Žodynas

(angl. nabob iš hindi k. nabab – vietininkas):
1. Mogolų imperijos provincijų valdytojai, XVIII a. tapę nepriklausomais kunigaikščiais;
2. Anglijos Ost Indijos bendrovės tarnautojai, praturtėję, kartais nesąžiningu būdu, Indijoje ir pagerinę savo ekonominę bei visuomeninę padėtį Anglijoje.

(nacistai), nacizmo (nacionalsocializmo), Vokietijos valstybinės ideologijos 1933-1945 m., išpažinėjai, nacionalsocialistų partijos nariai.

(lot. natio – tauta), žmonių bendrija, susidariusi istorijos, kultūros, kalbos, teritorijos ir ekonominio gyvenimo bendrumo pagrindu; tauta. Žr. Modernioji tauta.

valstybę sudarančios žmonių bendrijos – valstybės tautos – poreikiai.

1991 m. prieš Lietuvos valstybingumą veikusi komunistinė organizacija. Įkūrė LKP (SSKP) veikėjai M. Burokevičius, J. Jermalavičius ir kiti. Komiteto veiklą rėmė SSRS kariškiai. Grobė visuomeninius pastatus, bandė įsitvirtinti valdžioje. Turėjo radijo stotis „Baltija“ ir „Tarybų Lietuva“.

privačios nuosavybės pavertimas valstybine konfiskuojant arba išperkant.

(pranc. nationalisme), ideologija, skelbianti kiekvienos tautos teisę apsispręsti kurti savarankišką valstybę.

žr. VNSDP.

(nacizmas), Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m. Pripažįstamas individo pavaldumas valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai, o partijos – fiureriui (A. Hitleriui), rasių nelygiavertiškumas, arijų rasės išskirtinumas, neigiama demokratija ir liberalizmas.

istorinė baltų žemė Priegliaus baseino rytinėje dalyje.

(1881-1954), lietuvių archeologas, muziejininkas, Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas. Karo muziejaus Kaune organizatorius.

istorinė lietuvių žemė. Manoma, ją buvus Aukštaitijoje, į rytus nuo Žeimenos ir Merkio. Turėjo apimti ir vakarinę Baltarusijos dalį.

Prancūzijos karaliaus Henriko IV 1598 m. išleistas ediktas, pabaigęs konfesinę konfrontaciją tarp katalikų ir hugenotų. Hugenotams buvo suteikta tikėjimo išpažinimo laisvė, pilietinės teisės sulygintos su katalikų teisėmis. Ediktą 1685 m. Fontenblo ediktu panaikino Liudvikas XIV.

(Napoleon I; tikr. Napoleon Bonaparte; 1769-1821), prancūzų pulkininkas, Prancūzijos Respublikos pirmasis konsulas (1799-1804), Prancūzijos imperatorius (1804-1814 ir 1815).

(Napoleon III; tikr. Charles Louis Napoleon Bonaparte; 1808-1873), Prancūzijos imperatorius (1852-1870).

(Prancūzijos civilinis kodeksas), 1804 m. priimtas civilinis kodeksas. Esminės jo dalys Prancūzijoje galioja iki šiol. Kodeksas įgyvendino nemažai esminių Prancūzijos revoliucijos reikalavimų: užtikrino piliečių lygybę, laisvę, privačios nuosavybės neliečiamumą, panaikino luomų sistemą ir kt.

(1784-1864), Lietuvos istorikas, rašytojas, architektas.

XIV-XV a. LDK kunigaikščių giminė. Pradininkas – antrasis Gedimino sūnus Narimantas (mirė 1348).

(rus. narodnik – liaudininkas), XIX a. Rusijos radikaliosios inteligentijos judėjimo dalyviai. Skelbė utopinį valstietiškąjį socializmą, t. y. smerkė baudžiavą ir ieškojo nekapitalistinės valstybės raidos būdų.

(Józef Naronowicz-Naroński; 1610 ar 1615-1678), LDK kartografas, matematikas, architektas, karo inžinierius, pulkininkas.

(Narvos-Nemuno kultūra), neolito ir ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, 5300-1700 m. pr. Kr. paplitusi Rytų Baltijos kraštuose ir Lietuvoje. Pavadinta pagal tyrinėtą Narvos vietovę šiaurinėje Rytų Estijos dalyje.

Rusijos bajorų giminė, kilusi iš Krymo totorių. Žinomi nuo XVI a. vidurio. Natalija Naryškina 1671 m. ištekėjo už caro Aleksejaus Michailovičiaus. XVIII a. Naryškinų įtaka valstybėje ėmė mažėti.

(angl. National Aeronautics and Space Administration), Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba, JAV valstybinė organizacija, planuojanti, koordinuojanti ir finansuojanti civilinę aeronautiką ir kosmonautiką.

(Šiaurės Atlanto sutarties organizacija; angl. North Atlantic Treaty Organization), Šiaurės Atlanto paktas, Šiaurės Atlanto sąjunga, nepriklausomų valstybių politinio ir karinio bendradarbiavimo gynybinė sąjunga.

(pranc. naturalisation iš lot. naturalis – įgimtas, gamtinis), pilietybės suteikimas asmeniui be pilietybės arba užsienio valstybės piliečiui.

visuomenės ūkio organizavimo forma, kurioje vyrauja žemės ūkio produktų gamyba, skirta ne pardavimui, bet pačių gamintojų vartojimui.

medinė ankstyvosios gotikos pilis su didžiuoju mūriniu bokštu (donžonu), XIV a. pradžioje.

(1869-1934), kompozitorius, vargonininkas. Vienas profesionaliosios lietuvių muzikos kūrėjų. Vienas pirmosios lietuvių dainų šventės 1924 m. organizatorių.

(angl. New Deal), JAV prezidento F. Ruzvelto 1932 m. parengta ūkinių ir socialinių reformų programa, įtvirtinanti valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ji padėjo įveikti krizę ir sumažinti socialinę įtampą.

antroji krikščionių Biblijos (Šv. Rašto) dalis (po Senojo Testamento), apaštalų ir pirmųjų krikščionių liudijimas apie Jėzų Kristų. Sudaro 27 įvairių autoriams priskiriamos kanoninės knygos, parašytos apie 49-130 m. sen. graikų kalba, bet gausu ir semitinių posakių.