Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Habsburgai | Europos karališkoji giminė, Austrijos ir Vokietijos valdovų dinastija (1273-1918). |
Hadas | (gr. Hades, lot. Orcus): |
Hagiografija | (gr. hagios – šventas + grapho – rašau), krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus ir kultus. |
Hagos konvencijos | Hagos taikos konferencijose 1899 m. ir 1907 m. priimtos konvencijos ir deklaracijos. |
Hagos taikos konferencijos | (1899, 1907), pirmosios pasaulinio lygio diplomatinės konferencijos, padėjusios pagrindus tarptautinei diplomatijai, tarptautinės teisės kodifikavimui ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos, JTO) formavimuisi. |
Hagos tribunolas | 1923-1940 m. Tautų Sąjungos tarptautinis teismas, veikęs Hagos mieste (Olandijoje) tarpvalstybiniams ginčams spręsti. |
Haidukai | (vengr. hajduk – pėstininkai): 1. XVI-XVII a. Vengrijos ir Austrijos samdyti pėstininkai, gavę žemės pasienyje ir jį saugantys. Jų buvo ir Lenkijos kariuomenėje (vad. vengrų pėstininkai); |
Haličo-Voluinės kunigaikštystė | XII a. pab.-XIV a. Rusios kunigaikštystė, susidariusi iš suvienytų Haličo ir Vladimiro-Voluinės kunigaikštysčių (1199). |
Hamurabis | |
Hanibalas | |
Hanza | (vok. Hanse), XIII-XIV a. susiformavusi Š. Vokietijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga. |
Harapa ir Mohendžo Daras | |
Haremas | (arab. haram – draudžiamas dalykas; harimi – musulmonų moterys): |
Hatčepsuta | (m. 1482 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonė (1503-1482). Tutmozio I dukra. Valdė kartu su broliu Tutmoziu II, vėliau su Tutmoziu III. |
Hator | sen. egiptiečių meilės, linksmybės deivė, menų, kai kada ir mirusiųjų globėja. Įkūnijo dangų, moteriškumą ir motinystę. Vaizduojama karve ar moterimi su karvės ragais ir saulės disku tarp jų. |
Havelas Vaclavas | |
Hefaistas | (gr. Hēphaistos), sen. graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas. |
Hėgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas | (1770-1831), vokiečių filosofas, kuris protą ir gamtą suvokė kaip nedalomą visumą, dvasią. |
Hegemonija | (gr. hēgemonia – viešpatavimas, vyravimas, pirmavimas), klasės, politinės partijos ar valstybės viešpatavimas, vyravimas, vadovaujantis vaidmuo. |
Hektoras | (gr. Hektor), graikų mitologijoje – žymiausias trojiečių didvyris per Trojos karą. |
Helenai | (gr. Hellēnes), senovės graikai. |
Helenizmas | (gr. Hellēn – graikas), sen. istorijos laikotarpis nuo Aleksandro Makedoniečio žygių pradžios 336 m. pr. Kr. iki romėnų įsigalėjimo Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje apie 40 m. pr. Kr. Pasireiškė graikų kalbos, kultūros, mokslo sklaida Rytų kraštuose. |
Helijas | (gr. Hēlios), sen. graikų saulės dievas. |
Heliocentrinė pasaulio sistema | Saulės sistemos sandaros teorija, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę. Jos kūrėjas – lenkų astronomas M. Kopernikas (XVI a.). |
Heliocentrizmas | žr. Heliocentrinė pasaulio sistema. |
Helotai | Spartos valstybėje vietinių Lakonijos ir Mesėnijos gyventojų palikuonys, spartiečių paversti vergais. |
Helsinkio baigiamasis aktas | Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo, įvykusio 1973-1975 m. Helsinkyje, baigiamasis aktas. Jame patvirtintas esamų Europos valstybių sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, sienų neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas ir teisė tvarkyti savo likimą, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas. |
Helsinkio pasitarimas | (Helsinkio konferencija), visų Europos valstybių (išskyrus Albaniją), JAV ir Kanados pasitarimai, vykę 1973-75 Helsinkyje ir Ženevoje. Jame 1975 pasirašytas tarptautinis dokumentas – Helsinkio baigiamasis aktas. |
Henrikas II | (Henry II; 1133-1189), Plantagenetų giminės Anglijos karalius. |
Henrikas IV | (Heinrich IV; 1050-1106), Vokietijos karalius (1054-1106), Bavarijos kunigaikštis (1055-1061), Šv. Romos imperijos imperatorius (1084-1105). |