(lot. abbas – tėvas): 1. vyrų katalikų vienuolių senųjų ordinų (benediktinų, cistersų, trapistų) vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų bažnyčios kunigas.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
