Žodynas

sen. lietuvių mitologijoje ugnies ir namų židinio deivė.

(1934-1968), pirmasis SSRS ir pasaulio kosmonautas. 1961 m. balandžio 12 d. erdvėlaiviu „Vostok“ per 1 valandą 48 minutes apskriejo Žemę. Žuvo aviakatastrofoje.

(1890-1988), lietuvių dailėtyrininkas, muziejininkas, dailininkas grafikas. Dalyvavo steigiant Lietuvių meno kūrėjų draugiją. 1924-1949 m. M. K. Čiurlionio galerijos, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius.

(1893-1969), lietuvių dailininkas tapytojas ir grafikas, scenografas.

(galikonizmas; lot. gallicanus – gališkas), XIII-XVIII a. religinis politinis judėjimas Prancūzijoje, siekęs nacionalinės bažnyčios dalinės nepriklausomybės nuo popiežiaus.

(1564-1642), italų fizikas ir astronomas, klasikinės fizikos pradininkas, eksperimentinio metodo moksle kūrėjas. Suformulavo reliatyvumo principą mechanikoje, ištyrė laisvąjį kūnų kritimą ir judėjimą balistine trajektorija, nustatė inercijos dėsnį bei švytuoklės svyravimų dėsningumus, išrado teleskopą, termoskopą, proporcionalą skaičiavimams, pateikė medžiagų atsparumo teorijos pradmenis.

baltų gentys. Skiriamos dvi jų šakos – vakarų ir rytų. Vakarų galindai – prūsų gentis, gyvenusi tarp Geldapės (dab. Lenkija) ir Narevo (dab. Baltarusijos vakaruose ir Lenkijos šiaurės rytuose) upių. Ją mini II a. antikos geografas K. Ptolemėjas. XIII a. antroje pusėje dėl kryžiuočių agresijos Galinda jau buvo nebegyvenama. Rytų galindai gyveno Protvos upės (Maskvos ir Kalugos sr., Rusija) baseine. Juos mini Ipatijaus metraštis (XI ir XII a.). Gagarino (Smolensko sr., Rusija) ir Možaisko (Maskvos sr., Rusija) apylinkėse iki šiol išliko nemažai baltiškų vietovardžių – tai galindų paveldas.

valstybių sambūvis, kai vienos valstybės ar valstybių grupės galia ir įtaka atsveriama ar varžoma kitos valstybės ar valstybių grupės galios ir įtakos.

(1882-1967), inžinierius, tarpukario Lietuvos politikas, Ministras pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924). Prisidėjo prie lito įvedimo, Klaipėdos sukilimo (1923) organizavimo.

(1939-1993), gruzinų rašytojas ir disidentas, politikas, pirmasis demokratiškai išrinktas Gruzijos respublikos prezidentas (1991-1992). Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis.

(Indira Gandhi; 1917-1984), Indijos politikė, ministrė pirmininkė (1966-1984). Nužudė sikhų ekstremistai.

(Mohand Karamchand Gandhi; 1869-1948), teisininkas, Indijos Nacionalinio Kongreso (INK) vadovas, Indijos tautinis ir dvasinis lyderis, pavadintas Mahatma (skr. Didžioji siela).

(Rajiv Gandhi; 1944-1991), Indijos oro linijų pilotas, politikas, ministras pirmininkas (1984-1989), I. Gandi sūnus, Dž. Neru anūkas. Tamilų teroristų nužudytas per rinkimų kampaniją.

žydų religinio autoriteto garbės titulas; Talmudo akademijų vadovų titulas. Ilgainiui juo pradėti vadinti pasižymėję Talmudo žinovai.

(pranc. garde-marine – jūrų gvardija), karinio jūrų laivyno puskarininkių rangas.

žr. aptvarinė pilis.

1432 m. Gardine sudaryta sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės. Pasirašė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis ir Lenkijos delegacija, vadovaujama Krokuvos vyskupo. Žygimantas Kęstutaitis pripažino, kad gavo iki gyvos galvos valdyti LDK iš Lenkijos karaliaus Jogailos.

(Giuseppe Garibaldi; 1807-1882), vienas italų XIX a. nacionalinio judėjimo lyderių, kovotojas dėl Italijos suvienijimo, nacionalinis didvyris.

šiluminis stūmoklinis variklis, verčiantis vandens garo potencinę energiją mechaniniu darbu. Pirmąją praktiškai pritaikytą garo mašiną sukonstravo 1712 m. anglų išradėjas T. Niukomenas. Dž. Vatas 1763 m. ją patobulino, panaudojęs atskirą garų kondensatorių, o 1769 m. išrado 2 taktų garo mašiną. Tai padėjo pagrindus industriniam gamybos būdui. Iki XX a. pr. ši mašina buvo svarbiausias variklis pramonėje.

Aleksandro Makedoniečio ir Persijos karaliaus Darėjo III mūšis prie Gaugamelų 331 m. pr. Kr. (dab. Gomalas, Irakas). Darėjo III kariuomenė buvo visiškai sumušta. Mūšis galutinai nulėmė Achaimenidų dinastijos ir Persijos galybės žlugimą.

žr. Buda.

katalikų ir stačiatikių pasninkas prieš Velykas, skirtas Kristaus kančioms atminti. Nevalgomi mėsos ir pieno patiekalai, draudžiama linksmintis. Stačiatikių pasninkas trunka 7 savaites, katalikų – 40 dienų.

(Joseph Goebbels; 1897-1945), vienas įtakingiausių nacistinės Vokietijos politikų, nacionalinio švietimo ir propagandos ministras (1933–1945). Paskutiniais hitlerinės Vokietijos gyvavimo mėnesiais vadovavo visuotinei mobilizacijai. Prieš nusižudydamas A. Hitleris jį paskyrė Reicho kancleriu. Raudonajai armijai įsiveržus į Berlyną, nusižudė.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija nuo XIII a. pabaigos iki 1572 metų.

XIV-XVI a. Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas.

(apie 1275-1341). Lietuvos didysis kunigaikštis (1316-1341). Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius pripažino jį lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino raštai, 1323-1324 m. siųsti į Vakarų Europą. Vienas (be datos) buvo siųstas popiežiui, kitas – Liubeko, Magdeburgo, Bremeno ir Kelno miestiečiams, trečias, ketvirtas ir penktas – Saksonijos dominikonams ir pranciškonams bei Hanzos miestams, šeštasis – Tartu, Saaremos vyskupams, Talino žemės vietininkui ir Rygos miesto tarybai. Laiškų tikslas – įtikinti Vakarų Europos krikščionis, kad kryžiuočiai yra ne krikščionybės platintojai, o užkariautojai, pakviesti į Lietuvą amatininkų, pirklių ir žemdirbių.

(1901-1981), Lietuvos SSR valstybės ir komunistų partijos veikėjas. 1926-1931 m. priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaitis“, „Žibintas“, „Liaudies frontas“. 1940 m. Liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministras. 1940-1946 m. Lietuvos SSR liaudies komisarų tarybos, 1946-1956 m. Ministrų Tarybos Pirmininkas. 1957-1973 m. švietimo ministras.

pirmoji Europoje konstitucija, kurią 1791 m. gegužės 3 d. priėmė ATR Ketverių metų seimas.

(1827-1897), 1863 m. sukilimo dalyvis, vienas baltųjų grupuotės vadovų. 1863 m. tapo Lietuvos provincijų valdymo skyriaus pirmininku. Tais pačiais metais suimtas, vėliau ištremtas į Sibirą. 1872 m. grįžo į Suvalkus, vėliau apsigyveno Varšuvoje. Parašė atsiminimų knygą (išl. 1913).