Aleksandras

(1460-1506), Lietuvos didysis kunigaikštis (1492-1506) ir Lenkijos karalius (1501-1506), Kazimiero Jogailaičio sūnus.

1492 m. LDK bajorai vieni išrinko Aleksandrą didžiuoju kunigaikščiu ir taip nutraukė personalinę uniją su Lenkija. Iki 1501 m. LDK valdė atskirai nuo Lenkijos. 1492 m. Aleksandro privilegija išplėtė Ponų tarybos teises ir apribojo didžiojo kunigaikščio valdžią. 1492-1494 m. nesėkmingai kariavo su Maskva dėl pasienio sričių, o 1494 m. taikos sutartimi atidavė Maskvai Viazmą. Norėdamas sustiprinti sutartį vedė Maskvos kunigaikščio Ivano III dukterį Eleną. 1500-1503 m. vėl kariavo su Maskva ir 1503 m. paliaubų sutartimi Maskvai pripažino Dniepro, Okos aukštupių ir Sožos žemupio sritis. 1501 m. pasirašė Melniko aktą ir buvo išrinktas Lenkijos karaliumi. 1501 m. sudarė sąjungą su Livoniją prieš Maskvą. 1505 m. patvirtino Radomo seimo nutarimą „Nihil novi“, kuriuo pasižadėjo nieko nespręsti be Lenkijos Senato ir bajorų sutikimo. Palaidotas Vilniaus katedroje.