Žodynas

(Mu'ammar al-Qaddafi; 1942-2011), Libijos pulkininkas, politikas, valstybės vadovas (1969-2011).

(1912-1989), Vengrijos politikas. 1956 m. revoliucijos laikotarpiu išrinktas Vengrijos socialistinės darbininkų partijos CK pirmuoju sekretoriumi. 1956-1965 m. (su pertraukomis) vadovavo vyriausybei. 1989 m. atleistas iš visų postų.

įstatymo numatytas laikotarpis veikti kokiai nors valstybinei institucijai ar eiti pareigas pareigūnui.

vienas didžiausių Art. Rytų mūšių tarp Egipto faraono Ramzio II ir hetitų valdovo Muvatalio, apie 1299 m. pr. Kr. vykęs Sirijoje prie Kadešo miesto.

(1893-1991), SSRS valstybės veikėjas. Jaunystėje dirbo batsiuviu. 1924-1957 m. SSKP CK narys. XX a. 3-6 deš. buvo CK sekretoriumi, politbiuro nariu, vadovavo Maskvos miesto komitetui. Dalyvavo organizuojant stalinines represijas. 1953-1957 m. Ministrų tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas.

1. savivaldą turinti žydų bendruomenė;
2. žydų bendruomenės kasmet renkama (Rusijoje kas 3 m.) vietinė savivaldos institucija, valdyba, kurią sudarė 20-40 žmonių. Jai buvo pavaldžios kahalo administracijos, teismo, mokesčių, švaros, religijos komisijos. Egzistavo iki XX a. pradžios.

(valstiečių bendruomenė, žemės bendruomenė), žemdirbių bendruomenė, Lietuvoje vadinta lauku. Jos nariai – laukininkai.

bajoro kieme (kaime) gyvenantys ir savo namų ūkį turintys LDK valstiečiai viduramžiais (iki XVI a. II p.). Neturėjo savo žemės (naudojosi dvaro skirta) ir buvo asmeniškai priklausomi nuo žemvaldžio.

socialistinių, socialdemokratinių pažiūrų politikai ir politinės partijos.

eserų partijos kairysis sparnas, 1917-1921 m. veikęs Rusijoje kaip atskira partija. Kartu su bolševikais rengė Spalio perversmą. Eserų partija 1917 m. gruodžio mėn. suvažiavime pašalino juos iš partijos. 1917 m. pab. įėjo į V. Lenino vyriausybę. 1918 m. nepritarė Bresto taikai, nutraukė sąjungą su bolševikais. 1918 m. liepos mėn. organizavo maištą prieš bolševikus. Po jo nuslopinimo bolševikai partiją uždraudė.

(1879-1964), lietuvių politikas, publicistas, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos vadovų. 1920-1927 m. Seimų narys. 1943-1945 m. VLIK pirmininkas.

(vok. Kaiser iš lot. Caesar – Cezaris, karalius), Šv. Romos imperijos (962-1806) ir Vokietijos imperijos (1871-1918) imperatorių titulas.

(1953-1972) – lietuvių disidentas. Atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį, kai 1972 m. gegužės 14 d. Kaune susidegino protestuodamas prieš sovietinę Lietuvos okupaciją.

(ofic. Kristaus kariuomenės broliai), XIII a. 1-4 deš. vokiečių vienuolių karinis ordinas ir jo įkurta valstybė R. Pabaltijyje. 1202 m. įkūrė Rygos vyskupas Albertas. Po 1236 m. vykusio Saulės mūšio, 1237 m. popiežius prijungė Kalavijuočių ordiną prie Kryžiuočių ordino. Kalavijuočių ordinas tapo Kryžiuočių ordino šaka – Livonijos ordinu.

taip senovės Graikijos filosofas Aristotelis vadino vergus. V a. pr. Kr. vergai sudarė apie pusę Atėnų gyventojų. Jie dirbo kasyklose, statybose, atlikdavo įvairius namų darbus. Geriausiai gyveno valstybiniai vergai – raštininkai, tvarkos saugotojai. Dalis vergų galėdavo išsipirkti, tačiau jie netapdavo pilnateisiais piliečiais.

(lot. Calendae), romėnų kalendoriaus pirmoji kiekvieno mėnesio diena, pvz., Calendae aprils – balandžio 1-oji. Per kalendas skolininkai turėjo mokėti skolas pagal skolų knygą, vadinamą calendarium.

