Žodynas

(vok. Sturmabteilung; Šturmo būriai), Vokietijos nacistų partijos sukarinta organizacija. Įkurta 1921 m. Paskirtis – jėga ginti partijos reikalus. 1933 m. SA priklausė apie 400 tūkst. žmonių.

(Muhammad Anvar el Sadat; 1918-1981), Egipto politikas, prezidentas (1970-1981).

senovės islandų pasakojamosios literatūros žanras. Sagomis islandai vadino žodinius ir rašytinius pasakojimus apie praeitį.

(Lietuvos persitvarkymo sąjūdis),

Lietuvos politinis-visuomeninis judėjimas, susikūręs 1988 m. Siekė pertvarkyti sovietinės Lietuvos politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą, reiškė Lietuvos valstybingumo siekius. Pirmininkas – V. Lansbergis. Leido laikraštį „Atgimimas“.

(lot. socii), romėnų vadintos italikų gentys, kurios pajungtos nors ir liko autonomiškos, bet privalėjo teikti Romai pagalbinę kariuomenę (dažniausiai raitelius). Kai šioms gentims nepavyko įgyvendinti teisėto reikalavimo gauti pilną Romos pilietybę, 90-88 m. pr. Kr. kilo vad. sąjungininkų karas; po jo italikams buvo suteikta Romos pilietybė.

(vok. Sachsen), istorinė Vokietijos sritis, apimanti Drezdeno, Leipcigo apylinkes. Svarbiausias miestas – Drezdenas.

(Salachas ad Dinas; 1138-1193), Egipto sultonas, Ajubidų dinastijos pradininkas. Išplėtęs savo valdas, sustiprinęs kariuomenę, Saladinas 1187 m. sumušė kryžiuočius prie Hitino Palestinoje, o tų pačių metų spalio 2 d. užėmė Jeruzalę. Sugebėjo išvyti kryžiuočius iš didesnės dalies Sirijos ir Palestinos.

(Kirchholmo mūšis), LDK ir Švedijos kariuomenių mūšis 1605 m. rugsėjo 27 d. Įvyko ties Salaspiliu (Kirchholmu, 13 km į pietus nuo Rygos) per 1600-1629 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Švedija.

katalikų vienuolių kongregacija. Vadinasi savo globėjo Šv. Pranciškaus Saleziečio vardu. Rūpinasi ligoniais, jaunimo auklėjimu.

(965-928 pr. Kr.), pagal Sen. Testamentą, trečiasis Izraelio karalius, Dovydo ir Batšebos sūnus. Jo valdymo laikais Izraelio ir Judėjos karalystė labiausiai klestėjo. Garsėjo išmintimi ir sąjungomis su Egiptu ir Finikija.

taikos sutartis, sudaryta 1398 m. spalio 12 d. Salyno saloje (Nemune, ties Nevėžio žiotimis) tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Kryžiuočių ordino didžiojo magistro Konrado fon Jungingeno.

(1899-1942), dailininkas tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių ekspresionizmo atstovų. Dailininkų grupuotės „Ars“ narys. Nutapė figūrinių kompozicijų („Skurdas“, 1926, „Moteris su vaiku“, 1929, „Dama su šuniuku“, 1931 ir kt.), portretų („Girtuoklis“, 1935, „Autoportretas su teptukais“, 1936 ir kt.), peizažų, natiurmortų.

(jap. samurau – tarnauti), vidurinių ir ankstyvųjų naujųjų amžių teisiškai privilegijuotas Japonijos feodalų luomas.

48 valstybių, per II pasaulinį karą kariavusių Sąjungininkų pusėje, taikos sutartis su Japonija. Pasirašyta 1951 m. rugsėjo 8 d. San Fransisko konferencijoje.

1878 m. kovo 3 d. Rusijos ir Turkijos sudaryta preliminari taikos sutartis San Stefano miestelyje (dab. Ješilkėjus) netoli Stambulo. Ji baigė Rusijos ir Turkijos 1877-1878 m. karą.

1570 m. ATR kalvinistų, liuteronų ir čekų brolių sudarytas susitarimas, skelbęs, kad kiekviena savarankiška protestantizmo srovė išpažins savąjį tikėjimą, bet toleruos ir kitų protestantų pažiūras, sutelks jėgas kovoti su katalikais bei arijonais. Susitarimas neilgam suvienijo didžiąją dalį ATR protestantų. Kalvinistų ir liuteronų ginčai, teologinės diskusijos nenurimo.

