Žodynas

(vok. Wachtmeister), daugelyje pasaulio šalių puskarininkio laipsnis ir pareigybė kavalerijoje bei žandarmerijoje.

(mirė 1419), Šv. Romos imperatorius (nuo 1376). Karolio IV Liuksemburgiečio sūnus. Po tėvo mirties (1378) paveldėjo ir Čekijos karaliaus sostą.

(g. 1957m.), Lietuvos politikas, ekonomistas. 1991-1992 m. ir 1996-1999 m. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Parašė straipsnių ekonomikos, politikos klausimais.

(1876-1901), poetas. Parašė lyrinių ir pilietinių eilėraščių, elegijų, sonetų, baladžių, eiliuotų satyrų, epigramų. Vertė užsienio rašytojų kūrinius. Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis.

(1890-1959), rašytojas. 1941-1945 m. buvo Mokslų akademijos bibliotekos direktorius. Išleido eilėraščių rinkinių („Rasoti spinduliai“, (1923), „Tekanti saulė“, (1925), „Gimtuoju vieškeliu“ (1927) ir kt.), dramų, vertė F. Šilerio, H. Ibseno, M. Meterlinko ir kitų autorių kūrinius.

(1886-1944), Lietuvos valstybės veikėjas. 1917-1920 m. Lietuvos Tarybos narys. 1920-1922 m. dalyvavo Steigiamojo seimo veikloje. Su broliu įsteigė „Ūkio“ banką, buvo daugelio akcinių bendrovių steigėjas.

(Vaišelga; mirė apie 1268), vyriausiasis Mindaugo sūnus. 1255 m. sudarė taikos sutartį su Haličo-Volynės kunigaikščiu Danijilu Galičiečiu dėl bendrų veiksmų ginantis nuo mongolų-totorių. Šia sutartimi Vaišvilkas prie Lietuvos prijungė Juodąją Rusią ir Naugarduką, kuriuos pats ir valdė.

LDK miesto, turinčio savivaldos teisę, pareigūnas. Skyrė didysis kunigaikštis iš miestiečių išrinktų 4 kandidatų (dažniausiai bajorą).

aukštas LDK vietos valdžios pareigūnas. Pareigybė Lenkijos pavyzdžiu įvesta 1413 m. (Vilniaus ir Trakų vaivados).

LDK teritorinis administracinis vienetas. LDK vaivadijas sudarinėti pradėta Lenkijos pavyzdžiu po Horodlės sutarties 1413 m. LDK teritorija buvo suskirstyta į 12 vaivadijų.

1700/1600 m. pr. Kr.-1 m. po Kr. baltų kultūra. Ji paplitusi baltų arealo pietvakariuose, o jos centras buvo Sambija, kurioje gausiausia paminklų. Kiek rečiau pilkapių kultūros paminklai paplitę Priegliaus baseine – yra jų ir Lietuvos pajūryje, Danės bei Akmenos baseinuose.

vakarinė Vokietijos sostinės Berlyno dalis, po Antrojo pasaulinio karo patekusi į Vakarų Europos valstybių įtaką. 1949 m. įėjo į Vokietijos Federacinės Respublikos sudėtį.

teritorinis vienetas Rusijos imperijos europinėje dalyje XIX a.-XX a. pr. Sudarė iš buvusios ATR rusams atitekusios žemės Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje. Buvo skirstomas į Šiaurės vakarų kraštą ir Pietvakarių kraštą. Turėjo valdymo ir įstatymų skirtumų nuo likusios imperijos dalies.

I-V a. baltų kultūra.

istorinis Ukrainos dalies, pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį atitekusios Lenkijai, pavadinimas. 1939 m. po SSRS ir Lenkijos karo sujungta su Ukraina. Dabar Lvovo, Ivano Frankovsko, Ternopolio, Voluinės ir Rovno sritys Ukrainoje.

