Albigiečių karai

1209 popiežiaus Inocento III paskelbto kryžiaus žygio prieš Katalikų bažnyčios požiūriu eretinį albigiečių judėjimą sukelti karai, kuriuose žuvo tūkstančiai žmonių. Truko iki 1229 m.

Dvasinis eretinis albigiečių judėjimas, perėmęs religinius valdiečių ir katarų principus, atsirado P. Prancūzijoje, Albio mieste. Albigiečių idėjinės ištakos siekia XI a. manichėjų judėjimą. Skelbė grįžimą į apaštališkąją krikščionybę. 1139 m. popiežiaus Inocento II buvo atskirti nuo Bažnyčios. Karai vyko aukštutiniame Langedoke ir Provanse. Šias vietoves popiežius vėliau priteisė Prancūzijos karaliui. Dalis albigiečių sudegė laužuose, dalis atsivertė į katalikybę, dalis emigravo į Bosniją. Galutinai albigiečius išnaikino inkvizicija 1412 m.