(lot. assessor): 1. sen. Romoje ir viduramžių Europoje tarnautojas, turintis teisinę valdžią; 2. Rusijoje VIII klasės (kolegijos asesorius) pareigybė centrinėse valdžios institucijose (XVIII a.), gubernijų valdybose (XIX a.-XX a. pr.).
Kai kurie žmonės privačią įmonę laiko grobuonimi tigru, kurį reikia nušauti. Kiti žiūri į privačią įmonę kaip į karvę, kurią galima melžti. Nedaug žmonių mato ją kaip sveiką arklį, tempiantį tvirtą vežimą. V. Čerčilis