XVI a. II pusės-XIX a. LDK žemės ploto vienetas. Visoje LDK paplito XVII a. I pusėje. Dydis – 21,38 ha. Oficialiai matuoti žemę valakais nustota panaikinus baudžiavą (1861), bet buityje naudotas iki Pirmojo pasaulinio karo.

XVI a.-XVII a. pr. LDK žemės reforma. Vykdyta keliais etapais: 1547-1566 buvo išmatuotos vakarinės, o iki XVII a. pr. rytinės LDK žemės.

(1801-1875), lietuvių vyskupas, visuomenės veikėjas, rašytojas.

XV-XIX a. pradžios Lietuvos didikų giminė.

valstybės administracijos tarnautojas, kuriam pavedama vykdyti vyriausybės priimtus įstatymus, pavedimus, užtikrinti, kad būtų laikomasi jau galiojančių įstatymų ir taisyklių. Valdininkas turi būti pavaldus tik savo tiesioginei vadovybei ir jo darbą reglamentuojančioms instrukcijoms. Jis turi būti atribotas tiek nuo profesionalių politikų, tiek nuo eilinių piliečių spaudimo pažeisti instrukcijas.

1. žmonių (žmonių grupių) tarpusavio santykis, kada vienas žmogus (žmonių grupė) paklūsta kito žmogaus (žmonių grupės) valiai;
2. kasdienėje kalboje paprastumo dėlei neretai vadinamos valstybės valdžios institucijos.

valstybės valdymo institucijų sudarymo principas, taikomas parlamentinio valdymo sistemoje, kai ir įstatymų leidimo valdžia, ir vykdomoji valdžia priklauso tam pačiam organui, tai pačiai politinei grupuotei. Parlamentinio valdymo sąlygomis aukščiausioji valdžia priklauso parlamentui, o parlamento daugumą sudarančiai frakcijai ir vyriausybei vadovauja tas pats asmuo – lyderis.

priemonės, kuriomis remdamasis vienas asmuo (asmenų grupė) gali priversti paklusti kitą asmenį (asmenų grupę). Valdžios šaltinių įvairovė yra nepaprastai didelė: tai ir atvira prievarta, ir savanoriškas kito asmens sutikimas paklusti duotam įsakymui.

principas, kuriuo remiantis formuojama prezidentinio valdymo sistema. Čia įstatymų leidimo valdžią turintis parlamentas ir vykdomąją valdžią turintis prezidentas su savo sudaryta vyriausybe yra vienas nuo kito nepriklausomi ir sudaro du tarpusavyje bendradarbiaujančius ir kartais konfliktuojančius valdžios centrus. Tokios nepriklausomybės pagrindas – atskiri ir tiesioginiai tiek parlamento, tiek prezidento rinkimai.

(Lech Wałęsa, g. 1943), Lenkijos politikas, prezidentas.

(1789-1831), poetas. Žuvo kovodamas 1831 m. sukilime. Parašė romantinę baladę „Birutė“ (1828), tapusią liaudies daina, kitų eilėraščių, satyrinių poemų ir eilėraščių lenkų kalba.

Lietuvos bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. spalio pabaigoje prie Valkininkų. Tikslas – kovoti prieš Sapiegų įsigalėjimą LDK.

LDK administracinis teritorinis vienetas, susidaręs daugiausia iš senųjų žemių ir sritinių kunigaikštysčių (Deltuvos, Karšuvos, Knituvos). Valsčius žinomas nuo XIV a. pabaigos. Jo centras būdavo didžiojo kunigaikščio pilis ar kiemas. Valsčių sudarė kelios ar keliolika lauko bendruomenių, bajorų kiemų, jį administravo didžiojo kunigaikščio vietininkas tijūnas. Po XVI a. vidurio Valakų reformos, valsčiai, išskyrus Žemaitiją, išnyko.

(Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga), 1922-1936 m. veikusi Lietuvos politinė partija.

1525-1526 m. vykęs valstiečių sukilimas P. ir Vid. Vokietijoje. Vyko nemaža dalimi veikiant reformacijos idėjoms.