LDK bajorų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių. Turėjo didelius dvarus LDK, daugiausia Volynėje. Pradžioje stačiatikiai, vėliau daugiausia unitai, paskui katalikai. Sanguškos buvo įtakingi LDK, bet ilgainiui įsijungė į Lenkijos gyvenimą ir XIX a. buvo laikomi viena iš šešių turtingiausių ir kilmingiausių lenkų šeimų.

(lot. sanctio – pritarimas, tvirtinimas, aprobavimas, išlyga):
1. tarptautinėje teisėje prievartos priemonė, valstybių naudojama prieš valstybę, nesilaikančią kurios nors tarptautinės teisės nuostatos arba laužančią tos nuostatos numatomus reikalavimus;
2. teisės pažeidėjui taikoma priemonė, pasireiškianti pažeidėjui skiriamais tam tikrais suvaržymais.

(pranc. sans-culottes – be trumpų kelnių), Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu revoliucingai nusiteikusi Paryžiaus varguomenė. Pašaipus pavadinimas kilęs iš drabužių stiliaus: varguomenė, skirtingai nei bajorai ar turtingi buržua, dėvėjo ne trumpas (iki kelių), o ilgas kelnes.

liberali JAV lietuvių organizacija. Įsteigta 1957 m. kaip atsvara katalikiškoms organizacijoms. Susikūrė iš liberalios studentų organizacijos „Šviesa“ (įsteigta 1946 m. Vokietijoje) ir liberalios kultūros organizacijos „Santara“ (įsteigta 1954 m. JAV). Draugijos centras – Čikagoje (JAV).

(1730-1793), LDK valstybės, karinis ir politinis veikėjas. Lietuvos kariuomenės generolas majoras. Nuo 1775 m. LDK kancleris.

(1708-1754), Vilniaus vyskupas sufraganas (nuo 1736).

(apie 1642-1720), LDK valstybės ir karo veikėjas. 1681-1682 m. LDK lauko etmonas, 1682-1703 ir 1707-1708 m. didysis etmonas. 1682-1703 ir 1707-1720 m. Vilniaus vaivada.

(1557-1633), LDK valstybės ir karo veikėjas, diplomatas, įstatymų leidėjas. Mecenatas. 1585-1589 m. LDK vicekancleris, 1589-1623 m. kancleris, nuo 1625 m. LDK didysis etmonas. Su kitais įkūrė LDK Vyriausiąjį tribunolą, vadovavo III Lietuvos Statuto (1588) rengimui. Pastatydino daug bažnyčių ir vienuolynų.

(1609-1665), LDK karo veikėjas. 1646-1655 m. Vitebsko, o nuo 1565 m. Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas. Neparėmė 1655 m. Kėdainių sutarties su Švedija ir su savo kariuomene pasitraukė prie Bresto. Paveldėtus didelius turtus panaudojo LDK kariuomenei samdyti. 1656 m. pavasarį su 10 tūkst. karių padėjo Lenkijos kariuomenei išvaduoti iš švedų Sandomežą, Varšuvą.

XV-XIX a. I pusės LDK ir Lenkijos didikų giminė.

(lot. Saraceni):
1. senovinis arabų genčių, gyvenusių Šiaurės vakarų Arabijoje ir Sinajaus pusiasalyje, pavadinimas;
2. viduramžiais paplitęs arabų, o nuo kryžiaus karų laikų – ir visų musulmonų, kartais ir visų nekrikščionių pavadinimas.

Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Pranciškaus Ferdinando ir jo žmonos nužudymas 1914 m. birželio 28 d. Sarajeve.

(1595-1640), jėzuitas, literatūros teoretikas, poetas. Rašė lotynų kalba. 1627-1635 m. Vilniaus universiteto profesorius, teologijos daktaras. Nuo 1635 m. karaliaus Vladislovo Vazos dvaro pamokslininkas. Sekdamas antikos poetų (ypač Horacijaus) kūrinių forma, parašė odžių, epodžių ir epigramų.

(sargininkai), XIX a. pab.-XX a. pr. politinė lietuvių grupuotė, susibūrusi apie žurnalą „Tėvynės sargas“ (1896-1904). Priklausė Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Alekna, Adomas Jakštas ir kiti. Priešinosi lietuvių lenkinimui ir rusinimui, spaudos draudimui, gynė katalikų bažnyčios pozicijas. 1905 m. sargiečiai įsteigė Lietuvos krikščionių demokratų sąjungą.