Ambasadorių konferencija

nuo 1920 m. nuolat veikusi tarptautinė institucija, kurią sudarė D. Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Paryžiuje. Jai vadovavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Konferencija kontroliavo Versalio taikos vykdymą, taip pat sprendė tarptautines problemas, apeidama Tautų Sąjungą. 1923 m. pripažino Lenkijai jos užgrobtą Vilniaus kraštą. Veikė iki 1931 m.