Žodynas

senovės egiptiečių Saulės dievas. Pagal Heliopolio kosmogoninę doktriną, – pasaulio kūrėjas, dievų, žmonių ir mirusiųjų valdovas.

judėjų dvasininkas.

(apie 1494-1553), prancūzų humanistas, rašytojas, gydytojas.

(pranc. rationalisme):
1. protu paremta pažiūra į gyvenimą; vadovavimasis protu;
2. pažiūra, pažinimą laikanti racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų;
3. gnoseologijos kryptis, teigianti, kad protas turi autonomišką, nuo patyrimo nepriklausančią tikrovės pažinimo galią, neigianti kitus pažinimo šaltinius; empirizmo, iracionalizmo priešybė.

Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutartis su Kryžiuočių ordino magistru, sudaryta 1404 m. gegužės 23 d. Vyslos saloje, ties Racionžeko pilimi (Vloclaveko vaivadijoje). Ja buvo baigtas Kryžiuočių ordino ir LDK 1401-1403 m. karas.

1. istorinis liaudies susirinkimų Baltarusijoje ir Ukrainoje pavadinimas;
2. centrinės valdžios institucijų pavadinimas Baltarusijoje ir Ukrainoje XX a. pradžioje;
3. valdžios institucijų pavadinimas Sovietų ir šiandieninėje Ukrainoje.

(lot. radicalis – šakninis), griežtas greitų ir esminių permainų ir reformų reikalavimas.

vienas plačiausiai naudojamų datavimo metodų. Juo galima nustatyti organinės kilmės medžiagos absoliutų amžių ar žemės paviršiuje vykusius įvykius nuo dabarties iki 45 000-50 000 metų.

1767-1768 m. ATR didikų ir bajorų ginkluota politinė sąjunga kovai su reformų šalininkais ir mėginimais sustiprinti karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdžią.

žr. Nihil novi.

(apie XVI a. vid.-po 1592), poetas humanistas, rašęs lotynų kalba. Poemos „Radviliada“ autorius.

(1593-1656), Lietuvos valstybės veikėjas, publicistas. 1619-1623 m. LDK pakancleris, nuo 1623 m. kancleris. Gynė LDK teises Respublikoje. Jo „Lenkijos istorinių įvykių dienoraštis“ yra vienintelis sistemingas šaltinis, kuriame gausu duomenų apie 1632-1656 m. ATR santykius, LDK politinius veikėjus.

(1620-1669), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. 1638-1646 m. LDK vėliavininkas, nuo 1646 m. žirgininkas. Vienas iš LDK kariuomenės vadų per XVII a. vidurio karus. Vienas iš Kėdainių sutarties (1655) iniciatorių. 1657-1665 m. Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatorius.

(1612-1655), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. Kristupo Radvilos sūnus. LDK evangelikų reformatų globėjas. 1646-1653 m. LDK lauko etmonas ir Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. LDK didysis etmonas.

(1556-1600), katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. 1581-1591 m. Vilniaus vyskupas, nuo 1591 m. Krokuvos vyskupas.

(1669-1719), Lietuvos kancleris, ištikimas Augusto II rėmėjas. Drauge su kitais pasirašė raštą (1701), siūliusį skelbti Augustą II monarchu su paveldėjimo teise. Siekė mažinti krašte anarchiją, susijusią su karalių elekcija ir diduomenės kivirčais.

(1585-1640), karo ir reformacijos veikėjas. 1615-1635 m. LDK lauko etmonas, nuo 1633 m. Vilniaus vaivada, nuo 1635 m. didysis etmonas. 1617-1618 ir 1621-1622 m. vadovavo LDK kariuomenei karuose su Švedija.

(1547-1603), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. 1572-1579 m. LDK lauko etmonas. 1579-1584 m. LDK pakancleris ir Trakų kaštelionas. Nuo 1579 m. vienas iš LDK kariuomenės vadų per Livonijos karą (1558-1583). Nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. didysis etmonas. 1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą Latvijoje ties Kuoknese, išvadavo Cėsių pilį. Pastatydino Biržų pilį.

(1515-1565), Lietuvos valstybės ir reformacijos veikėjas. 1542-1550 m. didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka, nuo 1550 m. LDK kancleris, nuo 1551 m. Vilniaus vaivada. Nuo 1561 m. Uždauguvio (Livonijos) vietininkas.

(1549-1616), Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjas, kartografas.

(1625-1680), Lietuvos vicekancleris, lauko etmonas ir Vilniaus vaivada.

(1512-1584), LDK valstybės, karo ir reformacijos veikėjas. 1553-1561 m. LDK lauko etmonas. 1561-1565 m. ir 1579-1584 m. didysis etmonas, 1565-1579 m. kancleris ir Vilniaus vaivada (iki 1584).

(1520 ar 1522-1551), LDK didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Įtakingo didiko Jurgio Radvilos duktė, Mikalojaus Radvilos Rudojo sesuo.

LDK didikų giminė (nuo 1547 m. kunigaikščiai). XVI-XVIII amžiuje 22 Radvilos giminės atstovai buvo kancleriais, maršalkomis, etmonais ir iždininkais, 37 vaivadomis, 2 vyskupais, 1 kardinolu. Šiai giminei priklauso ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė.

(skr. karalius, valdovas):
1. senovės Indijos valdovas;
2. viduramžių Indijos žemvaldys, hinduistas;
3. Indijos kolonijinio laikotarpio kai kurių žemvaldžių garbės titulas;
4. Indijos kunigaikščio titulas.

(Raffaello Santi; 1483-1520), italų atgimimo dailininkas, architektas. Nutapė freskas „Galatėjos triumfas“, „Amūras ir Psichė“, paveikslą „Madona dela sedija“, popiežių Julijaus II, Leono X ir daug kitų portretų. Žymiausias darbas – „Siksto madona“.

1941 m. birželio 24-25 d. naktį SSRS kariuomenės ir saugumiečių įvykdytos Telšių kalėjimo politinių kalinių žudynės.

XIV-XVI a. LDK (daugiausia Žemaitijos) valstiečių grupė. Jų prievolė buvo išjodinėti didžiojo kunigaikščio žirgus. XV-XVI a. tebeturėjo išeivystės teisę, nėjo lažo.

(slap. Vanagas, 1918-1957), vienas žymiausių Lietuvos partizaninio sąjūdžio vadovų.

(m. 1251 m. pr. Kr.), sen. Egipto faraonas (1317-1251 m. pr. Kr.).