1892), geologas, paleontologas, geografas, Rytų Sibiro tyrinėtojas. Dalyvavo 1863 m. sukilime ir buvo ištremtas į Omską. Ten pradėjo geologinius ir paleontologinius tyrimus. 1877-1880 m. tyrinėjo Baikalą ir sudarė pirmąjį jo krantų geologinį žemėlapį. 1891-1892 m. tyrinėjo Kolymos, Indigirkos, Janos baseinus. |
Čiang Kaišek | (Chiang Kaishek, Jiang Jiehi; 1887-1975), Kinijos generolas, politikas. Nuo 1926 m. Gomindano partijos vadovas. Tautinės Kinijos lyderis (1928-1949), prezidentas (1928-1931, 1943-1949). Suvienijo Kiniją, įvykdė finansų reformą, pagerino komunikacijas ir švietimą, kovojo su komunistais ir japonais. 1949 m. laimėjus komunistams, pasitraukė į Taivaną ir iki pat mirties buvo Kinijos Respublikos prezidentu. |
Čingischanas | (tikr. Temudžinas; 1155-1227), mongolų genčių chanas. Įkūrė didžiulę mongolų imperiją, nusidriekusią nuo Kinijos iki Artimųjų Rytų. |
Čino valstybė | Dziučenų (Juchen), tungūzų kilmės genčių, dinastija ir valstybė Š. ir Š. r. Kinijoje XII-XIII a. |
Činšas | feodalinė žemės renta, mokama pinigais arba natūra žemės savininkui baudžiauninkų ir laisvųjų žmonių (žemės laikytojų), valdančių žemę pagal činšo teisę. LDK činšas labiau buvo piniginė duoklė, mokama daugiausia baudžiauninkų. |
Čiurlionis Mikalojus Konstantinas | |
ČK | (sutr. iš rus. Črezvyčainaja komisija), Sovietų Rusijos slaptoji policija, įsteigta 1917 m. pab. kovai su kontrrevoliucija, sabotažu, spekuliacija. Pirmasis vadovas – F. Dzeržinskis. ČK darbo metodas buvo teroras, nevaržomas teisinių ir moralinių principų. 1922 m. buvo pakeista GPU, 1934 m. – NKVD, 1946 m. – MVD. |