Arijonizmas

ankstyvosios krikščionybės laikų erezija, kurią IV a. paskelbė kunigas Arijus (lot. Arius) Aleksandrijoje (Egipte). Pirmoji didžioji erezija, suskaldžiusi krikščionių bažnyčią.

Pagrindinė dogma – Kristus, dievo sūnus, nėra tolygus dievui tėvui ir nėra viena su juo. Nikėjos (325) ir Konstantinopolio (381) susirinkimai arijonizmą pasmerkė, bet galutinai nenugalėjo. Arijonizmas plito rytų provincijose, o per vestgotų vyskupą Ulfilą (Vulfila) pasiekė ir germanus.