Žodynas

(apie 1510-1563), lietuvių raštijos pradininkas. Studijavo Vitenberge, Krokuvos, Karaliaučiaus universitetuose, dėstė A. Kulviečio mokykloje Vilniuje.

(1716-1792), grafas, Lenkijos kancleris. Karaliumi išrinkus S. Poniatovskį, 1764 m. tapo Lenkijos kancleriu. Kartu su Čartoriskiais bandė vykdyti valstybės reformas, riboti „liberum veto“.

(Zan; 1796-1858), lenkų poetas. Poeto A. Mickevičiaus bičiulis. Studijavo Vilniaus universitete. 1820-1823 m. filomatų ir filaretų draugijų vienas steigėjų ir vadovų. Kalintas ir  ištremtas į Orenburgą. Už sėkmingus tyrinėjimus mineralogijos srityje amnestuotas.

pietiniai vakarų aukštaičiai. Zanavykų šnekta artimiausia bendrinei lietuvių kalbai. Gyvena Griškabūdžio, Kudirkos Naumiesčio apylinkėse.

Žr. Jam Zapolskio paliaubos.

(Zoroastras; apie 600 pr. Kr.), zoroastrizmo religijos pradininkas. Būdamas dvasininku pradėjo skelbti naujos religijos tiesas ir buvo priverstas bėgti prie Aralo jūros. Čia sukūrė naujosios religijos apmatus – 17 giesmių, kurios sudaro „Avestą“. Ją tobulino sekėjai.

(Sauerwein; 1831-1904), visuomenės veikėjas, poliglotas, poetas, rašęs daugeliu kalbų, publicistas, keliautojas. 1877-1898 m. gyveno Mažojoje Lietuvoje, rašė lietuviškoje spaudoje.

spaustuvininkų šeima, 1803 m. atvykusi į Lietuvą iš Poznanės. Leido knygas lenkų, lietuvių kalbomis. Jų dėka 1805-1939 m. Vilnius tapo stambiu lenkų leidyklų židiniu.

(1781-1838), spaustuvininkas, garsios Vilniaus leidyklos ir knygyno įkūrėjas. 1803 m. Vilniuje įsteigė spaustuvę, kuri po poros metų perėmė Vilniaus un-to knygų leidybą. J. Zavadskio leidykla, vėliau vadovaujama jo sūnų Adomo ir Felikso bei jų palikuonių, iki 1939 m. išleido per 700 lietuviškų knygų.

Lenkijos bajorų maištas prie valdovą Zigmantą Vazą 1606-1607 m.

1864-1918 m. Rusijos imperijoje – gubernijų, apskričių, nuo 1917 m. ir valsčių savivaldybė. Neegzistavo ten, kur vyravo nerusai bajorai arba kur nebuvo dvarininkų žemėvaldos (Kaukaze, Lenkijoje, Pabaltijyje, Sibire).

(1825-1888), dailininkas tapytojas. Nutapė Lietuvos kultūros veikėjų (S. Daukanto, M. Valančiaus, A. Baranausko ir kt.) portretų, buitinių ir istorinių kompozicijų.

(1368-1437), Šv. Romos imperijos imperatorius (nuo 1410).

(1881-1944), lietuvių dailininkas, skulptorius. Sukūrė paminklų (J. Radvilos Biržuose, „Knygnešį“ Kaune, J. Basanavičiaus, S. Daukanto paminklinius biustus Kaune, M. K. Čiurlionio Vilniuje, Rasų kapinėse ir kt.), skulptūrų, portretinių skulptūrų, figūrinių kompozicijų, dekoratyvinių skulptūrų.

(akadų k. zikkuratu), sen. Mesopotamijos tautų kulto pastatas. Pirmieji juos statė šumerai, vėliau babiloniečiai, akadai. Keturkampis, laiptuotas, į viršų siaurėjantis statinys. Paprastai turėjo 3-7 aukštus ir nedidelę šventyklą viršuje. Žymiausi – Uro mieste, Babilone prie dievo Marduko šventyklos.

(tikr. Geršonas Radomyseskis; 1883-1936), žydų revoliucionierius, bolševikų partijos veikėjas.

dvylika žvaigždynų, per kuriuos eina ekliptika, Mėnulio ir planetų metiniai keliai. Kiekviename Zodiako žvaigždyne Saulė būna maždaug mėnesį. Žvaigždynų įvardijimas susijęs su primityviais astronominiais kalendoriniais stebėjimais siekiant nustatyti metų sezonų pradžią. Pavadinimų kilmė yra indoeuropietiška. Galutinai Zodiako ratas susiformavo Kristaus eros pradžioje.

(gyvūnas + pavidalas), gyvūnų bruožų priskyrimas realiems arba įsivaizduojamiems objektams. Labiausiai susijęs su gyvūnu kultu, kurio šaknys glūdi totemizme.

dualistinė senovės Persijos religija, pradėta Zaratustros. Griežtai etinės krypties: žmogus turįs galimybę pasirinkti – blogu elgesiu remti Angrą Mainjų (svarbiausią piktąją dvasią) ar gerais darbais prisidėti prie neišvengiamos Ahūros Mazdos (šviesos ir gėrio dievo) pergalės šio pasaulio pabaigoje. Zoroastrizmą iš Persijos išstūmė islamas.

Rusijos, vėliau ir Lietuvos dvarininkų giminė.

(1767-1822), grafas, Jekaterinos II favoritas. 1791-1796 m. faktiškai vadovavo Rusijos imperijos politikai. Dalyvavo ATR padalijimuose. Po III padalijimo 1795 m. gavo daug dvarų Lietuvoje (Kretingą, Plungę, Šiaulių ekonomiją).

D. Britanijos ir Zululendo karas, vykęs 1879 m.

(apie 1825-1864), 1863 m. sukilimo dalyvis. Dalyvavo organizuojant Judėjimo komitetą, buvo vienas iš jo vadovų. Sukilėlių Mogiliovo vaivada. Kovėsi Baltarusijoje, Lenkijoje. 1864 m. pateko į nelaisvę, pakartas.

įtvirtinimų sistema Vokietijos vakariniame pasienyje nuo Olandijos iki Šveicarijos, įrengta 1935-1939 m. Ilgis apie 500 km. 1945 m. ją pralaužė JAV kariuomenė. Beveik visi įtvirtinimai buvo sunaikinti, iš dalies išliko tik požeminiai įrenginiai.