Atskyrimas nuo Bažnyčios

(ekskomunika, anatema), bažnytinės bausmės forma, kai bažnytinės bendruomenės narys laikinai iš jos pašalinamas ir netenka kai kurių teisių, privilegijų, dvasinių gėrybių.

Viduramžiais nuo Bažnyčios atskiriami būdavo pirmiausia eretikai. Kartais vienas kitą nuo Bažnyčios atskirdavo vyskupai. Žymiausi faktai, turėję svarbią istorinę reikšmę buvo, kai Romos popiežius atskyrė nuo Bažnyčios Konstantinopolio patriarchą Michailą (1054), Šv. Romos imperatorių Henriką IV (1076) ir Anglijos karalių Henriką VIII (1533).