(arab. khalifah – pavaduotojas, įpėdinis), po pranašo Mahometo mirties oficialus jo įpėdinių titulas; vėliau – renkamas musulmonų sunitų bendruomenės vadovas; musulmonų teokratinės valstybės (kalifato) vadovas.

kalifų valdoma teokratinė arabų valstybė 632-1258 m.

(Gaius Caesar Germanicus Caligula; 12-41), Romos imperatorius (37-41). Laikomas vienu žiauriausių ir labiausiai nenuspėjamų Romos imperatorių. 

449 m. pr. Kr. Kipro saloje tarp graikų ir persų sudaryta taika, užbaigusi graikų ir persų karus 500-449 m. pr. Kr. Graikams atstovavo Atėnų aristokratas Kalijus. Persai pripažino M. Azijos graikų polių nepriklausomybę bei įsipareigojo nevesti karinio laivyno į Egėjo jūrą. Graikai apribojo savo pretenzijas Viduržemio jūros rytinėje pakrantėje ir Egipte.

(1838-1864), vienas 1863-1864 m. sukilimo vadų. Teisininkas.

(1875-1946), Sovietų Rusijos ir SSRS politikas, vienas bolševikų vadų. 1938-1946 m. SSRS AT Prezidiumo pirmininkas, užsienyje vadintas SSRS „prezidentu“. Jo garbei Tverė pavadinta Kalininu (1931-1990), Karaliaučius – Kaliningradu.

vienas didžiausių pokario partizanų mūšių, vykęs 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške, prie Krosnos (Simno vlsč., dab. Lazdijų r.).

(1880-1945), dailininkas tapytojas. Nuo 1905 m. dalyvavo parodose, surengė individualių parodų. Kūryboje vyrauja peizažai („Auksiniai berželiai“, „Upelis pavasarį“, „Miško kelias“ ir kt.) ir portretai (nutapė J. Jablonskio, S. Nėries ir kt. portretus). Nutapė kompozicijų, freskų. Parašė „Tapybos technikos vadovėlį“ (1930).

(pranc. Jean Cauvin, Calvin, lot. Joannes Calvinus; 1509-1564), prancūzų kilmės teologas, Bažnyčios reformatorius, kalvinizmo pradininkas.

(evangelikai reformatai), viena pagrindinių protestantizmo krypčių. Pavadinimas kilo iš pradininko J. Kalvino pavardės. Itin akcentuojama predestinacijos doktrina, pagal kurią Dievas iš anksto pasirenka, kurie žmonės pateks į dangų, o kurie į pragarą. Ši mintis apie išrinktinumą stiprina moralę ir skatina tikslo siekimą. Kalvinistai išrinktinumo įrodymais laiko ne tik pamaldų gyvenimą, bet ir visuomeninę padėtį bei savo darbu užgyventą turtą.

(tikr. Levas Rozenfeldas; 1883-1936), Sovietų Rusijos ir SSRS politikas, fanatiškas pasaulinės komunistinės revoliucijos šalininkas. 1917 m. RKP(b) CK narys.

(jap. kamikadze – dieviškasis vėjas; taip japonai pavadino taifūną, kuris 1281 m. pab. sunaikino Japoniją puolusį mongolų laivyną), II pasaulinio karo metais Japonijos lakūnas mirtininkas, nukreipiantis į taikinius, daugiausia į karo laivus, sprogmenimis pakrautus lėktuvus. 

(Tommaso Campanella; 1568-1639), italų vienuolis dominikonas, filosofas, rašytojas. Populiariausiame savo kūrinyje „Saulės miestas“ (1602 m., išspausdintas 1623 m.) pavaizdavo idealią, religija, morale ir žmogaus protu paremtą, utopinę visuomenę.

(Wilhelm Canaris; 1887-1945), nacistinės Vokietijos politikas, admirolas. 1935-1944 m. vadovavo vermachto karinei žvalgybai (abverui). Organizavo karines provokacijas ir diversijas užgrobiant Austriją ir Čekoslovakiją (1938-1939). 1944 m. dalyvavo sąmoksle prieš A. Hitlerį, buvo suimtas ir pakartas.