Anglijos revoliucija

(kt. Anglijos pilietinis karas; angl. English Civil War), perėjimas nuo absoliutizmo prie konstitucinės monarchijos Anglijoje XVII a. 5-6 deš., po kurio karaliaus valdžią pradėjo riboti parlamentas ir buvo garantuotos pilietinės laisvės.

Kilo dėl religinių, socialinių, pilietinių prieštaravimų. Karolis I, norėdamas gauti subsidijų karui su Škotija, 1640 m. sušaukė Trumpąjį parlamentą, tačiau pastarajam pasipriešinus, jį paleido. Ilgasis parlamentas (1640-1653) atsisakė paklusti Karoliui I, 1642 m. karalius paskelbė parlamentui karą. Kilo pirmasis pilietinis karas, parlamente įsiviešpatavo presbiterionai. 1647 m. po dviejų „parlamento valymų“ iniciatyva perėjo į independentų rankas, 1649 m. buvo nukirsdintas karalius. Anglija paskelbta respublika (gyvavo iki 1653). 1653 m. O. Kromvelis buvo paskelbtas respublikos lordu protektoriumi. Protektoratas gyvavo iki 1660 m., žlugo dėl vidinių prieštaravimų ir generolo Monko kontrrevoliucinės kariuomenės veiksmų. Po revoliucijos Anglijoje buvo atstatyta monarchija, vėliau, 1689 m., karalius turėjo sutikti valdyti kartu su parlamentu, pažadėti toleruoti protestantų tikėjimą, panaikinta senjoriteto sistema, buvo pradėta demokratinė tradicija.