Aramėjai

šiaurės semitų klajoklių grupės etnosas, XVI a. pr. Kr. įsikūręs Mesopotamijoje, XI-VIII a. pr. Kr. Š. Sirijoje. XII-XI a. pr. Kr. išplito po Art. Rytus ir juos aramėjizavo. VIII a. pr. Kr. aramėjų valstybėles nukariavo asirai.

Vėliau aramėjai įėjo į Babilonijos, Persijos, Aleksandro Makedoniečio imperijų sudėtį. Didžiausias aramėjų kultūrinis nuopelnas – jų raštas ir kalba, kuri nuo VIII iki IV a. pr. Kr. buvo oficiali Art. Rytų bendravimo kalba. Tik po Aleksandro Makedoniečio žygių ją išstūmė graikų k. Dalis Senojo Testamento knygų parašyta aramėjiškai. Tikėtina, kad Jėzus ir jo apaštalai kalbėjo aramėjų kalba.