(lot. assessor): 1. sen. Romoje ir viduramžių Europoje tarnautojas, turintis teisinę valdžią; 2. Rusijoje VIII klasės (kolegijos asesorius) pareigybė centrinėse valdžios institucijose (XVIII a.), gubernijų valdybose (XIX a.-XX a. pr.).
Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių. Konfucijus
