Augustas Gajus Oktavijus

(lot. Gaius Octavius Augustus; 63 m. pr. Kr.-14 m. po Kr.), pirmasis Romos imperatorius (27 m. pr. Kr.-14 m. po Kr.).

Gajaus Julijaus Cezario sesers anūkas. Nuo 43 m. pr. Kr. II triumvirato narys. Po 42 m. pr. Kr. mūšio prie Filipų kartu su Antonijumi pasidalijo Romos provincijas. Oktavianui atiteko lotyniškieji Vakarai. 33 m. pr. Kr. prasidėjo jo ir Antonijaus nesutarimai. 31 m. pr. Kr. Akcijaus mūšyje Oktavianas jį nugalėjo ir tapo vienvaldžiu Romos valdovu. 29 m. pr. Kr. Oktavianas uždarė dievo Jano šventyklos vartus, kas simbolizavo karų pabaigą. Dėl lanksčios vidaus politikos Oktavianas užėmė daugybę magistrato pareigų ir tapo princepsu. Valdymo laikai – Romos klestėjimo metas. Jis siekė stiprinti romėnų tautiškumą, bandė atkurti senąsias moralines vertybes: atsidavimą valstybės reikalams, kareivišką drausmę. Apie save telkė Romos intelektualus, poetus, menininkus, istorikus. Pasižymėjo kaip talentingas valdovas ir administratorius, besirūpinęs visomis gyvenimo sferomis. Oktaviano biografiją parašė Svetonijus.