Bajorai

privilegijuota socialinė grupė Bulgarijoje, Moldavijoje, Rusijoje ir LDK. Rytų slavų atitikmuo riterio ar šlėktos sampratai.

Lietuvoje kaip luomas baigė formuotis XVI a. pr. Pagrindinė bajorų pareiga buvo karinė tarnyba visuotinio šaukimo principu. Teoriškai visi luomo atstovai buvo lygūs, tačiau pagal turtą, socialinį prestižą ir valdžios apimtį skyrėsi. Skiriami didikai (neformali luomo viršūnė), turtingi, vidutiniai, smulkūs bajorai ir plikbajoriai (neturintys žemės). Priklausomybės bajorijai kriterijai nusistovėjo XV a. (Horodlės akte): kilmė, taip pat žemės turėjimas. Vėliau bajorystę buvo galima gauti nobilitacijos, adoptacijos ar indigenato keliu. Materialinis bajorijos pamatas – lažinis-palivarkinis ūkis. XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikoje sudarė 6-10 proc. gyventojų.